Slaptas kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai nepastebimas kraujavimas iš viršutinės (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna).
Dažnai esant negausiam kraujavimui iš žarnyno požymių gali ir nebūti. Labai svarbu laiku atpažinti geležies stokos ir besivystančios, ar jau esančios geležies stokos mažakraujystės požymius, kuri labai būdinga esant užsitęsusiam lėtiniam ,,slaptam“ kraujavimui iš žarnyno. Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima - reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt.
Kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastys
Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.
Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus).
Kraujavimo iš storosios žarnos priežastys įvairios, dažniausiai tai hemorojiniai mazgai, storosios žarnos divertikuliozė, augliai. Kitos priežastys būtų išangės įplėša, storosios žarnos uždegimai (kolitai - išeminis ar infekcinis), polipai, įgimti kraujagyslių pakitimai (angiodisplazijos) ir t.t.
Naujagimis per gimdymą gali praryti mamos kraujo, o po kurio laiko kraujas pasišalina per virškinamąjį traktą. Kraujas vyresnių kaip 2,5 vaikų išmatose pasitaiko gana dažnai. Vyresniems vaikams taip pat gali atsirasti tiesiosios žarnos traumų. Jeigu vaiko žarnynas nebūna nuolat perpildytas, šie įtrūkiai sugyja savaime.
4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija ( viena žarna įsimauna į kitą). Dažniausiai plonoji žarna įsimauna į storąją ir sutrinka žarnų turinio judėjimas. Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Vaikas gali vemti, jo pilvukas įtemptas ir išpūstas. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas.
Simptomai
Kraujavimo iš virškinomojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu.
Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu ,,kavos tirščių” krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos. Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt.
Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt.
Jei kraujavimas atsirado neseniai, pakito tuštinimosi pobūdis, vyresniam žmogui reikėtų tirti storąjį žarnyną.
Gali kraujuoti šviežiu krauju (raudonas kraujas), gali būti vyšninės, juodos spalvos išmatos (melena). Melena dažniausiai rodo, kad kraujuoja iš viršutinės virškinamojo trakto dalies t.y. iš plonosios žarnos ar skrandžio (pvz., kraujuojanti dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa). Juodos išmatos gali būti, jei vartojate bismuto, anglies, geležies turinčių preparatų. Išmatų spalva priklauso ir nuo suvalgyto maisto. Pavyzdžiui, privalgius daug mėlynių, jos būna juodos, suvalgius burokėlių - raudonos ir pan.
Jei mazgai iškrenta tuštinantis, sugrįžta tik sustūmus arba, dar blogiau - būna nuolatos iškritę, reikia kreiptis į gydytojus.
Vienas iš pirmųjų labai svarbių simptomų sergant storosios žarnos vėžiu - tai tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, ypač trunkantis ilgiau kaip 4 savaites (netikėtai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas). Kartais išmatose atsiranda kraujo ar gleivių. Kartais kraujavimą pastebi pats ligonis, neretai tiriant dėl mažakraujystės nustatomas slaptas kraujavimas.
Atsiranda skausmas išangės srityje, dažniausiai tuštinimosi metu ir po tuštinimosi. Taip pat žmogus gali skųstis nedideliu kraujavimu sergant išangės įplėša.
Diagnostika
Kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus.
Vienas iš reikšmingiausių ir svarbiausių rizikos veiksnių, sukeliančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opaligę, ir dėl to atsiradusį kraujavimą, yra Helicobacter pylori infekcija. Ar asmuo buvo užsikrėtęs H. pylori infekcija ir/ar šiuo metu yra užsikrėtęs, parodo serologinis kraujo tyrimas - Helicobacter pylori IgG antikūnai. Jeigu pacientui buvo taikytas gydymas antibiotikais, siekiant išnaikinti šią bakteriją, gydymo (eradikacijos) efektyvumui ne anksčiau kaip 4 savaitės po gydymo gali būti atliktas Helicobacter pylori antigeno išmatose tyrimas.
Siekiant įvertinti kitas galimas kraujavimo priežastis rekomenduojama atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, skrandžio (72-4), kasos (Ca 19-9), karcinoembriogeninį antigeną (CEA) ir kitus vėžio žymenis.
Slapto kraujavimo tyrimas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies.
Jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją.
Jei kraujavimas atsirado neseniai, pakito tuštinimosi pobūdis, vyresniam žmogui reikėtų tirti storąjį žarnyną. Atliekama kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra endoskopu) arba rektoskopija (tiesiosios žarnos apžiūra aparatu) ir irigoskopija (rentgenologinis tyrimas).
Įtariant storosios žarnos vėžį, dažniausiai atliekama kolonoskopija.
Gydymas
Daugeliu atvejų hemorojinių mazgų skubiai operuoti nereikia. Rekomenduojama daugiau skaidulų turinti dieta, išmatas minkštinantys vaistai, tinka šiltos sėdimosios vonelės, žvakutės. Nepadėjus konservatyviems gydymo būdams, kartais atliekamos intervencijos, pvz. guminių žiedų ligatūros ir kt.
Nustačius divertikuliozę, patariama valgyti daug skaidulų turinčio maisto, stebėti, ar neužkietėjo viduriai. Jei divertikulai nepasireiškia jokiais simptomais, chirurginis gydymas nereikalingas. Kartojantis divertikulito priepuoliams, kraujavimui, tikslinga chirurgo konsultacija dėl chirurginio gydymo.
Įplėša pradedama gydyti konservatyviai, vėliau, jei konservatyvus gydymas neefektyvus, operuojama.
Panašus:
- Slaptas kūdikių gyvenimas: 10 šokiruojančių faktų, kurių nežinojote!
- Kraujavimas iš nosies nėštumo metu: ar tai normalu ir kada kreiptis į gydytoją?
- 6 nėštumo savaitė: kraujavimas – ar tai pavojinga?
- Efektyvūs Tirotoksikozės Gydymo Būdai Nėštumo Metu: Saugumas Mama ir Kūdikiui
- Prašymas skirti vaiko pinigus: kaip užpildyti teisingai?