Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Nėštumo požymiai yra natūralūs organizme vykstantys pokyčiai pastojusios moters organizme.
Nors paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar esate nėščia - pasinaudoti nėštumo testu, tačiau organizmo siunčiamos užuominos taip pat gali parodyti, kad Jūs nėščia. Kiekvienos moters organizmas yra unikalus, ir kiekvienas nėštumas yra individualus dalykas. Pastojimo, arba nėštumo požymiai gali būti skirtingi ne tik tarp skirtingų moterų, bet ir tos pačios moters skirtingų nėštumų.
Kas vyksta ovuliacijos metu?
Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos.
Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu.
Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta. Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis.
Apvaisinimas ir zigotos susidarymas
Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys). Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos. Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis.
Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta).
Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis.
Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.). Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą.
Pasibaigus embriono periodui (po 8 savaičių nuo apvaisinimo), besivystantis organizmas vadinamas vaisiumi. Vaisiaus periodu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo.
Galimi apvaisinimo požymiai
Apvaisinimas, nėštumas - nuostabus ir stebuklingas reiškinys. Pagal kažkokius mums nežinomus dėsnius prasideda nauja gyvybė, ir pastojimas - visa ko pradžia. Akivaizdūs ir tikrieji nėštumo požymiai, tokie kaip gimdos augimas, mažylio judesiai ir kiti, pasireiškia gerokai vėliau. Ir anaiptol ne kiekviena gali iškart suprasti, kad laukiasi. Kai kurios moterys yra ypač jautrios pokyčiams savo organizme. Dažniausiai jos laukia nėštumo, yra gerai apie jį informuotos. Tokios moterys gali pajausti ankstyvuosius požymius beveik iš karto.
Taigi, aptarsime nėštumo pradžios požymius, kurie gali pasireikšti anksčiau, nei pastebėsite, kad nesulaukiate menstruacijų:
- Kraujavimas ar kraujo dėmės: Praėjus maždaug savaitei nuo pastojimo, embrionas įsiskverbia į gimdos sienelę. Tai sukelia nestiprų kraujavimą arba ant jūsų kelnaičių gali atsirasti kraujo dėmių. Embrionui judant galite netgi jausti skrandžio spazmus.
- Baltos makšties išskyros: Kadangi iškart po pastojimo makšties sienelės ląstelės ima greičiau dalintis, ir susidaro šios išskyros. Tokios išskyros gali tęstis ir vėliau nėštumo metu. Jos yra visiškai normalus ir nepavojingas reiškinys.
- Krūtinės pokyčiai: Moters organizmas patiria staigius hormonų pusiausvyros pokyčius beveik iškart po pastojimo. Todėl krūtys gali padidėti, tapti jautrios po savaitės ar dviejų po apvaisinimo. Kai kurioms moterims sritis aplink spenelius patamsėja.
- Nuovargis: Jaustis pavargusiai yra labai įprasta jau nuo pat pirmųjų nėštumo savaičių. Paprastai šis požymis pasireiškia jau po maždaug savaitės nuo pastojimo.
- Rytinis pykinimas: Vienas geriausiai žinomų pastojimo požymių. Tačiau jis pasireiškia ne visoms moterims. Pykinimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jį sukelia hormonų pusiausvyros pokyčiai.
- Maisto poreikių pokyčiai: Kai kurios moterys pradeda jausti didelį poreikį, arba atvirkščiai, neapkęsti, kai kurių maisto produktų. Dėl to taip pat kalti hormonai. Kartais pykinimas, šleikštulys ar alkis tam tikriems patiekalams gali trukti visą nėštumo laikotarpį.
- Vėluojantis periodas: Bene aiškiausias pastojimo požymis. Būtent tuomet moterys dažniausiai suskumba pasidaryti nėštumo testą. Tačiau ne visuomet vėluojančios mėnesinės būna dėl to, kad moteris nėščia. Be to, kraujavimas, kaip minėta aukščiau, gali pasireikšti ir nėštumo metu.
- Skonio pojūčių pasikeitimas: Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais.
- Šleikštulys: Pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis šleikštulys reiškiasi nesmarkiai ir dažniausiai vėmimu nesibaigia. Toks nėštumo požymis kaip ankstyvoji toksikozė kartu su vėmimu gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės, beje nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, tuo atveju, jei ciklas yra reguliarus. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.
- Nuotaikų kaita: Moterį gali apimti dirglumas, kartais - agresijos pliūpsniai arba gali padidėti jautrumas, užplūsti liūdna, prislėgta nuotaika. Kartais gali pasireikšti visi šie požymiai vienu metu. Gali išryškėti emocinės būsenos nestabilumas, staigios nuotaikos permainos.
- Bendras silpnumas ir mieguistumas: Pasireiškia kaip bendras jėgų netekimas, silpnumas, bendras mieguistumas.
- Padidėjęs krūtų jautrumas: Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta.
- Padidėjęs jautrumas kvapams: Mėgstami kvepalai pradeda kelti pasibjaurėjimą ir šleikštulį. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai. Pasitaiko ne visada ir gali išmušti moterį iš vėžių.
- Implantacinis kraujavimas: Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras eilinėmis mėnesinėmis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta.
- Pilvo maudimas: Labai dažnai nėštukė jaučia pilvo maudimą, tokį kaip prieš artėjančias menstruacijas.
- Nuojauta: Tikrai, taip! moterų nurodė, kad butėnt nuojauta joms pakuždėjo apie naują gyvybę. Žinoma nuojauta gali ir apgauti, visgi gerai, kad šiais laikais mes turime priemones, kurių pagalba galime paneigti arba patvirtinti nėštumą pačiose ankstyviausiose stadijose.
- Pilvo diegliai, spazmai ir tempimas: Kai kurios moterys ankstyvojo nėštumo stadijoje pilve jaučia kažką panašaus į raumenų tempimą ar spazmavimą. Specialistai ramina, kad tokie pilvo diegliai visiškai nepavojingi.
- Pasikeitusi vulvos spalva: Vienas iš ankstyvųjų nėštumo simptomų - pasikeitusi vulvos ir vaginos spalva. Paprastai vulva ir vagina yra rožinės spalvos, tačiau nėštumui progresuojant jos gerokai patamsėja iki tamsiai raudonos su violetiniu atspalviu. Taip atsitinka dėl to, kad audiniams formuotis šioje zonoje reikia daugiau kraujo.
- Metalo skonis: Pirmą kartą pastojusios, daugelis moterų pastebi burnoje keistą, rūgštoką, šiek tiek metalą primenantį skonį. Taip nutinka dėl nėštumo hormono progesterono ir šis reiškinys vadinamas disgeuzija. Tai gali pakeisti moters valgomo maisto ir geriamų gėrimų skonį, tad jeigu to, ką dažniausiai valgote, skonis tampa keistas, žinokite, kodėl taip nutinka.
- Pilvo pūtimas: Dėl nėštumo hormono progesterono galite jausti pilvo pūtimą, tad jeigu jaučiatės šioje vietoje tarsi ištinusi, labai tikėtina, kad jūs laukiatės!
- Nugaros skausmai: Viso nėštumo metu būsimą mamą gali kankinti nugaros skausmai, nes ji nešioja papildomą svorį, tačiau tas pats simptomas gali būti ir ankstyvas nėštumo požymis. Tas skausmas labai primena pilvo spazmus ar skausmus, kurie jus kankina nėštumo metu. Tai taip pat galima paaiškinti organizmo ruošimusi kūdikio atėjimui.
- Kojų mėšlungis: Gana įprasta, kad moterį nėštumo metu kankina kojų mėšlungis, o pradinėje stadijoje tai pasireiškia daug stipriau. Tai siejama su mažesniu kalcio kiekiu kraujyje, nes jūs juk nešiojate kūdikį!
- Galvos skausmas: Jūsų organizme staiga gerokai padaugėja hormonų, o tai ankstyvojoje nėštumo stadijoje gali sukelti galvos skausmą. Jeigu dar esate ir pavargusi, gali atsirasti jautrumas šviesai ir triukšmui.
- Karštis: Pati galite net nepajausti skirtumo, tačiau galimai mėginant susilaukti kūdikio registravote bazinę kūno temperatūrą. Tai yra kūno temperatūra ramybės būsenoje. Per visą ciklą jūsų kūno temperatūra svyruoja ir jeigu ji 18 dienų ar daugiau yra pakilusi, tai gali reikšti, kad laukiatės. Normali kūno temperatūra yra nuo 35,6 iki 36,6 Celsijaus, o esant ovuliacijai ar nėštumui ji gali būti apie nuo 36,2 iki 37,2.
- „Jautiesi“ nėščia: Daugelis moterų nėštumo pradžioje pastebi, kad spazmuoja gimda arba skauda vienoje pusėje. Dažniausia tokių spazmų priežastis yra gimdos augimas. Tai normalus skausmas, kurio normalaus nėštumo eigoje galima tikėtis.
- Žemas libido: Visiškai normalu, jeigu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažės jūsų libido. Jūsų krūtys gali būti jautrios, be to, pykinimas ir nuovargis taip pat neskatina seksualinio apetito. Taip pat jūsų partneris gali baimintis užgauti kūdikį, arba kad kūdikis „supras“, kas vyksta sekso metu. Žinoma, ir viena, ir kita yra netiesa!
- Dusulys: Ankstyvojoje nėštumo stadijoje, padidėjus progesterono kiekiui organizme, gali padažnėti kvėpavimas, o tai kartais gali priminti dusulį. Taip pat išauga įkvepiamo oro kiekis. Tai gali būti kiek neįprastas pojūtis, tačiau paprastai jis nedaro jokios žalos.
- Mėgstamas maistas nekelia apetito: Nėštumas išties gali sujaukti moters mitybos įpročius! Besilaukiančiai moteriai staiga kyla noras valgyti tai, kas jai niekada nepatiko, ir prarasti apetitą maistui bei gėrimams, kurie buvo neatsiejama jai įprastos mitybos dalis. Dažnai nėštukėms nebesinori kavos, arbatos ar riebių maisto produktų.
Pasireiškus aukščiau pateiktiems požymiams, mes negalime užtikrintai teigti, kad nėštumas prasidėjo. Bet kuriuo atveju derėtų laikytis sveikos, maistingos dietos, kad Jūsų besivystantis vaisius gautų visas būtinas medžiagas.
Ką daryti, jei įtariate nėštumą?
Nors tėra 15-25 proc. tikimybė pastoti kiekvieną mėnesį (priklausomai nuo amžiaus), svarbu elgtis taip, tarsi būtumėte nėščia, jei dar nėra aišku. Venkite alkoholio, negerkite daugiau nei 2 kavos puodelių per dieną, nevalgykite gyvsidabrio galinčios turėti žuvies, nevalgykite žalių, prastai termiškai apdorotų jūros gėrybių, mėsos ir kiaušinių.
Nenutraukite įprasto fizinio krūvio. Sportas - puiki stresą malšinanti priemonė, o stresas mažina vaisingumą. Tiesa, ji įspėja - tai nėra tinkamas metas pradėti naują ar suintensyvinti esamą sportavimo programą, nes tai gali būti per didelis stresas nervų sistemai. Fizinė veikla, kuri didina kūno temperatūrą, kaip antai, karšta joga, gali neigiamai paveikti prasidėjusį nėštumą.
Jei per 14 dienų nuo ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, kreipkitės į gydytoją. Jei anksčiau nei per 14 dienų po ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, tai gali būti ženklas, kad kažkas trukdo jums pastoti. Galbūt neteisingai paskaičiavote ovuliacijos laiką, arba jums - vadinamasis liuteininis fazės defektas. Gydytojas gali išrašyti progesterono, kuris po ovuliacijos pratęstų liuteininę fazę.
Kasdien vartokite priešgimdyminio vitamino. Folio rūgštis skatina vystytis vaisiaus smegenis ir stuburo smegenis, kurios vystosi pirmas keturias nėštumo savaites.
žymės:
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Pirmieji Nėštumo Požymiai: Kaip Atpažinti Ankstyvuosius Simptomus ir Pasiruošti
- Žaidimai vaikams iki 2 metų: lavinimas ir pramogos