Kiekvienas kūdikis - tai mažas pasaulis, pilnas paslapčių ir nuostabos. Nors kūdikystė atrodo paprastas laikas, iš tiesų vyksta intensyvus fizinis ir psichologinis vystymasis. Šiame straipsnyje atskleisime keletą mažai žinomų faktų apie kūdikių gyvenimą.
Mažakraujystė: pavojus kūdikių raidai
Apie trečdaliui vaikų Lietuvoje trūksta geležies arba jiems jau yra diagnozuota geležies stokos mažakraujystė (anemija). Dažniausiai geležies stokos mažakraujystė vargina 0,5-1,5 metų amžiaus vaikus bei paauglius.
„Stokojant geležies ilgainiui gali sutrikti kūdikio raida. Esant pažengusiai mažakraujystei įgyti gebėjimai gali būti prarasti. Vyresnius vaikus ima dažnai kamuoti nuovargis, atsilieka mokymasis, fizinis krūvis sukelia nemalonius pojūčius, darosi sunku atlikti paprastus kasdienius darbus“, - sakė LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė gydytoja hematologė dr. Giedrė Rutkauskienė.
Priežastys ir prevencija
Paprastai šis sutrikimas susiformuoja dėl nepakankamai su maistu gaunamos geležies. Kūdikystėje ši liga gali užklupti, kai išsenka iš mamos gautų geležies atsargų kiekis, o savų kūdikis dar nespėja sukaupti. Vėliau įtakos turi prasidėjęs brendimas: vaikai pradeda greičiau augti, ima laikytis įvairių dietų.
Pasitaiko ir kitų mažakraujystės priežasčių: slaptas kraujo netekimas (pavyzdžiui, mergaitėms - menstruacijų metu), sergant celiakija, dėl įvairių žarnyno ligų - uždegiminės lėtinės Krono ligos, įgimtų maisto pasisavinimo problemų.
Normaliai geležies apykaitai palaikyti žmogus kiekvieną dieną privalo gauti 10 mg geležies. „Labai svarbu, kad tėvai kūdikiui prie mamos pieno laiku pradėtų duoti košės, kokybiškos mėsos. Tiesa, geležies yra ir augaliniame maiste: špinatuose, žaliose daržovėse, grikiuose, braškėse, žemuogėse. Tačiau iš tokių produktų geležies pasisavinama penkis šešis kartus mažiau nei iš gyvulinės kilmės maisto. Taigi vegetarinė mityba, kai iš valgiaraščio visiškai išbraukiama mėsa - viena geležies stokos mažakraujystės atsiradimo priežasčių“, - kalbėjo gydytoja hematologė.
Specialistė įspėjo ir apie karvės pieno vartojimo pavojų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. „Karvės piene ne tik kad nėra geležies, bet yra kalcio druskų, kurios „suriša“ geležį ir dar labiau mažina jos pasisavinimą. Todėl per daug suvartojamo karvės pieno yra antra priežastis, kodėl vaikams formuojasi geležies stokos mažakraujystė“, - aiškino G.Rutkauskienė. Jei mama neturi savo pieno, kūdikiui primaitinti rekomenduojami adaptuoti mišiniai, į kuriuos papildomai įdedama geležies. Tačiau jau paūgėjusiam mažyliui, jeigu jis valgo įvairų, pakankamai geležies turintį maistą, pusė litro karvės pieno per parą pakenkti neturėtų.
Ankstyva diagnostika ir gydymas
Anemija formuojasi labai lėtai, vaiko organizmas prie hemoglobino trūkumo paprastai gerai prisitaiko. Todėl laiku pastebėti šią ligą labai sunku, mat požymiai išryškėja daug vėliau.
„Geležies stokos mažakraujystė - jau galutinė ligos stadija. Pirmasis rodiklis būna feritino (geležies atsargų) sumažėjimas, antrasis etapas - atsiranda geležies trūkumas, tuomet eritrocitai sumažėja ir pablykšta, t.y. hemoglobino gamyba dar vyksta, bet yra nepilnavertė. Trečias lygis - kada pradeda mažėti hemoglobinas. Jeigu anemiją pagauname anksti, galime ją gydyti be jokių pasekmių“, - kalbėjo gydytoja.
Esant pirmai ligos stadijai bendrasis kraujo tyrimas rodo normalų arba ribinį hemoglobino kiekį. Todėl profilaktiškai, pastebėjus raudonosios kraujo linijos pakitimus, reikėtų atlikti ir feritino tyrimą. Tėvai mažakraujystę galėtų įtarti, jei vaikas tapo blyškesnis, pabalęs, nori mažiau žaisti, pasidarė irzlesnis, vangesnis. Kuo mažakraujystė gilėja, tuo vaikas tampa vangesnis ir labiau pavargęs.
Jei geležies organizmui jau trūksta, atkurti šio mikroelemento atsargas vien su maistu yra labai sunku. Esant feritino sumažėjimui reikėtų pradėti vartoti papildus su geležimi. Geležies stokos mažakraujystė gydoma vaistais - geležies preparatais. Jų dozavimas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Neretai tinkamo rezultato nepasiekiama paskubėjus nutraukti vaistų vartojamą. Jeigu paisoma visų gydytojo nurodymų pasveikus mažakraujystė atsinaujinti neturėtų. Kitu atveju reikia žiūrėti, ar nėra kitų ligos priežasčių.
Jei mažakraujystė formuojasi greitai, sukelia ryškesnius simptomus, lydi gelta, padidėjusios kepenys, blužnis, atsiranda kitų kraujo rodiklių pakitimų, tai nėra geležies trūkumo anemija. Ši liga gali atsirasti ir dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo bei kitų daug rimtesnių susirgimų. Ypač atkreipti dėmesį reikia, jei mažakraujystė diagnozuojama „netipinio“ - 3-12 metų - amžiaus vaikui.
Psichologinė raida ir traumos
Vaikystėje patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus psichikai. Svarbu suprasti, kaip traumos veikia vaikus ir kaip jiems padėti.
- Normali reakcija į traumą - pyktis ir skausmas.
- Vaiką traumuojantys aplinkiniai draudžia pykti, vienatvėje išgyventi skausmą pačiam vaikui nepakenčiama, todėl jis priverstas slopinti šiuos jausmus, išstumti traumos prisiminimą ir idealizuoti savo kankintojus.
- Keršto aukomis labai dažnai tampa vaikai, jiems primetama atpirkimo ožio funkcija, antra vertus, mūsų visuomenėje vis dar galima persekioti juos visiškai nebaudžiamam, net gerbiamam, pavadinus šį persekiojimą auklėjimu.
- Kad smurtą patyręs vaikas netaptų nusikaltėliu ar psichikos ligoniu, jam būtina bent kartą gyvenime sutikti žmogų, aiškiai žinantį, kad ne mušamas, bejėgis vaikas, o aplinkiniai yra bepročiai. Visuomenės žinojimas gali padėti išgelbėti gyvenimą, o nežinojimas skatinti jo griovimą.
- Iki šiol visuomenė saugojo suaugusiuosius ir kaltino aukas. Jos aklumą parėmė teorijos, visiškai atitinkančios mūsų prosenelių auklėjimo modelį, taigi laikančios vaiką sukta, blogų instinktų valdoma būtybe, išgalvojančia melagingas istorijas, užsipuolančia niekuo dėtus tėvus arba geidžiančia jų.
- Pasitelkiant naujus psichoterapijos metodus prieš keletą metų pavyko įrodyti, kad išstumti trauminiai vaikystės išgyvenimai kaupiasi kūne ir, likdami nesąmoningi, veikia tolesnį suaugusio žmogaus gyvenimą.
Žmonės, kurių integralumas vaikystėje nebuvo pažeistas, kurie patyrė tėvų globą, pagarbą ir sąžinin...
Pavyzdys iš realaus gyvenimo
Vieną dieną išėjau pasivaikščioti, priešais mane žingsniavo jauna augalotų sutuoktinių pora, greta zirzdamas turseno mažas, gal dvejų metų, berniukas (tokias aplinkybes esame pratę matyti suaugusiojo akimis, tačiau dabar sąmoningai norėčiau pavaizduoti jas vaiko požiūriu). Abu tėvai, ką tik kioske nusipirkę ledų ant pagaliuko, pasigardžiuodami juos laižė. Mažylis irgi norėjo tokių ledų. Motina jam meiliai pasakė: „Eikš, atsikąsk, viso tau negalima, bus per šalta.“ Vaikas nenorėjo kąsti, tiesė ranką prie pagaliuko, motina atitraukė ledus. Iš nevilties vaikas apsiverkė, tas pat pasikartojo su tėvu, šis meiliai pasakė: „Štai, kiškeli, atsikąsk.“ „Ne, ne“, - sušuko vaikas ir, norėdamas užsimiršti, vėl pasileido bėgti, tačiau vis grįždavo atgal, pavydžiai ir liūdnai pažvelgdavo aukštyn, kur abu augalotieji mėgavosi ledais patenkinti ir solidarūs. Vienas tėvų vis pasiūlydavo vaikui atsikąsti, šis vis ištiesdavo rankelę siekdamas pagaliuko, suaugusiojo ranka, nešina lobiu, vis atsitraukdavo. Kuo labiau vaikas verkė, tuo labiau smaginosi tėvai. Jie garsiai juokėsi, tarsi tikėdamiesi šiuo juoku pralinksminti ir vaiką: „Žiūrėk, juk tai visai nesvarbu, kam tas teatras?“ Kartą berniukas atsisėdo ant žemės nugara į tėvus ir pradėjo mėtyti žvirgždukus motinos link, paskui staiga atsistojo ir sunerimęs apsidairė, ar tėvai dar čia. Pagaliau tėvas, aplaižęs pagaliuką, padavė jį vaikui ir nužingsniavo toliau. Berniukas lūkestingai lyžtelėjo medžio skiedrą, apžiūrėjo ją, numetė, buvo beketinąs vėl pakelti, tačiau paliko, ir jo kūnelį supurtė gaili, vieniša, nevilties kupina rauda.
Moralas
Man buvo visiškai akivaizdu, kad frustraciją patyrė ne „instinktyvus oralinis noras“, nes atsikąsti berniukas galėjo keletą kartų, - vis dėlto jis ilgai buvo įsižeidęs ir nusivylęs. Tėvai nesuprato, kad jis troško laikyti pagaliuką rankoje kaip kiti, negana to, jie juokėsi, jo poreikiai buvo išjuokti. Priešais du milžinus, besididžiuojančius nuoseklumu ir dar skatinančius vienas kitą, vaikas stovėjo visiškai vienas su savo skausmu, apskritai teįstengdamas ištarti tik „ne“ ir gestais, labai išraiškingais, negalėdamas tėvams išaiškinti. Jis neturėjo užtarėjo.
Panašus:
- Slaptas kraujavimas iš žarnyno kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir apsaugoti mažylį!
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Sužinokite Kaip Tiksliai Nustatyti Ovuliacijos Pabaigą: Veiksmingi Požymiai ir Patikrinti Metodai
- Ar verta daryti nėštumo testą po trijų dienų? Sužinokite tiesą dabar!