Norvegija - turtinga, rami ir saugi šalis, išvagota gilių fjordų ir nusėta dangų remiančių kalnų. Tarp jų atokiuose miesteliuose ir kaimuose gyvena 4,5 milijono žmonių. Norvegija vaikų teisėms ir auklėjimui, jų gyvenimo sąlygoms skiria ypatingą dėmesį.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra integruota į Norvegijos teisinę sistemą, o visus sprendimus priimame pirmiausia siekdami užtikrinti vaikų interesus bei pasirūpinti jų gerove.
Nepaisant šiandien prie Norvegijos ambasados susirinkusių žmonių nuostatos, vaikų teisės Norvegijoje yra labai svarbios.
Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa.
Anot ambasadoriaus, tėvų globos panaikinimas visuomet yra tik paskutinė išeitis - tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu, be to, tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Visi sprendimai, nepriklausomai nuo to, su kokios šalies piliečių šeima yra susiję, gali būti apskųsti kasmet , tad visi žmonės turi teisę apginti savo šeimos gerovę.
Norvegijos Vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldos lygmenyje. Vaiko apsaugos tarnybos prioritetas - pagalba. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose.
JT Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra integruota į Norvegijos įstatymus, teigiama, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus.
Netikėtai iš tėvų rankų išplėštas vaikas, staiga į namus įsiveržę ir vaiką paėmę pareigūnai, imigrantų vaikus grobiantys norvegai - taip dar praėjusiais metais pradėjo skambėti ir vis dar skamba šeimų, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai, istorijos.
Vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimai, dažnais atvejais ir sprendimai dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka, iššaukia didžiulę reakciją ir diskusijas Lietuvoje. Susidūrusios su vaiko teisių apsaugos institucijomis, imigrantų šeimos palyginti su norvegų šeimomis jaučiasi bejėgiškiau ir beviltiškiau. Joms kyla kalbinių sunkumų, nepakanka žinių apie jų teises ir Norvegijos visuomenę bendrai paėmus. Be to, Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms taip pat aiškiai trūksta žinių apie Lietuvos kultūrą ir visuomenę.
Vaiko teisių apsaugos institucijos nacionaliniu mastu per metus vykdo apytiksliai 50 000 pagalbos priemonių, iš kurių 8500-9000 sudaro su vaikų globa susijusios priemonės. 2012 m. Apygardų socialinės rūpybos tarybos priėmė apytiksliai 1000 sprendimų dėl vaikų globos perdavimo valstybei ir 1200 sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka.
Norvegijos visuomenės labui šiandien dirba ne tik Šiaurės šalių, bet ir Lenkijos bei Lietuvos darbuotojai. Šiuo metu Norvegijoje gyvena daugiau negu 50 tūkst. lietuvių ir daugumoje Norvegijos savivaldybių yra įsikūrę lietuvių šeimos. Kartu su kitais imigrantais lietuviai prisideda prie Norvegijos visuomenės, kuri tampa vis labiau daugiatautė ir daugiakultūrė: 15,6 proc. Norvegijos gyventojų yra imigrantai arba užsienyje gimusių tėvų vaikai, gimę Norvegijoje.
Laikydamosi tarptautinių Norvegijos įsipareigojimų ir ypač Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio, Norvegijos vaikų teisių apsaugos institucijos užtikrina visų Norvegijoje gyvenančių vaikų apsaugą kad ir koks būtų jų gyvenamosios vietos teisinis statusas.
80 proc. sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su atvejais, kai vaiko motina buvo gimusi Norvegijoje, o 8 proc. - su atvejais, kai motina buvo gimusi Europos valstybėje (išskyrus Norvegiją). Apygardų socialinės rūpybos tarybų statistika rodo, kad per penkerių metų (2008-2013 m.) laikotarpį, 30 sprendimų dėl vaikų paėmimo iš šeimų skubos tvarka buvo susiję su tais atvejais, kai motina buvo gimusi Lietuvoje, tačiau daug daugiau tokių sprendimų siejami su vaikais, kurių tėvai kilę iš Somalio, Irako, Irano, Lenkijos ir Rusijos.
Už vaikų globos procesus Norvegijoje atsakingos savivaldybių institucijos. Kiekvienoje savivaldybėje tuo tikslu paskiriamas vaikų gerovės tarnybos („Barnevernet“) viršininkas. Nors pačiais rimčiausiais atvejais vaiko globą gali perimti vaiko apsaugos institucijos, jų paskirtis - padėti tėvams pasiūlant įvairias pagalbos priemones ir tokiu būdu išvengti sprendimų dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir jo globos perėmimo. Tarp tokių pagalbos priemonių yra vaikų dienos priežiūros įstaigos, padedančio asmens paskyrimas, „kontaktinės šeimos“ trumpalaikei priežiūrai ir papildomos atitinkamai šeimai skirtos paramos priemonės.
Sunkiais atvejais savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos viršininkas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Tokie sprendimai nedelsiant perduodami Apygardų socialinės rūpybos taryboms.
Apygardų socialinės rūpybos tarybos, tai administracinės institucijos, kurios pagal funkcijas veikia panašiai kaip ir teismai. Taryboms negali būti duodami Ministerijos nurodymai, o jų sprendimus gali peržiūrėti tik bendrosios kompetencijos teismai. Taryboje vyksta žodinis posėdis, kuriame vaiko interesai užtikrinami jam paskiriant atstovą. Posėdžiams taryboje vadovauja komiteto pirmininkas, kuris yra teisininkas. Į tarybos sudėtį taip pat įeina du nenuolatiniai nariai: psichologas ir visuomenės atstovas. Visi trys nariai turi po tiek pat balsų.
Vaiką perdavus globai, biologiniams tėvams paprastai leidžiama jį lankyti, tačiau ypatingais atvejais taryba gali šios teisės nesuteikti.
Taryba sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka preliminariai peržiūri per 48 valandas nuo sprendimo priėmimo. Sprendimą patvirtinus, laikina globa pratęsiama ne daugiau kaip iki šešių savaičių. Kai kurie sprendimai dėl vaiko paėmimo iš šeimos skubos tvarka per šį laikotarpį būna panaikinami. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijoms nusprendus teikti pasiūlymą dėl vaiko perdavimo nuolatinei globai, tai turi būti padaryta per šešių savaičių terminą.
Apygardų socialinės rūpybos tarybų sprendimus galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismuose. Teismai šiuos sprendimus gali peržiūrėti, o šalys turi teisę gauti privačia praktika užsiimančio advokato pagalbą. Viena bylos šalis yra vaiko teisių apsaugos institucija, kita - tėvai. Kaip ir tarybos atveju, teismą sudaro vienas profesionalus teisėjas ir du tarėjai: psichologas ir visuomenės atstovas. Jie turi po tiek pat balsų.
Vaiko teisių apsaugos įstatyme ir Ginčų įstatyme šių klausimų nagrinėjimui taryboje ir teisme nustatyti griežti procesiniai terminai, o vaiko globos perdavimo ir lankymo teisių klausimai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais. Vis dar būtina sutrumpinti vaiko perdavimo globai po to, kai priimtas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos, nagrinėjimo proceso trukmę.
Vaiko teisių apsaugos institucijų darbą prižiūri Norvegijos sveikatos priežiūros taryba, savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų sprendimus galima apskųsti kiekvieno regiono apskrities valdytojui, kuris prižiūri, kad kiekviena savivaldybė veiktų pagal įstatymų nustatytą tvarką.
Manydamos, kad jų teisės pažeistos, šalys gali pateikti skundą Parlamento ombudsmenui (nepriklausomam ir nešališkam pareigūnui, tiriančiam skundus dėl netinkamo įstaigų ir institucijų administravimo).
Vaiko tėvai turi teisę į nemokamą privataus advokato pagalbą nuo to momento, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo skubos tvarka. Sprendžiant vaiko atidavimo globai klausimus, šalys turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijose, Apskričių socialinės rūpybos tarybose arba teismo posėdžiuose. Institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad kalbos barjerai neturėtų įtakos vaikų teisių apsaugos procesams.
Dažniausiai sprendžiant vaikų paėmimo iš šeimos atvejus Apygardų socialinės rūpybos tarnybose ir teismuose teikiamos išsamios psichologo eksperto išvados. Mūsų šalyje puikiai suvokiama, kad vaiko teisių apsauga - vienas iš esminių ir svarbiausių visuomenės klausimų. Dėl to valstybės intervencija nusprendus perimti vaiko globą yra viena iš didžiausią poveikį turinčių ir griežčiausių intervencijų, kurią valstybė gali taikyti piliečiams, paliečianti pačią vertybių, kuriomis remiasi mūsų visuomenė, esmę.
Nuspręsti, kas vaikui geriausia, kaip jį apsaugoti, kaip padėti šeimoms susitvarkyti su problemomis - labai sudėtingi ir jautrūs klausimai. Dėl to institucijų pateikiami atsakymai į šiuos klausimus neretai sutinkami neigiamai. Nors ir sutinkami neigiamai, visi sprendimai yra priimami remiantis įstatymais, atsakingai vertinant kiekvieną atvejį, stengiantis užtikrinti tinkamą suinteresuotų šalių teisių procesinę apsaugą ir teikiant joms reikiamą paramą.
Statistika
Statistikos duomenimis, nepaisant šalies dydžio, tikimybė, kad vaikas iš netvarkingos šeimos pateks į globos namus, didesnė Lietuvoje nei Norvegijoje.
Europos Tarybos ataskaita rodo, kad Norvegija yra viena iš grupės šalių, turinčių mažiausią skaičių globos namuose gyvenančių vaikų.
Problema yra gerokai išpūsta ir neatitinkanti tikrovės: daugelyje Europos Tarybos valstybių globojamų vaikų skaičius didesnis nei Norvegijoje, kurioje tik 0,5 proc. visų vaikų auga pas globėjus.
Pagal „Eurostat“ statistiką Norvegijoje 2012 metais gimstamumas vidutiniškai buvo 1,85 vaiko - tai daugiau nei bendras ES vidurkis. Palyginimui - Lietuvoje pagal tuos pačius duomenis 2012 vidutiniškai gimė 1,60, Latvijoje -1,44, Estijoje - 1,56 vaiko.
Statistikos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 624 281, Norvegijoje - 1 256 650 vaikų (atitinkamai 21 ir 24,6 proc. nuo visų gyventojų), iš kurių Lietuvoje globoje buvo 10 146 vaikai, o Norvegijoje - 8 183.
Anksčiau Norvegijoje vaikų statistika nebuvo išskiriama pagal tėvų tautybę, tačiau 2012 metų pabaigoje tai buvo pradėta fiksuoti, tad turimais duomenimis, šiuo metu Norvegijoje globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.
Norvegijos Vaiko apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldos lygmenyje. Ši tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba - 2012 metais ji padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10 tai buvo savanoriška pagalba šeimoje, siekiant, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi savo namuose - dažniausiai tai patarimai ir konsultacijos bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
Noriu pabrėžti, kad tikslo grobti iš imigrantų vaikus Norvegijos vaiko gerovės tarnybos neturi, nors taip teigia gandų autoriai.
Parama vaikų globėjams
Gaunama 1500-1700 Eur finansinė parama vaikų globėjams tesudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo.
Norvegijos ambasadoriaus nuomonė
Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje Dago Malmer'io Halvorseno nuomone, konvencija palengvins bendradarbiavimą su Lietuva ir kitomis šalimis, todėl Norvegija galės geriau užtikrinti užsieniečių vaikų teisių apsaugą.
„Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis leidžia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams suteikti kuo daugiau informacijos apie turimas teises ir Norvegijos įstatymus. Visiškai nesvarbu, kokios šalies pilietis žmogus yra - jis turi jausti, kad mūsų šalis rūpinasi juo. Komunikacija ir nuolatinis bendravimas bei grįžtamojo ryšio užtikrinimas yra vieni svarbiausių dalykų, padedančių tai užtikrinti“, - sakė Dagas Malmeris Halvorsenas.
Panašus:
- Sveikinimai su Tarptautine vaikų gynimo diena: gražiausi linkėjimai!
- Tarptautinė vaikų knygos diena: atrask geriausius kūrėjus ir nuostabiausias knygas vaikams!
- Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena: Įdomi Istorija, Gili Reikšmė ir Nepamirštamos Tradicijos
- Neįtikėtinas Silkės su Svogūnais ir Majonezu Receptas – Išbandykite Tradicinį Skonį!
- Ar saugu guldyt kūdikį ant pilvo po valgio? Svarbiausi patarimai tėvams