Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Partnerio palaikymas, supratimas ir įsitraukimas šiame etape yra nepaprastai svarbūs.
Pasiruošimas nėštumui
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimam tėčiui taip pat patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Pirmi žingsniai po teigiamo nėštumo testo
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė , patikslinti nėštumo laiką ir kt. Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės spendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.
Nerimas ir baimės nėštumo metu
Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko , visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija, t.y.
Santykis su besikeičiančiu kūnu
Koks turėtų būti nėščiosios santykis, požiūris į savo besikeičiantį kūną? Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Būsimo tėčio vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Patarimai artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai. Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
Bendravimas ir supratimas
Nėštumo metu moters kūnas ir psichika patiria didžiulius pokyčius. Ji tampa jautresnė, gali jausti nerimą dėl kūdikio sveikatos, artėjančio gimdymo. Atsiranda didesnis bendravimo, supratimo ir palaikymo poreikis. Partneriui (dažniausiai vyrui) kartais sunku įsitraukti į šias temas - jis gali jaustis neišmanantis, sutrikęs, todėl renkasi neutralesnius pokalbius. Moteris tokią reakciją gali klaidingai interpretuoti kaip abejingumą ar nepasiruošimą tėvystei („Jis niekuo nesidomi!“). Taip pat svarbu suprasti, kad keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir poros santykiai, įskaitant intymumą. Svarbiausia šiame etape - atviras bendravimas. Moteris turėtų neslėpti savo jausmų ir poreikių, o partneris - stengtis suprasti, palaikyti ir įsitraukti.
Kuvado sindromas
Įdomus reiškinys - kartais vyrai taip stipriai susitapatina su nėščia partnere, kad patys pradeda jausti panašius simptomus: pykinimą, svorio pokyčius, nuovargį, nuotaikų kaitą, net sąrėmius primenančius pojūčius. Tai vadinama Kuvado sindromu.
Vyro dalyvavimas gimdyme: skirtingos nuomonės
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Vieni stipriosios lyties atstovai nusprendžia, kad gimdymo metu negalės būti naudingi savo antrajai pusei, todėl geriau jai netrukdyti. Kiti aiškina, kad vyras, viską stebėjęs iš arti, gali patirti psichologinę traumą, todėl geriau stovėti už durų. Pasak akušerio ginekologo Romualdo Šemetos (knygos „Gimdymas su šypsena” autoriaus), vyrai dažniausiai gimdyme dalyvauti bijo ne todėl, kad juos baimina kažkokie nemalonūs vaizdai, o dėl nežinomybės ir nerimo, jog niekuo negalės padėti. Moterims jis pataria jokiais būdais savo antrosios pusės nešantažuoti ir neversti dalyvauti, tačiau būti gudrioms - paprašyti kartu lankyti kursus apie gimdymą. Garsus prancūzų akušeris Michel Odent, turintis didžiulę natūralaus gimdymo patirtį, yra vienas iš tų, kurie kritiškai vertina vyrų dalyvavimą gimdyme. Jo teigimu, vyro (ar bet kokio kito nereikalingo asmens) buvimas gali trikdyti natūralų gimdymo procesą. Moteris jaučiasi stebima, jaudinasi, jos organizme išsiskiria adrenalinas, kuris slopina oksitocino - pagrindinio gimdymo hormono, skatinančio gimdos susitraukimus - gamybą. Dėl to gimdymas gali sulėtėti, tapti skausmingesnis ir dažniau reikalauti medicininės intervencijos. Svarbu suprasti, kad M. Odent požiūris yra viena iš nuomonių. Daugybė porų patiria teigiamą partnerio dalyvavimo gimdyme patirtį.
Vyrų patirtys
O ką apie tai mano patys vyrai? Ar būsimam tėčiui dalyvauti gimdyme, o gal geriau palaukti už durų?
- Gintautas: „Gimdyme dalyvauti norėjau nuo tos minutės, kai išgirdau apie nėštumą. Bet žinojau, kad būsiu visada už šydo ir nekirpsiu virkštelės. Manau, dalyvavimas gimdyme turėtų būti privalomas kiekvienam vyrui, kuris save laiko supratingu ir nori padėti savo antrajai pusei. Po šio įvykio imi labiau vertinti moterį, kuri, atiduodama labai daug jėgų, kęsdama beprotišką skausmą, padovanoja tau naujagimį. Tas jausmas yra neapsakomas, kol jo nepatiri (net dabar, apie tai kalbant, sukyla labai jautrios emocijos).
- Simonas: „Šiuo klausimu esu labai kategoriškas - gimdyme vyrui nereikia dalyvauti. Pirmiausia, dėl to, kad tai medicininė procedūra. Pavyzdžiui, juk nesiveržtumėte į žmonos apendicito operaciją? Antra - esu gana jautrus kraujui ir nemaloniems vaizdams, todėl, greičiausiai, gimdyme tik trukdyčiau, nes prasidėtų nerimo priepuolis ar nualpčiau. Džiaugiuosi, kad mano nuomonė sutapo su žmonos. Abu vaikus ji pagimdė labai sklandžiai, greitai ir sakė, kad visai manęs neprireikė. Esu tikras, kad daugiausiai pagalbos ir palaikymo reikia vaikui gimus.
- Darius: „Ar verta vyrui dalyvauti gimdyme? Taip ir tik taip. Juk esi to vaikučio tėtis! Kol laukėmės pirmo kūdikio, aš svarsčiau, ar dalyvauti, ar ne. Nežinojau, kokios ten (gimdymo palatoje) galimybės būti, ką ten reikia daryti ir panašiai. Kai apie tai pradėjome svarstyti, pasiteiravome patarimų tų, kas turi patirties, ir šeimos klinikoje gydytojų. Gimdyme aš tik nenorėjau kirpti virkštelės ar filmuoti, fotografuoti visą procesą, bet aš už tai, kad vyras turi būti su žmona ir, kai prireiks kokios pagalbos, jai padėti. Manau, kad moteriai svarbu šalia savęs turėti artimą žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Gimdymas - tai didelė adrenalino dozė. Juk nieko nežinai: kaip, kas, kada turi vykti, tik klausinėdavau žmonos, kuo galiu padėti, ir vykdydavau jos prašymus. Ryškiausiai atsimenu gimdymo pabaigą, kai kūdikis padedamas ant mamos krūtinės, tai būna kažkas, ko negali apsakyti.
- Mantas: „Turiu įvairios patirties: pirmojo vaiko gimdyme dalyvavau, o antrojo - ne. Kas geriau? Labai sunku pasakyti, nes abu kartus kankino tas pats jaudulys, nežinomybė ir baimė. Tiesa, su pirmu vaiku galėjau visą situaciją kartu stebėti, tarsi ir padėti, antrą kartą (turėjau grįžti iš kitos šalies ir į gimdymą nespėjau) - jaučiausi visiškai bejėgis, nes buvau kažkur toli.
- Mindaugas: „Abejonių, ar dalyvausiu savo dukros gimime, niekada nebuvo. Manau, kad vyrui labai svarbu tiek padėti savo mylimai moteriai, tiek iškart išvysti tik gimusį savo mažylį. Tam pasiruošti padeda kursai, skirti kūdikio besilaukiančioms poroms. Manau, kad dažnai aplinkiniai suformuoja neteisingą nuomonę, kad gimdymas yra kažkoks nemalonus, baisus procesas, kurio vyrui geriau nematyti. Toks požiūris, mano nuomone, visiškai neteisingas. Mano patarimai: svarbu susikoncentruoti į pagalbą bei dėmesį savo žmonai ir nekišti nosies ten, kur nereikia. Manau, kad tik dalyvavęs gimdyme vyras gali įvertinti, kokį svarbų darbą atliko jo moteris.
- Tadas: „Pasakysiu tiesą - gimdyme jaučiausi labai nejaukiai. Masažai, kurių mokiausi, visiškai neveikė. Juokeliai - tik dar labiau erzino mano draugę. Gimdykloje neturėjau savo vietos, vaikščiojau iš kampo į kampą. Kai vaikelis gimė ir keliavome į šeimyninę palatą, jaučiausi labiau pavargęs nei mano antroji pusė.
- Viktoras: „Nors buvau apsisprendęs, kad gimdyme tikrai dalyvausiu - man tai nepavyko. Kai nuvykome į gimdymo namus, paaiškėjo, kad vaikas labai didelis ir žmonai darys cezario operaciją. Likau laukti už durų, tačiau visai nesijaudinau, nes žinojau, kad medikai viską padarys, jog vaikas ir mama būtų sveiki. Viskas būtent taip ir buvo - sklandžiai. Jei lauksimės antrojo vaiko, manau, kad gimdyme ir vėl norėsiu dalyvauti.
Kaip pasiruošti gimdymui?
Galutinį sprendimą turi priimti pati pora, atvirai aptarusi savo lūkesčius, baimes ir norus, gerbdami vienas kito jausmus. Jei nusprendėte, kad partneris dalyvaus gimdyme, labai svarbu tam tinkamai pasiruošti:
- Rinkite informaciją: Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite filmus apie gimdymą.
- Lankykite kursus poroms: Rinkitės gimdymo ruošimo kursus, skirtus abiem partneriams.
- Kalbėkitės su kitais: Pasikalbėkite su draugais ar pažįstamais vyrais, kurie dalyvavo gimdyme.
- Apsilankykite gimdymo vietoje: Jei įmanoma, kartu su partnere apsilankykite ligoninėje ar gimdymo namuose, kur planuojate gimdyti.
- Kalbėkitės su partnere: Atvirai aptarkite savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Išklausykite, ko ji tikisi iš jūsų. Būkite jautrūs - jūsų baimę ji gali palaikyti abejingumu.
Kaip elgtis gimdymo metu?
- Užtikrinkite komfortą: Padėkite surasti patogią padėtį, paduokite atsigerti, nušluostykite kaktą, pasiūlykite masažą (jei ji to nori), padėkite judėti.
- Būkite ramus ir palaikantis: Jūsų ramybė persiduos ir jai. Palaikykite emociškai, sakykite padrąsinančius žodžius („Tu stipri“, „Puikiai sekasi“, „Aš tavimi didžiuojuosi“, „Mes tai įveiksim kartu“, „Greitai pamatysime mažylį“).
- Priimkite jos reakcijas: Gimdymas yra sunkus fizinis ir emocinis darbas. Moteris gali jausti stiprų skausmą, nuovargį, pyktį, irzlumą.
- Mažiau kalbų, daugiau buvimo: Kartais moteriai reikia ne jūsų kalbų, o tiesiog ramaus buvimo šalia, rankos palaikymo, tylaus padrąsinimo.
Vyro emocijos ir baimės
Reikia paminėti, jog apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Pažįstamas vyras, auginantis tris vaikus, yra užsiminęs „Kiekvienąkart, kai žmona pasakydavo, jog vėl laukiasi, man trumpam „pakirsdavo kojas““, apimdavo nepaaiškinamas nerimas. Taigi stipriosios lyties atstovus galima nuraminti, jog neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Nežiūrint į tai, kad jūs jau seniai rengėtės tėvystei ir iš anksto esate aptarę šį įvykį, nenustebkite, kad tėvystės, kaip realaus fakto suvokimas, gali užtrukti.
Santykiai nėštumo metu
Gali keistis jūsų tarpusavio santykiai. Tiesa, kad moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva. Juk gyvenimas keičiasi iš esmės, iš vyro daug reikalaujama - kad jis būtų dėmesingas, supratingas, visur ir visada padėtų. O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmus, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.
Kaip vyras gali įsitraukti?
Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Tokiu būdu vyrui palaipsniui atsiranda jausmas, kad dabar jis atsakingas jau už du asmenis, o to mylima moteris dažniausiai ir tikisi iš savo antros pusės. Tuo pačiu, vyras gali jausti pavydą būsimam kūdikiui, kurį, iš baimės būti nustumtam į antrą planą, laiko savo varžovu.
Patarimai vyrams
- Pirmiausia, reikia leisti savo partneriui priprasti prie pakitusių jūsų santykių. Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema.
- Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan. Būtina leiskite vyrui suprasti, kad jis jums dabar ypač reikalingas.
- Susirūpinimas nėštumu ir būsimu gimdymu - natūrali būsena, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti psichologinį/emocinį ir fizinį kontaktą su vyru. Bent kartą savaitėje ką nors nuveikite kartu: pavakarieniaukite kavinėje, nueikite į kiną, ar nuvažiuokite kur nors.
- Pietų ar vakarienės metu pakalbėkite su juo apie naujienas, nesusijusias su kūdikiu. Abiem būsimiems tėveliams dabar teks tapti dėmesingais klausytojais, gerbiančiais vienas kito jausmus. Jautrus savitarpio supratimas ateityje suteiks jums džiaugsmo: ramioje, tvirtoje poroje lengviau įveikti visus sunkumus.
Trimestrai ir vyro vaidmuo
Nėštumo pradžia sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais. Pirmąjį trimestrą kai kurias moteris kankina nėštumo toksikozė, jas dažnai pykina, joms būna silpna. Vyrai turi tai priimti kaip natūralų dalyką ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Dėl hormonų pasikeitimo moterims gali būti būdinga staigi nuotaikų kaita, tai jos džiaugiasi, tai liūdi ir pan. Tai ne mitas ir ne bandymas manipuliuoti, todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Atminkite, jog tai nesitęs amžinai. Labiausiai nuotaikų kaita būdinga pirmiems trims nėštumo mėnesiams. Moterų skonio permainos ar staigus noras, kad ir, tų pačių raugintų agurkėlių, taip pat nėra tik noras jus „pagainioti“, tai dėl organizmo pokyčių atsirandantis tam tikrų medžiagų poreikis. Moterų uoslė ypač sujautrėja, todėl jei rūkote, pasistenkite to nedaryti, partnerei esant šalia. Todėl pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan. Nors pilvuko dar nesimato, moteryje vyksta daug fiziologinių ir emocinių permainų, kurias kartais galbūt sunku suprasti, todėl vyrams tenka pasitelkti švelnumą, natūralų rūpestį ir tada kasdieninės problemėlės sprendžiasi gana lengvai. Moterys, pamačiusios vyrų atsidavimą, tikrai nelieka tam abejingos.
Antras nėštumo trimestras moteriai lengvesnis. Praeina nėštumo toksikozė, ji įgauna naujų jėgų ir energijos, moteris apsipranta su pasikeitusia padėtimi, todėl ir emocijos aprimsta. Šis metas - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese, jei laukiatės pirmo vaikelio. Tik nepersistenkite - vis dėlto laukiatės! Jei esate numatę didesnes permainas savo gyvenime, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos keitimą, taip pat pasistenkite tai padaryti šiuo metu. Vėliau moteriai tokie dalykai bus per sunkūs. Šiuo laiku pradeda stipriau augti pilvukas, o apie 20 - tą savaitę būsimosios mamytės pradeda aiškiai jausti vaikelio judesius. Taigi vaikelio egzistavimas tampa labai akivaizdus.
Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai, pilvukas didėja, todėl sunkiau greičiau judėti, lipti laiptais, nepatogu gulėti. Naktimis darosi sunku vartytis lovoje, dėl suspaustos diafragmos sunkiau kvėpuoti. Todėl vyrams tenka būti supratingiems ir užjaučiantiems. Iš kitos pusės moteris apima ypatingas noras „sukti lizdą“, t. y. Taigi padėkite būsimai mamytei paruošti namus mažyliui ir supraskite, kad tai labai natūralus noras prieš gimstant vaikeliui. Šiuo metu moterims rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti, stenkitės palaikyti joms kompaniją, tuo metu turėsite progos pasikalbėti. Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė, todėl stenkitės būti pozityvūs, išklausykite ir palaikykite partnerę. Jei moteriai dėl kažkokių nėštumo nesklandumų tenka pagulėti ligoninėje, stenkitės nepanikuoti, būti dėmesingas, palaikantis ir optimistas. Tuo labai stipriai jai padėtumėte.
Bendravimas su kūdikiu pilvelyje
Mokslininkai įrodė, jog kūdikiai įsčiose ir gali, ir nori bendrauti su savo tėveliais. Jau nuo 16 -os nėštumo savaitės kūdikio raumenys reaguoja į signalus, atėjusius iš smegenų, todėl jis geba derinti savo judesius. Jis yra labai aktyvus vartosi, spardosi. 17 -tą savaitę kūdikis girdi garsus, sklindančius už mamos įsčių, todėl išgirdęs staigų nemalonų garsą dažnai krūpteli. Nuo 20 - os savaitės vaikelis tikrai girdi ir atpažįsta mamos balsą. Tuo metu vaikelio smegenys ir nervų galūnės jau yra pakankamai išsivysčiusios, kad jis galėtų jausti lytėjimą ir tuo džiaugtis. 23 -ą savaitę vaikučio klausa tampa dar aštresnė, todėl kūdikis skiria įvairius garsus, sklindančius iš išorės ir mamos kūno. 24 - tą savaitę jis pradeda skirti šviesą. Žinant šiuos vystymosi etapus, lengviau suprasti, koks bendravimas labiau tinka vaikeliui. Vaikeliams mamos pilvelyje gera ir jie ten turi pakankamai įvairios veiklos. Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu. Rekomenduojama tėveliui su vaiku bendrauti tam tikru pastoviu laiku, tada abu nusiteikia ir laukia susitikimo. Gali būti, jog vaikeliui pripratus kas vakarą girdėti tėčio lopšinę, išgirdus tuo metu dainuojant mamą, susilauksite nepageidaujamo protestuojančio stuksenimo. Dauguma tėčių moka švelniai glostyti mamytės pilvuką ir kažką pasakoti mažiukui. Jei kuriam nedrąsu, reikia tik paskatinti. Taip tėtis anksčiau pasijunta tikru tėčiu ir dar labiau laukia savo atžalos. Tuo pačiu ir būsimoji mamytė patiria daug teigiamų emocijų, kurios tiesiogiai persiduoda vaikeliui. Bendrauti su kūdikėliu pilvelyje svarbu, nes nėštumo metu užsimezgęs ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko nenutrūksta visą gyvenimą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atverk Paslaptis: Kaip Išsaugoti Meilę ir Harmoningus Santykius Po Gimdymo!
- Pyktis po Gimdymo Vyrui: Kodėl Jis Jaučia, Ir Kaip Suvaldyti Šias Emocijas?
- Nėštumas Vyro Akimis: Būtiniausi Patarimai Būsimiems Tėčiams, Kurių Negalite Praleisti!
- Ar Sperma Gali Pakenkti Nėštumui? Išskiriame Matus nuo Faktų!
- Vaikų auklėjimas be smurto: kodėl mušti nereikia ir kaip tai pakeičia gyvenimą
- Hipokalemija Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti, Išvengti ir Efektyviai Gydyti