Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu.
Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Šaltuoju periodu dažniausiai žarnyno ligas lemia virusai.
Dėl jų sukelto virškinamojo trakto uždegimo - gastroenterito gali greitai ištikti dehidratacija, kuri išprovokuoja rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Dažniausi žarnyno virusai
Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai.
Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai.
Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai.
Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai.
Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams.
Enterovirusinė infekcija - dažna jaunų žmonių ir vaikų liga.
Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos.
Žarnyno virusų plitimo būdai
Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių.
Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose.
Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą.
Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje.
Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį.
Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1-3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus.
Žarnyno virusų simptomai
Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau.
Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga.
Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami.
Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų.
Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai.
Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai.
Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams.
Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų.
Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis.
Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą.
Dehidratacija
Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų.
Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas.
Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus.
Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį.
Žarnyno virusų gydymas
Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami.
Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas.
Veiksmingiausias būdas tai padaryti - papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą.
Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų).
Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii.
Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė - atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims.
Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą - skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus.
Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija.
Kiti virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu
Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu.
Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas) (1).
Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu.
Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybe.
Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime.
Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų (4, 5).
Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai.
Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus.
Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas.
Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo.
Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.).
Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata) (6).
Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai.
Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės (7).
Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį.
Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus (8).
Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre.
Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val. (9).
GERL
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų (12).
Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta (13).
Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi (14, 15).
Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas.
Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL (16, 17).
Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.).
Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai.
Pradedama nuo antacidinių vaistų.
Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu (18).
Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. (19).
Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.) (20).
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu.
Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo (23, 24).
Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika.
Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą (25).
Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas (26).
Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne.
Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną.
Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.).
Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų.
Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai.
Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą (1).
Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus.
Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato.
Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis (28).
Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų (29).
Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija (28, 29).
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs.
Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume.
Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis.
Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami (31).
Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Infekcijos, galinčios paskatinti priešlaikį gimdymą
Infekcija, paskatinanti priešlaikį gimdymą, gali būti virusinės, bakterinės ar grybelinės kilmės.
Mikroorganizmų, grėsmingų nėštumui, o vėliau ir naujagimiui, begalė.
Pavojingi net paprasčiausių kvėpavimo takų uždegimų sukėlėjai, nes kai kurie krauju gali patekti į visas kūno ląsteles ir lemti ligą bet kurioje vietoje, taip pat ir gimdoje.
Tai dažniausi naujagimių infekcijos kaltininkai, kurie gyvena moters organizme, dažniausiai žarnyne.
Dėl ne visada žinomų priežasčių kai kada šios bakterijos apsigyvena greta žarnyno esančioje makštyje, šlapimo takuose.
Iš čia gali patekti į vaisiaus aplinką ir gali jį užkrėsti.
Šios bakterijos dažniausiai yra naujagimių įgimtų užkrečiamųjų ligų priežastis.
Gana dažna priešlaikio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir gimdymo, vaisiaus mažo svorio priežastis.
Gali sukelti persileidimą, priešlaikį gimdymą, bet dažniau sutrikdo vaisiaus raidą, klausą, regą.
Visada reikia elgtis atsakingai ir saugiai, tada užsikrėsti tikimybė daug mažesnė.
Svarbiausia, kad moterys neužsikrėstų per nėštumą, ypač pirmomis jo savaitėmis.
Įtarus toksoplazmozę reikėtų tirti kraujo mėginius ieškant specialių imunoglobulinų.
Ši infekcija neturi specifinių požymių.
Citomegalo virusas plinta per organizmo skysčius (spermą, seiles, šlapimą, gimdos kaklelio gleives), todėl užsikrėsti galima per lytinius santykius, bučiuojantis su ligoniu, perpilant kraują.
Liga gali būti „nebyli“ arba panaši į peršalimą, kai temperatūra neaukšta.
Bėda, jei virusas paveikia vaisių, nes tai gali lemti mažylio negalią.
Sunki liga, kuria galima užsikrėsti lytiniu arba kraujo būdu.
Per nėštumą ši liga labai pavojinga.
Daugelyje šalių, jei moteris nesirgusi, planuojant nėštumą patariama pasiskiepyti.
Jei raudonuke sirgtų vaikas nėščiosios, kuri nėra sirgusi ir pasiskiepijusi, su juo būtų geriau vengti bendrauti.
Patekęs į organizmą, čia apsigyvena visam laikui.
Todėl nusilpus imunitetui, pervargus ar patyrus įtampą virusas suaktyvėja.
Juo užsikrėsti būtų pavojinga iki gimdymo likus porai savaičių.
Tada didesnė rizika susargdinti naujagimį.
O jei liga labai ūmi, nėščiajai gali būti skirta vaistų nuo virusų.
Listeriozė
Listeria monocytogenes yra svarbus naujagimių, imunosupresinių pacientų, vyresnio amžiaus suaugusiųjų, nėščių moterų ir kartais sveikų asmenų bakterinis patogenas.
Imunosupresinės būklės pacientams, naujagimiams, vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir nėščioms moterims jis gali sukelti invazinę ligą (meningitą, meningoencefalitą ir bakteremiją).
Imunokompetentinės būklės asmenims Listeria monocytogenes įprastai sukelia febrilinį gastroenteritą ir sudaro apie 1% iš visų bakterinių žarnyno infekcijų.
Nėščiųjų listeriozės atvejų skaičius yra maždaug 10 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje.
Manoma, kad ši rizika susijusi su nėštumo metu vykstančiais imuninės sistemos pokyčiais, dėl kurių sumažėja motinos ląstelinis imunitetas, o tai gali padidinti motinos jautrumą įvairioms infekcijoms.
Listeriozė nėštumo metu gali pasireikšti nuo gastroenterito su karščiavimu iki bakteremijos.
Nėščios moterys, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, yra ypač jautrios listerijų infekcijai ir sudaro iki trečdalio užregistruotų atvejų.
Dažniausiai listeriozė diagnozuojama trečiąjį nėštumo trimestrą.
Listeriozė gali būti lengva, praeiti savaime ir likti nediagnozuota, jei nėra paimtas kraujo pasėlis.
Nėščiosioms, kurioms diagnozuota listerinė bakteremija, CNS (centrinės nervų sistemos) pažeidimas pasitaiko palyginti retai.
Nėščiajai listeriozė gali praeiti be pasekmių, tačiau vaisiaus ir naujagimio infekcijos gali būti sunkios, sukelti vaisiaus netekimą, priešlaikinį gimdymą, naujagimio sepsį, meningitą ir mirtį.
Listeriozę reikėtų įtarti nėščiosioms, kurioms yra listeriozės užsikrėtimo rizika ir atitinkami simptomai (įskaitant mialgiją, pilvo ar nugaros skausmus, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą), su febriliu karščiavimu arba be jo.
Nėščioms moterims, kurioms įtariama listeriozė ir yra atitinkami simptomai, įskaitant karščiavimą (temperatūra ≥38,1°C), nesant alternatyvios ligos priežasties, reikėtų paimti kraujo pasėlius ir pradėti empirinį parenterinį gydymą antibiotikais.
Antenatalinis motinos gydymas siejamas su mažiau sunkia naujagimio listeriozės forma.
Reikia atlikti išmatų tyrimus (išmatų pasėlius įprastiems žarnyno patogenams nustatyti (įskaitant ir C.
Naujagimiai infekcija dažniausiai užsikrečia gimdymo metu arba po gimimo.
Infekcija pirmąją gyvenimo savaitę paprastai pasireiškia sepsiu, o ligos požymiai po pirmosios savaitės yra įvairūs, dažnai diagnozuojamas meningitas.
Ankstyvajam sepsiui būdingas didelis naujagimių mirtingumas, susijęs su motinos liga ir priešlaikiniu gimdymu.
Sergant vėlyvuoju sepsiu, kūdikiai paprastai būna visiškai išnešioti ir neturi perinatalinių komplikacijų.
Listerijų sukeltas meningoencefalitas dažniausiai pasireiškia naujagimiams nuo trijų dienų amžiaus.
Infekcijos pasireiškimas ir pasekmės susijusios su gestaciniu amžiumi gimdymo metu ir nėštumo laiku, kai pasireiškia motinos liga.
Atsižvelgiant į nespecifinius listeriozės požymius, sunku nustatyti nėščias pacientes, kurioms reikia atlikti tyrimus ir skirti gydymą.
Besimptomėms nėščiosioms, kurioms įtariama listeriozė, empirinis gydymas antibiotikais nėra būtinas.
Sprendimai dėl vaisiaus stebėjimo pacientėms, sergančioms lengva liga, turėtų būti priimami individualiai, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus klinikinę būklę.
Naujagimiams, sergantiems listerioze, paprastai skiriamas ampicilinas ir gentamicinas.
Profilaktika
Rankų plovimas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką.
Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu.
Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų.
Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai.
Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį.
Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis.
Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro.
Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius.
Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
- Slaptas kraujavimas iš žarnyno kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir apsaugoti mažylį!
- Žarnyno infekcijos kūdikiams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Putpelių Kiaušiniai: Stebuklinga Nauda Žarnynui ir Sveikatai, Kurią Turite Žinoti!
- Petro Astravo Gimimo Vieta ir Kūrybinis Kelias: Atraskite Paslaptis ir Įkvepiančią Kelionę
- Gražiausios vaikiškos dainelės: dainuokime kartu!