Netikėtai prasidėjęs žarnyno skausmas - tai, į ką dažnai žmonės numoja ranka. Pilvo skausmai, sutrikęs tuštinimasis ar dingęs apetitas nelaikomi rimtesniais sutrikimais, tačiau svarbu žinoti, kad jūsų organizmas tokiu būdu gali siųsti signalus apie rimtą pavojų jūsų sveikatai. Galbūt net pasirodė pirmieji žarnyno vėžio simptomai?
Geriausia storosios žarnos ligų prevencija - sveika gyvensena, kadangi virškinamojo trakto ligoms didžiulę įtaką turi netinkama mityba, miego trūkumas, stresas ir žalingi įpročiai. Papildomai periodiškai atlikę profilaktinius tyrimus turėtumėte užbėgti už akių bet kokiems rimtesniems sveikatos sutrikimams.
Žarnyno infekcija
Žarnyno infekcija dažniausiai sukeliama stafilokokų ir salmonelių bakterijų, taip pat - roto virusų. Prevencija ypač nesudėtinga - būtina kruopščiai nuplauti maistą, parsineštą iš parduotuvės ar sodo, taip pat pasirūpinti rankų higiena. Jei jus pradėjo pykinti, kyla temperatūra ir vargina pilvo skausmai bei viduriavimas - galima įtarti žarnyno infekciją.
Darželyje ar mokykloje paplitus norovirusinei ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Abiem infekcijomis užsikrėsti galima ištisus metus, tačiau sergamumo pikas būdingas šaltajam metų sezonui.
Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis.
Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, o užsikrėtus norovirusu, vyraujantis simptomas paprastai yra vėmimas. Trečdaliui vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, kartu pasireiškia ir peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas.
Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant.
Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).
Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu.
Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn.
Žarnyno infekcijomis susargdinantiems virusams plisti yra palankios uždaros patalpos, kuriose šaltuoju sezonu vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį ir artimai bendrauja. Todėl užkratas sparčiai perduodamas mokyklose ir darželiuose. Vaikai lengvai pasidalina virusais žaisdami su tais pačiais žaislais, valgydami neplautomis rankomis.
Virusai plinta per išmatas, per užkrėstą vandenį, maistą, ir patekę į organizmą sukelia virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, tačiau paveikęs jis gali išskirti virusų dar keletą dienų. Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti.
Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai, dažniausiai 1-5 dienos. Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę. Viduriuodamas ir vemdamas jis greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje.
Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda. Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus.
Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį.
Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų. Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą.
Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais.
Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu.
Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas.
- Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams.
- Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
- Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.
- Simptomai: Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.
- Perdavimo būdai: Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
- Dehidratacija: Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus.
- Kada būtina kreiptis pas gydytoją: Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
- suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
- sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
- ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
Dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas ir simptomai dažniausiai sukeliami streso. Sutrikimas pasižymi pilvo skausmais, pūtimu, sutrinka tuštinimasis. Jei tris mėnesius periodiškai vis sutrinka tuštinimosi įpročiai arba atsiranda papildomų simptomų, būtina nuvykti pas gydytoją - organizmas gali siųsti signalus apie rimtesnį sveikatos sutrikimą.
Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip dirglios žarnos sindromas arba DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai.
Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos.
Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos. Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Pasireiškė tokie simptomai? Tuomet jokiu būdu to neignoruokite ir kreipkitės į gydytojus.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma. Raumenų sutrikimai žarnyne. Žarnyno sienelės yra išklotos raumenų sluoksniais, kurie susitraukia maistui keliaujant per virškinimo traktą. Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą, pilvo pūtimą ir viduriavimą.
Virškinimo sistemos nervų sutrikimai gali sukelti didesnį nei įprastai diskomfortą. Suprastėjus signalo perdavimui tarp smegenų ir žarnyno, organizmas gali per smarkiai reaguoti į pokyčius, normaliai vykstančius virškinimo metu.
Dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo (gastroenterito), kurį sukelia bakterijos ir virusai. Anksti patirtas stresas. Žarnyno mikrobų pokyčiai. Bakterijos, grybeliai ir virusai, kurie natūraliai gyvena žarnyne yra labai svarbūs žmogaus sveikatai.
Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas.
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją.
Gydymo tikslais tokį sutrikimą galima suskirstyti į tris tipus, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu. Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose.
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas.
Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Dažniausiai tokiu atveju naudojami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus.
Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, atsirandantis dėl DŽS, gali lemti hemorojaus atsiradimą. Daugelis žmonių, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkiu DŽS, skundžiasi prasta gyvenimo kokybe. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai ir požymiai kai kuriems gali sukelti depresiją ir nerimą.
Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą.
Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai. Dirgliosios žarnos sindromas gali būti labai varginantis.
Storosios žarnos divertikuliozė ir išsivystęs storosios žarnos divertikulitas
Storosios žarnos divertikuliozė reiškia, kad žarnos sienelėse susidarė divertikulai - tarsi išgaubimai ar išvaržos. Dažniausiai ši liga yra besimptomė ir pirmieji stipresni požymiai atsiranda tik ligai paūmėjus, pavyzdžiui, išsivysčius divertikulitui, t. y. divertikulo uždegimui. Divertikulito simptomai pasireiškia skausmu kairėje pilvo pusėje, karščiavimu, taip pat galimas pykinimas ir vėmimas.
Storosios žarnos uždegimas: opinis kolitas ar Krono liga?
Žarnyno uždegimo simptomai priklauso nuo organizmą užpuolusios ligos. Opinio kolito simptomai - išmatos su krauju, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas, viduriavimas. Tuo tarpu Krono liga, kuri taip pat yra lėtinė žarnyno liga, pasireiškianti uždegimu, išsiskiria skausmu būtent dešinėje pilvo pusėje, silpnumu ir prakaitavimu, kai kiti simptomai - sutampa. Abiejų ligų negydymas gali reikšti išsivysčiusią mažakraujystę ar net storosios žarnos vėžį.
Storosios žarnos polipai
Pagrindiniai storosios žarnos polipų simptomai - pastebėtas kraujas išmatose, skausmas, sutrikęs tuštinimasis, o ligai pažengus gali prasidėti ir pykinimas bei vėmimas. Sudėtinga tai, kad pačioje pradžioje storosios žarnos polipai dažnai nesukelia simptomų, todėl čia ypač svarbi prevencinė gydytojo patikra.
Storosios žarnos polipai formuojasi dėl pakitusio ląstelių dalijimosi įvykus tam tikroms genų mutacijoms. Kai kurie iš jų niekada nesupiktybėja, tačiau dalis polipų laikomi potencialia rizika, kad iš jų gali išsivystyti storosios žarnos vėžys.
Storosios žarnos vėžys
Storosios žarnos piktybinis navikas - vienas dažniausių Lietuvoje, todėl tiesioji, storoji ir gaubtinė žarna turėtų būti nuolat profilaktiškai tikrinamos.
Vaikų viduriavimas
Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos.
Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu.
Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija).
Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne.
Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo.
Viduriavimas simptomai
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:
- Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
- Vandeningos išmatos
- Bendras negalavimas ir silpnumas
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Apetito praradimas
- Kraujas išmatose
- Karščiavimas
- Irzlumas
- Pilvo pūtimas
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Vaikų viduriavimo gydymas
Vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos.
Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
Rehidratacija
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai.
Tinkama dieta
Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.
Probiotikai
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.
Kaip išvengti viduriavimo?
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.
- Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais.
- Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami.
- Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis.
- Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai.
- Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas.
Panašus:
- Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
- Slaptas kraujavimas iš žarnyno kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir apsaugoti mažylį!
- Žarnyno infekcijos kūdikiams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Kas yra pirmeigė placenta? Sužinokite viską apie placenta praevia ir jos pavojus
- Atskleista: Kaip Pensijų Reforma Pagal Gimimo Metus Pakeis Jūsų Ateitį Lietuvoje!