Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius 10 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.
2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. Anot jos, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m.
Reikia paminėti, kad mažėjantis gimstamumas ne tik Lietuvos problema. Portalas „Euronews“ šių metų rugsėjį paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių.
Demografai ir ekonomistai teigia, kad Europos pastangos skatinti mažėjantį gimstamumą yra nesėkmingos. Jie ragina iš naujo apsvarstyti šią problemą, taip pat pakeisti požiūrį ir pripažinti bei priimti ekonomines senėjančios visuomenės realijas.
Pagrindinės Gimstamumo Mažėjimo Priežastys
Kas Lietuvoje lemia mažėjantį gimstamumą? Sociologė, demografė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė „Delfi“ tikino, jog mažėjantį gimstamumą Lietuvoje pirmiausia lemia demografija. „Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst. Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, mažiau vaikų, jei skaičiuojame absoliučiais skaičiais“, - įvardijo sociologė.
Kitos priežastys, kurias įvardijo A. Maslauskaitė:
- Keičiasi, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys.
- Pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą.
- Dabartinis kontekstas: išorinės - globalios, geopolitinės - ir vidinės priežastys.
A. Maslauskaitė pabrėžė, jog moterys su universitetiniu išsilavinimu tiek anksčiau, tiek ir dabar susilaukia panašaus vaikų skaičiaus. Vėliau startuojant, dalis moterų vis tiek pagimdo keletą vaikų ir suspaudžia tai į trumpesnį laiko tarpą. Kitos, susilaukusios pirmojo, atideda antrą ar paskesnius ir nebespėja.
„Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse. 2023 m. Estijoje taip pat gimė rekordiškai mažas kūdikių skaičius, tas pats pasakytina ir apie Latviją. Tad visos trys šalys turi mažiausią gimusiųjų kūdikių skaičių per visą fiksavimo istoriją, kuri apima maždaug šimtmetį“, - pastebėjo A. Maslauskaitė.
Pasak sociologės, ilgalaikėje perspektyvoje visos šalys juda nuo aukštų gimstamumo rodiklių link žemesnių. Jei pažiūrėsime į Vidurio ir Rytų Europos šalis - judame panašia trajektorija, tikino profesorė. Nuo kartų kaitą užtikrinančio gimstamumo, kuris buvo būdingas daugumai šio regiono šalių iki 1990-ųjų, link žemesnio gimstamumo.
„Visos išgyveno labai didelį nuosmukį 1990-aisiais, vėliau - atsigavimą, kuris prasidėjo ir turėjo skirtingą trukmę, o nuo maždaug 2021 m. išgyvena vėl nuosmukį. Vis tik kalbant apie dabartį, Lietuva priklauso šalims, kur gimstamumas yra labai žemas arba žemiausias“, - įvardijo A. Maslauskaitė.
Anot jos, toks mažėjantis gimstamumas išties yra problema. Mažos gimusiųjų kohortos reiškia mažiau ateinančių į mokyklas, mažiau dirbančių, mažiau mokančių mokesčius, mažiau prisidedančių prie bendro pyrago, kurį reikia perskirstyti. Svarbu ir tai, kad pasekmės yra ilgalaikės.
Profesorė aiškino, jog dėl mažėjančio gimstamumo išsibalansuoja gyventojų amžiaus struktūra, visuomenėje tuomet turime mažiau jaunų ir daug pagyvenusių asmenų. Atsiranda daug struktūrinių iššūkių - kas dirbs, kaip pritaikyti infrastruktūras, kaip išlaikyti pagyvenusiais visuomenei pritaikytą socialinės paramos, sveikatos priežiūros sistemą.
„Reikėtų daugiau racionalumo ir skaidrumo suvokiant situaciją. Pirma, gimstamumas banguoja ir apie tai jau kalbėjau. Antra, dažnai nematome pilno paveikslo. Jis išryškėja tik tuomet, kai moterų karta baigia savo reprodukcinį amžių. Tik tada galima pasakyti kiek gi iš tikrųjų susilaukta vaikų. Jei lyginsime moteris, kurioms dabar 60 metų ir 40-metes, jos susilaukė panašaus vaikų skaičiaus, maždaug 1,7. Turėtume užmiršti 2,1 vaiko kartelę kaip išsvajotą orientyrą ir labiau galvoti ką daryti kad netaptume kaip Pietų Korėja, kurioje suminis gimstamumo rodiklis žemiau 0,8“, - aiškino A. Maslauskaitė.
Anot jos, čia taip pat kyla klausimas apie lietuvių tautą. Jei mes manome, kad tai kažkas, ką gali uždaryti skrynioje ir apsaugoti nuo laiko, atsakymas vienoks. Jei atveriame istorinį langą, tautos netapatiname tik su etniškumu - kitoks.
Visgi, jos teigimu, nemažai dalykų gimstamumo didinimui Lietuvoje yra daroma, kau kurios priemonės veikia neblogai. Pavyzdžiui, turime lanksčias ir dosnias vaiko priežiūros atostogas - jos netgi per ilgos, lyginant su kitomis šalimis, tačiau, kaip sakė sociologė, „džinas iš butelio išleistas dar 2008 m. ir dabar jau atgal sunkiai sukišime“.
Taip pat turime priemones, nukreiptas į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą, tačiau kiek tai padeda gimstamumui, jau yra kitas klausimas. Anot jos, svarbi yra šeimos politikos ir mokslo jungtis. O šiuo metu turime per mažai tyrimų, tikslių duomenų, kurie leistų labai taikliai planuoti šeimos politikos intervencijas.
Ekonominės Pasekmės ir Vyriausybės Veiksmai
Ruožtu „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kalbėjo, jog Lietuvos ekonomiką pastaraisiais dešimtmečiais veikė ne tik mazėjančio gimstamumo, ilgėjančio gyvenimo, bet ir emigracijos bangų demografiniai poveikiai.
Ekonomistė įvardijo, kad po 2009 m. Didžiosios recesijos iš Lietuvos išvyko daug darbingo amžiaus gyventojų, kurių dalis kūrė šeimas ir susilaukė vaikų nebe Lietuvoje. O to pasekmes jau jaučiame.
„Viešiejie finansai ir socialinė bei pensijų ekonomika remiasi lėšų šalies ūkyje perskirstymu, tad jos stabilumas priklauso nuo to, ar dirbančių ir mokesčius mokančių bei išlaikomų gyventojų skaičiaus santykis reikšmingai nesikeičia. Kad pensijų sistema išliktų stabili ir „Sodra“ išvengtų gilėjančio deficito Lietuvoje pastaraisiais metais buvo ilginamas pensinis amžius. Ateityje, toliau gerėjant gyvenimo kokybei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, darbingo amžiaus trukmė taipogi turės būti ilginama ir gyventojai turės gerokai aktyviau investuoti ir taupyti, kad išlaikytų senatvėje orų pajamų srautą“, - aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, jog šiuo metu tarptautinės migracijos tendencijos Lietuvai palankios, atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta, Lietuvos piliečių tarptautinės migracijos saldo irgi jau keletą metų yra teigiamas. Tai, ekspertės teigimu, teikia vilčių, kad struktūrinės demografinės spragos bent iš dalies užsilopys. Vis dėlto, natūrali gyventojų kaita ir toliau išliks nepalanki.
I. Genytė-Pikčienė tikino, kad pažangios Vakarų valstybės jau seniai susiduria su mažėjančio gimstamumo problema ir ją sprendžia daugiapakopėmis pensijų sistemomis, o aukštą pajamų pakeitimo normą senatvėje bei pensijų diferenciaciją pagal buvusias pajamas padeda pasiekti kaupiamosios pakopos. Anot jos, būtent daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir ryškėjančioms demografinėms duobėms.
„Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius. Pirmoji einamųjų mokėjimų principu veikianti pakopa priklauso nuo šalies ekonomikos sveikatos ir demografinių tendencijų, II ir III pakopos - nuo pasaulinės finansų rinkų raidos, diversifikuotos finansinių priemonių įvairovės, geografiniu ir sektoriniu pjūviais. Šiuo keliu bando keliauti ir Lietuva. Vis dėlto, Lietuvoje pensijas didele dalimi apsprendžia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija.
Paklausta, kaip gimstamumą Lietuvoje gali veikti darbo rinka ir požiūris į naujai besikuriančias šeimas, I. Genytė-Pikčienė tikino, jog tėvystės ir vaikų auginimo derinimas su išlikimu ir konkurencija darbo rinkoje - amžinas iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis šeimų. Vis dėlto, sąlygos, kurias valstybė nustato yra reikšmingas, tačiau ne pagrindinis veiksnys gimstamumo raidai.
Pašnekovė antrino, jog Lietuva išsiskiria savo itin dėkingomis pirmųjų metų sąlygomis tėvystei ir vaikų auginimui, tačiau tuo nepalankios gimstamumo tendencijos reikšmingai užriesti į viršų nepavyko.
Sprendimą susilaukti vaikų lemia kompleksinė tiek specifinių asmeninių, tiek objektyvių veiksnių visuma. Šiuolaikinėse visuomenėse daugiau dėmesio skiriama individualizmui ir asmeniniam tobulėjimui, tad šeimos kūrimas kartais nėra toks prioritetinis kaip anksčiau. Be to, dažniau siekiama aukštojo mokslo ir karjeros pasiekimų, tad šeimos kūrimas nusikelia vėlesn...
Kiti svarbūs rodikliai
- 2023 m. mirė 57 kūdikiai - 10 kūdikių mažiau negu 2022 m.
- 2023 m. COVID-19 sirgo 135,7 tūkst. asmenų, arba 4,6 karto mažiau negu 2022 m., kai sirgo 626 tūkst. asmenų.
- 2023 m. Lietuvoje sveikatos sektoriuje dirbo 13 938 gydytojai, arba 48,3/10 000 gyventojų, 3 384 odontologai, arba 11,7/10 000 gyventojų, 22 288 slaugytojai ir akušeriai, arba 77,2/10 000 gyventojų.
Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų (Valstybės duomenų agentūra amžiaus ribas praplečia iki 15-49 metų). Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų labai sumažėjo iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės.
Kitas demografams svarbus rodiklis - kiek moterys susilaukia vaikų. Kartų kaitai užtikrinti būtinas suminis gimstamumo rodiklis.
II. Pastaraisiais metais nesaugumo jausmą patyrė daugelis. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. O laimingieji naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc.
Prof. A. Maslaukaitė vardija ir kitus, „minkštuosius“, šeimos planavimą veikiančius veiksnius: „Svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės / motinystės standartus, t. y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas. Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaikams kokybiško gyvenimo starto.
III. Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostato duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). O mažiausiai jų - Kroatijoje (5 proc.), Suomijoje, Lenkijoje, Ispanijoje (8 proc.). Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą ir vaikų auginimą.
Tarkim, jei vidutinį atlyginimą (1300 Eur į rankas) uždirbančiai mamai, be būtinų pragyvenimo išlaidų, tenka mokėti ir būsto paskolą, tuomet skirti lėšų vaikų būreliams tikrai sudėtinga. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką. Ar tokiose šeimose gali gimti daugiau vaikų? Jokia valstybės šeimos politika nepadės susirasti partnerio, prisiimančio atsakomybę už vaikų ugdymą.
Nuo 2019 m. iki 2022-ųjų santuokų sumažėjo beveik penktadaliu - nuo 19 500 iki 16 127 (o 2023-iaisiais jų įregistruota vos 14 200!). Skyrybų per tą patį laiką sumažėjo nuo 8 683 iki 7 395.
Karjera ar vaikai?
Šiuo metu vidutinis pirmą kartą tekančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų (vėlgi, remiantis vidurkiais, 2001-aisiais moterys tekėdavo 24, o vyrai vesdavo 26 metų).
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ilgomis motinystės bei tėvystės atostogomis - galima pasirinkti 18 arba 24 mėnesių laikotarpį (tiesa, kažin ar vaikų auginimas vadintinas „atostogomis“). Antraisiais kūdikio auginimo metais jau leidžiama gana lanksčiai derinti vaiko priežiūrą bei darbinę veiklą, t. y. suteikiama galimybė dirbti „atostogų“ metu.
Nuo 2024 m. padidėjo vaiko priežiūros atostogų išmokos ir didesnes pajamas iki vaiko gimimo gavusiems tėvams (anksčiau buvo nustatyta dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokų riba). Vis dėlto suteikiamos motinystės ar tėvystės atostogos nepakeičia gimstamumo kreivės į pozityviąją pusę.
Pasak dr. V. Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Bevaikystės problematiką tyrinėjančios dr. Ž. Oertelės duomenimis, Europoje bevaikystę pasirinkusiųjų skaičius pradėjo augti visų pirma Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Anglijoje.
„Atlikusi keletą išsamių interviu su bent penkerius metus susituokusiomis ar partnerystėje gyvenančiomis Lietuvos moterimis (28-37 metų) pastebėjau, kad jų apsisprendimą neturėti vaikų dažniausiai lemia noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimas pasirinktu gyvenimo būdu. Jų prioritetas - į suaugusiuosius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės“, - tyrimo rezultatais dalijosi sociologė dr. Ž.
Jos turimais Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais 8,8 proc. (t. y. apie 77 tūkst.) vyresnių nei 41 metų moterų buvo bevaikės, tad Lietuvoje kiek mažiau nei dešimtadalis moterų lieka negimdžiusios. Pasak mokslininkės, bevaikių moterų dalis pamažu didėja.
Neretaimoterys mano galinčios tapti motinomis tik susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai jos jau galėsiančios auginti vaiką taip, „kaip reikėtų“, t. y. Kol kas sunku spręsti, ar savanoriškos bevaikystės mastas Lietuvoje išaugs iki 20 proc., kaip yra Italijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, bet akivaizdu, kad visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.
Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos.
Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. „Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, - ketvirtadienį per 2024 m. pagrindinių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pristatymą teigė J. Petrauskienė. VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m.
„Jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų“, - sakė D. Pasak J. „Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (...) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes“, - sakė J. Petrauskienė.
VDA duomenimis, 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko.
Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
žymės: #Gime
Panašus:
- Šokiruojančios gimstamumo tendencijos Lietuvoje: ką slepia skaičiai ir kas lemia pokyčius?
- Nesivystantis nėštumas: šokiruojanti statistika, pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Šokiruojanti Norvegijos globos namų statistika ir vaikų teisių apsaugos paslaptys
- Neįtikėtini Pilvo Skausmo Nėštumo Metu Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai
- Aukštelkės Socialinės Globos Namai – Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Šią Įstaigą!