Žarnyno infekcija, varginanti dėl tokių simptomų kaip viduriavimas ir vėmimas, galima susirgti bet kuriuo metų laiku. Šaltuoju periodu dažniausiai šią ligą lemia virusai. Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas. Dažniausiai vaikus puolančios rotavirusinės ir norovirusinės žarnyno infekcijos vadinamos tiesiog skrandžio gripu.
Pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai
Šaltuoju metų periodu suaktyvėja ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir žarnyno infekcijas sukeliantys virusai. Dažniausi žarnyno ligų kaltininkai rotavirusai ir norovirusai, dėl kurių kyla epidemijos vaikų kolektyvuose.
- Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams. Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo apvalios, ratą primenančios formos. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų.
- Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
- Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.
Žarnyno infekcijų simptomai
Žarnyno uždegimas kūdikiams gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali rodyti, kad reikia kreiptis į gydytoją. ŪGE simptomų kompleksas (viduriavimas, vėmimas, karščiavimas) įvairuoja priklausomai nuo sukėlėjo ir ligonio amžiaus.
Dažniausi simptomai:
- Viduriavimas
- Pilvo skausmas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Karščiavimas
Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas. Trečdaliui vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, kartu pasireiškia ir peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas“.
Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, o užsikrėtus norovirusu, vyraujantis simptomas paprastai yra vėmimas.
Mažiems vaikams, sergant rotavirusine infekcija dažniausiai nustatomi trys simptomai: viduriavimas, vėmimas, karščiavimas - 56%. Rečiau būna du simptomai: viduriavimas ir vėmimas 38%, viduriavimas ir karščiavimas 19%; vėmimas ir karščiavimas 13%. Rečiausiai nustatomas vienas simptomas: viduriavimas 3%, vėmimas 11%; karščiavimas 6%.
Norovirusinei infekcijai būdingas vėmimas. Liga pasireiškia vėmimu 94%, viduriavimu 81%, karščiavimu 66%.
Viduriavimas gali būti itin dažnas, o skystos išmatos gali būti žalios, geltonos arba net kraujo. Kūdikiui gali pasireikšti dažnas vėmimas, kuris gali sukelti dehidrataciją. Daugelis kūdikių, sergančių žarnyno uždegimu, gali patirti temperatūros pakilimą arba karščiavimą. Kūdikiams, sergantiems žarnyno uždegimu, gali pasireikšti sumažėjęs apetitas.
Žarnyno infekcijų perdavimo būdai
Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
- Užkrėstas maistas ar vanduo
- Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu
Jis gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Todėl jeigu sergama rotavirusine infekcija ir išėjus iš tualeto arba pakeitus sergančio kūdikio vystyklus nenusiplaunama rankų, virusas gali lengvai plisti per visus liečiamus paviršius: durų rankenas, maistą, žaislus, indus ar kitus buities daiktus.
Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis.
Žarnyno disbakteriozė
Jeigu kūdikį dažnai vargina virškinimo sutrikimai - viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pykinimas ar vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmas, reikėtų suklusti, nes tai gali būti žarnyno disbakteriozės požymiai. Jei vaikas dar ir nepakankamai priauga svorio bei ūgio, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Disbakterioze vadinama būklė, kai pakinta normali žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtis ir pusiausvyra, sumažėja gerųjų bakterijų įvairovė. Iš viso jame yra 1-3 kilogramo vadinamųjų gerųjų ir blogųjų bakterijų, nuo 300 iki 1 tūkst. rūšių. Sveikatai palankiausia, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc.
Gerosios bakterijos padeda ląstelėms apsisaugoti nuo patogenų, dalyvauja vitaminų sintezėje, šalinant toksinus, kontroliuojant medžiagų apykaitą. Taip pat jos neleidžia daugintis blogosioms bakterijoms, kurios sukelia įvairias ligas, sveikatos sutrikimus.
Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl skirtingų priežasčių. Tai gali būti susiję su vaistų vartojimu, dažniausiai antibiotikų, arba neseniai prasirgta žarnyno infekcija. Susirgęs vaikas gana greitai pasveiksta, tačiau jo žarnyno mikroflora yra pažeidžiama. Didelę įtaką turi ir mityba. Nustatyta, kad jei valgiaraštyje trūksta skaidulų, mažėja žarnyno bakterijų įvairovė.
Disbakteriozės riziką didina tam tikrų genų mutacijos. Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbakteriozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, tokiais atvejais kūdikio žarnyne dominuoja patogeninės bakterijos. Be to, jų mikrofloros formavimasis vėluoja. Dėl to gali būti kaltos ligos, kuriomis nėštumo metu sirgo mama, nėštumo metu jos naudoti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresas, įtampa.
Kelių mėnesių amžiaus mėnesių kūdikiui žarnyno bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl vėlai pradėto žindymo.
Be jau minėtų apie disbakteriozę dažniausiai pranešančių požymių reikėtų atkreipti dėmesį ir į išmatų išvaizdą, neretai jose atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.
Kiti mažiau specifiniai disbakteriozės požymiai yra nemalonus burnos kvapas, išsausėjusi vaiko oda, atsiradę bėrimai, padidėjęs seilėjimasis, prasidėjęs stomatitas.
Vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje ir placentoje yra įvairiausių mikroorganizmų, kurie, kaip rodo kai kurie tyrimai, palaipsniui pasisėja ir vaisiaus žarnyne per paskutinius nėštumo mėnesius. Gimdymo metu kūdikio žarnyną palaipsniui ima kolonizuoti mamos organizme ir žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, iš karto po gimimo ir tie mikroorganizmai, kurie gyvena ligoninės, o po to namų aplinkoje, lauke ar kitur, kur jis praleidžia daugiau laiko.
Įtariant disbakteriozę, galima atlikti bakteriologinius tyrimus žarnyno mikrofloros (mikrobiotos) sudėčiai nustatyti. Jų metu gali būti įvertinama ir gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra. Tai ne tik leis gydytojui nustatyti tikslią diagnozę, bet ir skirti efektyviausią gydymą.
Žarnyno bakterijų pusiausvyros atstatymui paprastai išrašomi probiotikai, taip vadinamos gerosios bakterijos, kurios papildo išsekusias jų atsargas.
Jeigu kūdikis, kuriam nustatyta disbakteriozė jau yra primaitinamas, reikia kartu su gydytoju labai kruopščiai jam sudėlioti individualų valgiaraštį. Rekomenduojama vengti cukraus, kviečių, ypač perdirbtų miltų gaminių, mielių turinčių maisto produktų, sočiųjų riebalų. Naudoti daug viso grūdo kruopų ir duonos gaminių, vaisių, daržovių, kurių sudėtyje yra daug skaidulų.
Dehidratacija
Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus.
Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems.
Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant“.
Kada būtina kreiptis pas gydytoją
Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Į sveikatos priežiūros specialistą, pasak O. kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val.
Žarnyno infekcijų gydymas
Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas.
Žarnyno uždegimo gydymas kūdikiams gali priklausyti nuo ligos sunkumo ir priežasties. Jei kūdikis serga, svarbu užtikrinti, kad jis gautų tinkamų maistingųjų medžiagų.
- Skysčių vartojimas: Dehidratacijos prevencija yra labai svarbi. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas).
- Dažnai gydytojas gali paskirti vaistus, kad sumažintų simptomus, pavyzdžiui, vaistus nuo skausmo arba vaistus nuo viduriavimo.
Jeigu mažasis pacientas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus, kol nėra dehidratacijos požymių, tinka pasaldintas ar perpus su obuolių sultimis skiestas negazuotas sūresnis mineralinis vanduo. Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis.
Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės.
Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).
Prevencija
Kaip užkirsti kelią žarnyno uždegimui? Geriausia apsauga - kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena.
Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu.
Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu“.
Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.
- suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
Vakcinacija
Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn.
EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Skiepas nuo rotaviruso nėra leidžiamas į raumenis, o sugirdomas per burną. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24-32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės.
Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina - vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina. Rotaviruso skiepai yra veiksmingi, tačiau kaip ir daugelis kitų vakcinų nesuteikia 100 proc. apsaugos.
Dažni nepageidaujami poveikiai yra viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas.
Panašus:
- Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
- Slaptas kraujavimas iš žarnyno kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir apsaugoti mažylį!
- Putpelių Kiaušiniai: Stebuklinga Nauda Žarnynui ir Sveikatai, Kurią Turite Žinoti!
- Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė: Įkvepianti Biografija ir Sėkmingos Karjeros Paslaptys
- Geriausios Sauskelnės Naujagimiui: Tikri Atsiliepimai ir Ekspertų Patarimai

