Širdies ydos - tai širdies pertvarų, jos angų, didžiųjų kraujagyslių ir kitokios anomalijos, dėl kurių sutrinka normalus širdies darbas ir kraujotaka. Jos pasitaiko 6-8 iš 1000 naujagimių, kai kurios siejamos su genetinėmis ligomis, alkoholio vartojimu.
Širdies Ydų Klasifikacija
Skirstomos į mėlynąsias (dalis veninio kraujo patenka į arterinę sistemą, todėl atsiranda mėlynavimas - cianozė) ir baltąsias (arterinis ir veninis kraujas nesimaišo arba maišosi iš kairės į dešinę).
Baltosios Širdies Ydos
Turintiems baltąsias širdies ydas (skilvelių pertvaros defektą, atvirą arterinį lataką, prieširdžių pertvaros defektą, aortos koarktaciją, aortos angos stenozę, plautinio kamieno stenozę) būdinga:
- Kūno masės mažėjimas
- Greitas nuovargis
- Dusulys
- Dažnos kvėpavimo takų ligos (vadinamieji peršalimai)
- Dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo)
- Odos blyškumas
- Sulėtėjusi fizinė raida
Vyresnio amžiaus ligoniui dažnai šąla rankos, mėlynuoja nagai.
Skilvelių Pertvaros Defektas
Skilvelių pertvaros defektas (dažniausia, sudaro apie 20-30 % įgimtų širdies ydų) - anga skilvelių pertvaroje, dėl kurios kraujas iš kairiojo skilvelio teka ne tik į aortą, bet ir į dešinįjį skilvelį bei plaučius. Didėja spaudimas plaučių arterijoje, plaučiai perkraunami krauju (plautinė hipertenzija), iš jų daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, šie išsiplečia, sienelės storėja. Ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas.
Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo, gali būti su kitomis širdies ydomis. 30-50 % ligonių nedidelė anga užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais. Mažas skilvelių pertvaros defektas nesutrikdo vaiko augimo ir raidos, būna tik tipinis (būdingas) širdies ūžesys.
Didelis skilvelių pertvaros defektas operuojamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, nedidelis ar vidutinio dydžio skilvelių pertvaros defektas - 3-5 metų vaikams.
Atviras Arterinis Latakas
Atviras arterinis latakas (9,7 %; 2 kartus dažnesnis mergaitėms) - naujagimiui išlikusi atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, per kurią dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, čia maišosi su veniniu. Nėštumo laikotarpiu šis latakas (vadinamasis Botallo) būtinas vaisiaus kraujotakai, po gimimo užsidaro per pirmąsias 10-18 valandų ir virsta arteriniu raiščiu.
Dažnai būna neišnešiotiems naujagimiams (75 % jų atviras arterinis latakas užanka savaime per kelias savaites). Dažniausiai atviras arterinis latakas būna besimptomis, širdies nepakankamumą sukelia tik tada, kai latakas didelis. Gydomas operacija.
Prieširdžių Pertvaros Defektas
Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 %; 2 kartus dažniau būna mergaitėms) - tarpprieširdinės pertvaros skylė. Dėl didesnio spaudimo kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį ir maišosi su veniniu, daugiau kraujo turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau jo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius. Ilgainiui išsiplečia dešinysis skilvelis ir prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas (skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio), atsiranda kraujo sąstovis venose, tinimai.
Prieširdžių pertvaros defekto komplikacijos: aritmija, plautinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, kraujagyslių užsikimšimas trombu. Esant nedideliam prieširdžių pertvaros defektui vaiko augimas ir raida nesutrinka, apie 15 % prieširdžių pertvaros defektas užsidaro savaime iki 4 metų.
Mažo prieširdžių pertvaros defekto gydyti nereikia, operuojami dažniausiai 1-2 metų, t. p. ikimokyklinio amžiaus vaikai su didesniu prieširdžių pertvaros defektu.
Aortos Koarktacija
Aortos koarktacija (6,8 %; berniukams pasitaiko 2 kartus dažniau) - aortos nusileidžiančios dalies susiaurėjimas. Dėl jo kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują į aortą, jo sienelės sustorėja. Mažiau kraujo patenka į apatines galūnes, vidaus organus (inkstus, žarnyną), jie nepakankamai aprūpinami deguonimi. Padidėja kraujospūdis viršutinėje ir sumažėja apatinėje kūno dalyje.
Jei aortos koarktacija turintis naujagimis gimsta su susiformavusiomis aplinkinėmis (kolateralinėmis) kraujagyslėmis, kurios padeda aplenkti aortos koarktaciją, ydos požymiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje ar vyresniems (atsiranda galvos skausmų, dažnai kraujuoja iš nosies, greitai nuvargsta ar šąla kojos).
Jei naujagimis neturi kolateralinės kraujotakos, jis 2-10 gyvenimo dieną staiga nustoja valgęs, ima dusti, oda tampa pilkšva, padažnėja pulsas; laiku nenustačius ydos miršta. Bet kurio tipo aortos koarktacija operuojama.
Aortos Angos Stenozė
Aortos angos stenozė (3-5 %; 4 kartus dažnesnė berniukams) - įgimtas aortos angos susiaurėjimas, dažniausiai dėl netinkamai išsivysčiusių vožtuvo burių, trukdantis kraujui ištekėti iš kairiojo skilvelio į aortą. Kair. skilvelis dirba didesne jėga, jo raumuo ilgainiui silpsta, atsiranda širdies nepakankamumas. Jeigu yda nesunki, girdimas tik širdies ūžesys; ydai sunkėjant atsiranda baltosioms širdies ydoms būdingų požymių. Sunki aortos angos stenozė operuojama.
Plautinio Kamieno Stenozė
Plautinio kamieno stenozė (6,9 %) - jo susiaurėjimas, neleidžiantis kraujui lengvai nutekėti iš deš. skilvelio į plaučių arterijas. Dešinysis skilvelis storėja ir plečiasi, vėliau plečiasi ir dešinysis prieširdis, ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas. Jei plautinio kamieno stenozė yra vidutinio sunkumo arba sunki, atsiranda dusulys, odos melsvumas, skauda krūtinę; sunki yda operuojama.
Mėlynosios Širdies Ydos
Turintiems mėlynąsias įgimtas širdies ydas būdinga veido, lūpų, kūno melsvumas, padažnėjęs kvėpavimas, širdies ūžesys, ritmo sutrikimai.
Fallot Tetrada
Fallot tetrada (sudaro 5,8 %) - sudėtinga širdies yda, kurią sudaro keturi komponentai: plautinio kamieno stenozė, skilvelių pertvaros defektas, aortos žiočių dekstrapozicija (aorta atsiveria dešiniau negu įprasta) ir dešiniojo skilvelio hipertrofija (sienelių sustorėjimas); dažniausia mėlynoji širdies yda. Širdžiai susitraukiant kraujas į aortą patenka ne tik iš kairiojo, bet ir iš dešiniojo skilvelio.
Dėl plautinio kamieno stenozės dalis veninio kraujo iš dešiniojo skilvelio sunkiau išstumiama į plaučių arteriją, kita dalis per sklivelių pertvaros defekto nuteka į aortą, todėl vaiko veidas, lūpos, kūno oda yra melsvo atspalvio. Dėl sunkesnio dešiniojo skilvelio darbo atsiranda jo hipertrofija. Klinikinę Fallot tetrados raišką lemia plautinio kamieno stenozės laipsnis.
Yda dažniausiai progresuoja palengva: iš pradžių gali būti šiurkštus širdies ūžesys ir odos apie lūpas melsvumas, išryškėjantis valgant, verkiant, judant, vaikui augant atsiranda nuolatinė cianozė (daugiausia lūpų, burnos gleivinės, rankų, kojų nagų, pirštų galų), ima varginti dusulys. Progresuojant ydai ištinka dusulio ir mėlynavimo priepuoliai. Operuojama pirmaisiais gyvenimo metais.
Stambiųjų Kraujagyslių Transpozicija
Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 %) - yda, kai aorta prasideda dešiniajame skilvelyje, o plautinis kamienas - kairiajame. 60-70 % sergančiųjų būna berniukai. Iš dešiniojo skilvelio išstumtas kraujas per aortą patenka į didįjį kraujotakos ratą, iš kurio suteka į dešinįjį prieširdį, todėl susidaro uždaras kraujotakos ratas, kuris su plaučių kraujotaka nesusisiekia ir kraujas deguonies negauna.
Antrasis uždaras kraujotakos ratas susidaro kairiajam skilveliui išstūmus kraują į plautinį kamieną ir plaučius, ir jam grįžus į dešinįjį prieširdį. Jei po gimimo išlieka atviros vaisiaus kraujotakos jungtys - ovalioji anga ir arterinis latakas, tai kraujas tarp dviejų kraujotakos ratų susimaišo ir organizmas gauna šiek tiek deguonies.
Naujagimiui pirmąją ar antrąją parą ryškėja viso kūno cianozė, vis labiau ima trūkti deguonies. Operuojama pirmąjį gyvenimo mėnesį.
Įgytos Širdies Ydos
Įgytos širdies ydos - tai širdies vožtuvų pažeidimai (vožtuvų kraštams suaugus susiaurėja anga, vožtuvo kraštams nuplyšus ar įtrūkus atsiranda vožtuvo nesandarumas). Dažniausios širdies ydų priežastys - reumatas ir infekcinis endokarditas, rečiau - sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, trauma; vyresniems žmonėms vožtuvai randėja, kietėja dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių.
Sergantis nesunkia yda žmogus jaučiasi beveik sveikas, kai yda progresuoja, ligonis dūsta, vargina širdies plakimas, kartais - arterijų trombembolija, kyla širdies nepakankamumas. Dažniausios įgytos širdies ydos - mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinė stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas.
Mitralinio Vožtuvo Prolapsas
Mitralinio vožtuvo prolapsas - dažniausiai nepiktybinė širdies yda ar net fiziologinė bei anatominė būklė. Jis gali sukelti veriančio ar duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais - širdies vainikinių arterijų spazmus, labai retai - emboliją ir smegenų, tinklainės ar miokardo infarktą.
Mitralinė Stenozė
Mitralinė stenozė (atrioventrikulinės angos susiaurėjimas) susiformuoja jaunystėje, moterimis 4 kartus dažniau negu vyrams. Pasunkėja kraujo nutekėjimas iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį, ligonis dūsta nuo fizinio krūvio, gali atsikosėti krauju, jam gali skaudėti krūtinę, virpėti prieširdžiai.
Mitralinio Vožtuvo Nesandarumas
Mitralinio vožtuvo nesandarumas atsiranda persirgus reumatu, t. p. dėl širdies kairiojo skilvelio išsiplėtimo sergant kitomis širdies ligomis. Susitraukiant kairiajam širdies skilveliui kraujas teka į aortą ir atgal į kairįjį prieširdį. Šis plečiasi, nes į jį patenka kraujo ne tik iš plaučių, bet ir iš kairiojo skilvelio, kuris ilgainiui irgi plečiasi, atsiranda dusulys ir kitų širdies nepakankamumo požymių.
Aortos Stenozė
Aortos stenozė - palyginti reta širdies yda, ilgą laiką ligonio būklė būna patenkinama dėl sustiprėjusio širdies kairiojo skilvelio darbo, ilgainiui skilvelis pervargsta, nusilpsta.
Diagnostika
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai.
Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gyd. vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus.
Jei kritinės širdies ydos naujagimystės metu neįtariamos, pacientą turi stebėti šeimos gydytojas ir, esant reikalui, nukreipti laiku specialiajam ištyrimui pas gyd.
6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG). Elektrokardiografija - tai neinvazinis ir neskausmingas tyrimas bei vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų gydytojo kardiologo darbe. Tyrimo metu registruojami širdies bioelektriniai potencialai - užrašoma elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma (EKG) suteikia nemažai informacijos apie mūsų širdies darbą: parodo širdies susitraukimų dažnį, leidžia diagnozuoti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, kai kurias kitas patologijas.
Tačiau nereiktų pamiršti, kad nepatologinė elektrokardiograma (EKG) dar nereiškia, kad nėra širdies ydos, nes ne visos širdies ydos (ypač pradinėse jų stadijose) stebimos EKG.
Kardiomiopatija
Kardiomopatija yra bendras terminas, apibūdinantis širdies raumens ligas. Dilatacinė kardiomopatija yra viena dažniausiai pasitaikančių kardiomopatijos formų, kurioje širdies prieširdžiai bei skilveliai plečiasi ir tampa silpnesni. ~50 proc. atvejų dilatacinė kardiomiopatija yra idiopatinė (sukelta neaiškios priežasties), iš žinomų priežasčių jos atsiradimą lemia miokarditas, neuroraumeninės ligos, genetinė predispozicija, rečiau - infekcijos, endokrininės-metabolinės ligos ir kt.
Tuo tarpu hipertrofinės kardiomiopatijos metu stebima įvairaus tipo masyvus kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimas. Tai - dažniausia staigios kardialinės mirties priežastis paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač tarp sportininkų. 30-60 proc. Taip pat yra ir kitų, tačiau daug rečiau sutinkamų kardiomopatijos formų: restrikcinė kardiomiopatija, aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomopatija ar nekompaktinė kardiomiopatija.
Ankstyva kardiomopatijos diagnostika yra labai svarbi, kad būtų galima išvengti galimų ligos komplikacijų. Pagrindiniai diagnostikos metodai apima išsamų nusiskundimų, anamnezės surinkimą, objektyvųjį tyrimą, EKG, širdies ultragarso tyrimą, kartais atliekamas rentgeno tyrimas, magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas, kiti tyrimai - pagal indikacijas ir poreikį. Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas gali būti naudojamas detaliam širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui, ypač tais atvejais, kai širdies ultragarso tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos.
Gydymas
Gydymo metu gali būti naudojami medikamentai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, pagerina kraujo tekėjimą ar stiprina širdies raumenis.
Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės. Nors ankstyva įgimtos širideis ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos.
Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais - gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas.
Elektrokardiograma
Kaip ir minėta anksčiau, 6-7 m. vaikams elektrokardiograma (EKG) turi būti atliekama visais atvejais. Vis dėlto, yra ir kitų priežasčių, kodėl pasirenkamas šis tyrimo metodas: pacientai gali skųstis krūtinės skausmu, dusuliu, juntamu nereguliariu širdies darbu, silpnumu, prastai toleruoti fizinį krūvį. Elektrokardiograma (EKG) taip pat registruojama, jei buvusi sinkopė (alpimas) anamnezėje.
Kuo anksčiau diagnozuojamas širdies ritmo ir laidumo sutrikimas, tuo anksčiau gali būti pasirenkama tolimesnė paciento stebėjimo ir/ar gydymo taktika. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali būti gydomi medikamentinėmis priemonėmis, tačiau kartais pasitelkiami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip chirurginė intervencija. Pradedant gydymą kuo anksčiau, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ankstyvoji kardialinė mirtis ar kitos, rizika.
Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos).
žymės: #Naujagimiui
Panašus:
- Neįtikėtina! Sužinok, kaip namuose išgirsti kūdikio širdies plakimą lengvai ir greitai!
- Sužinokite viską apie kūdikių širdies ūžesius: priežastys, diagnostika ir efektyvus gydymas
- Širdies Plakimas Nėštumo Metu: Nepakeičiama Informacija Kiekvienai Moteriai
- Putpelių Kiaušiniai: Stebuklinga Nauda Sveikatai ir Gardūs Paruošimo Būdai
- Neįtikėtina Savanorystė Lietuvoje: Kaip Galite Išgelbėti Vienišius Vaikus Dabar!