Rugpjūčio pradžioje Kauno policija paskelbė su 3-mete dukra dingusios Ingos Salos paiešką. Tikėtina, kad motina pasislėpė, nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, kuriame numatyta, kad dukra turi gyventi Italijoje, kur gyvena ir jos tėvas bei anksčiau nuo mamos atskirtas sūnus.
Pašnekovė taip pat priminė prieš beveik 20 metų nuskambėjusią lietuvės Ingos Rinau bei vokiečio Michaelio Rinau istoriją. 2006-ųjų vasarą moteris su dukra grįžo į Lietuvą atostogauti, tačiau vaiko į Vokietiją taip ir negrąžino. Šios šalies teismas globą paskyrė tėvui, bet I. Rinau sprendimo nevykdė, pradėtas bylinėjimasis ir Lietuvos teismuose. Galiausiai 2008 metais tėvas išsivežė dukrą, o vėliau kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Pastarasis M. Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatų kontoros AMLEX advokatė dr. Kristina Pranevičienė LRT.lt paaiškino, kad vaiko grobimo sąvoka pagal 1980 m. Hagos konvenciją skiriasi nuo vaiko grobimo sąvokos baudžiamosios teisės prasme. Remiantis konvencija, grobimu laikomas neteisėtas vaiko išvežimas iš kilmės valstybės - nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos.
Konvencija įtvirtina ir neteisėto vaiko laikymo kitoje valstybėje sąvoką. Abiem atvejais vienas iš tėvų, kurio teisės bendrauti su vaiku pažeistos, gali kreiptis į šalies, kurioje vaikas faktiškai yra, teismus ir prašyti jį sugrąžinti. Advokatė pabrėžė, kad neteisėtai išvežus (pagrobus) vaiką ar neteisėtai jį laikant kitoje šalyje, dažniausiai pažeidžiamos ir jo teisės tiesiogiai bendrauti su kitu iš tėvų, pažeidžiami šeimos ryšiai.
K. Pranevičienė LRT.lt paaiškino, kad paprastai klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia tos šalies, kurioje jis įprastai gyveno, teismai. Jaunos šeimos, pasirinkdamos, kurioje šalyje įsikurs, nusprendžia ir vaikų kilmės šalį, kurioje skyrybų atveju nagrinėjamos bylos dėl vaikų pasidalijimo.
Taip pat noriu pabrėžti, kad kilmės valstybės nereikėtų suprasti kaip būtinai tos, kurios tautybę turi vaikas ar iš kur jis yra kilęs. Kalbame būtent apie paskutinę nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, kurioje vaikas gyveno iki jo išvežimo. Kaip antai vienoje iš praėjusio mėnesio bylų Vilniaus apygardos teismas nurodė grąžinti du vaikus į Sakartvelą tėvui ir netaikė numatytų išimčių“, - kalbėjo K.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė paaiškino, kad vaiko globos klausimai nagrinėjami toje šalyje, kurioje jis gimė ar augo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė LRT.lt teigė, kad šiame kontekste Lietuva nėra išskirtinė, panašių istorijų pasitaiko ir svetur.
„Manau, kad ne teisinė sistema paverčia tokias mamas „pagrobėjomis“, bet jos pačios, nebūdamos gerai susipažinusiomis su teisės aktais, pastato save į tokią „pagrobėjų“ poziciją. Nebūdamos gerai susipažinusiomis su teisės aktais, pastato save į tokią „pagrobėjų“ poziciją.K. Kai tėvas kreipiasi į teismą dėl pagrobto vaiko grąžinimo, beveik nelieka galimybės įrodyti, kad neteisėto vaiko išvežimo ar neteisėto vaiko laikymo nebuvo. Tada jau kyla klausimas, ar galima tokį neteisėtą išvežimą ar laikymą pateisinti 1980 m.
K. Pranevičienės teigimu, įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi, priešingu atveju kyla grėsmė pačiai teisinei valstybei. „Tėvų asmeniniai interesai negali būti iškeliami aukščiau jų vaikų interesų, reikia pasiekti tinkamą pusiausvyrą, į svarbiausią vietą iškeliant vaiko interesus.
LRT.lt kalbinta advokatė kelia klausimą, ar tikrai teismai padaro viską, kad įsitikintų, jog nėra rimtų priežasčių atsisakyti vaiką grąžinti į kilmės valstybę. Tokiose bylose sprendimą numatyta priimti ypač greitai - ne vėliau kaip per šešias savaites nuo kreipimosi. Lietuvos teismams šioje vietoje, ko gero, yra kur pasitempti.K. „Lietuvos teismams šioje vietoje, ko gero, yra kur pasitempti, kadangi vis dar yra bylų, kuriose teismai atmeta prašymus apklausti apie tikrąją šeimos padėtį žinančius liudytojus, atsisako priimti į bylą reikšmingus įrodymus, išklausyti vaikų nuomonę (nors vaiko nuomonės išklausymas yra ypač reikšmingas tokiose bylose ir tai numato net pati 1980 m. Hagos konvencija).
Taip pat, mano galva, kartais nepagrįstai atsisakoma skirti vaikų psichologinę (psichiatrinę) ekspertizę, kad būtų tinkamai specialistų įvertinta, ar vaikas toje valstybėje, iš kurios buvo atvežtas į Lietuvą, nebuvo traumuojamas. Natūralu, kad tokie paskubomis priimti teismų sprendimai, išsamus situacijos neištyrimas, vėliau visuomenėje sulaukia aštrios kritikos ir kyla pasipiktinimas visa teismų sistema“, - sakė K.
„Labai dažnai girdime niuansus, atseit teismai palaiko savo piliečius. Sunku pasakyti, bet vaikų gyvenamosios vietos nustatymo metu matuojamos tėvų galimybės, ryšys su vaikais, [todėl] tikėtina, kad tie tėčiai gana neprastai ir atrodo toje situacijoje, net nekalbant apie šališkumą. Labai skaudžios tos situacijos ir sunkios bylos“, - teigė E. Kontrolierė pastebėjo, kad neretai teismas nurodo vaiką ne perduoti užsienyje gyvenančiam tėvui, o sugrąžinti į kilmės šalį.
Emociškai sudėtingose bylose visuomenė dažnai stoja į motinų pusę, ypač kai tėvas linkęs smurtauti prieš vaiką. „Praktinės situacijos kartais parodo ir tai, jog mamos yra linkusios gudrauti, bandydamos vaiko tėvą parodyti kaip smurtautoją, išgalvodamos faktus ar tiesiog sutirštindamos spalvas, nesant pakankamai rimtų tai pagrindžiančių įrodymų.
Rugpjūčio 8 dieną Seime vykusioje diskusijoje kalbėta, esą Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų numato, jog vaikų išvežimas iš šalies be tėvo žinios prilyginamas pagrobimui, tačiau apie 75 proc. tokių bylų iškelta moterims, kurios patyrė smurtą ir į tėvynes sugrįžo tikėdamosi sulaukti apsaugos bei pagalbos. Žmonės linkę palaikyti nuo smurto nukentėjusį asmenį, ką parodo ir Ingos Salos istorija.K.
„Smurto faktas privalo būti vertinamas ir, mano nuomone, yra vertinamas. Tačiau neturiu galimybės tiksliai atsakyti, ar visais atvejais įvertinamas pakankamai ir ar priimami teisingi sprendimai, nes visų atvejų nežinau. Pirmiausia, kyla klausimas, koks tai smurtas - fizinis ar psichologinis. Taip pat - prieš ką jis naudojamas - ar prieš moterį / vyrą, ar prieš vaikus. 1980 m. Hagos konvencija smurtiniais atvejais leidžia pateisinti vaiko negrąžinimą tik tada, jeigu yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichologinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Ne mamai, bet vaikui.
„Manau, kad būtent todėl tokios bylos sulaukia didelio rezonanso ir milžiniško visuomenės pasipiktinimo, žmonės linkę palaikyti nuo smurto nukentėjusį asmenį, ką parodo ir Ingos Salos istorija. Tiesa, čia jau tikriausiai reiktų kelti klausimą ne apie Lietuvos, bet apie Italijos teismų darbą. Jeigu yra priimtas sprendimas nustatyti vos trejų metukų mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu Italijoje, tam turėtų būti kokie nors argumentai. Galbūt mama neturėjo profesionalaus atstovo Italijoje, kuris tinkamai jai atstovautų, galbūt net nebuvo išreikštas prieštaravimas dėl tokio tėvo reikalavimo, o galbūt įrodymų visuma lėmė, kad buvo priimtas būtent toks sprendimas? Atsakymų į šiuos klausimus negaliu pateikti, kadangi nesu susipažinusi su šia byla“, - su dukra dingusios I.
Paprašyta pakomentuoti I. Salos istoriją, advokatė atkreipė dėmesį, kad sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra nepajudinami. „Lietuvos Respublikos įstatymai neužkerta kelio kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti nustatytą vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Esminis klausimas - ką tokiu atveju nuspręstų teismas. Pirmiausia teismas turėtų atsakyti į klausimą, ar byla teisminga Lietuvos teismui, o jei taip - byla gali būti nagrinėjama iš esmės ir sprendžiama, ar prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra pagrįstas. Nesu susipažinusi I.
LRT.lt paklausta, ką galėtų patarti moterims, atsidūrusioms panašioje situacijoje, advokatė antrino E. Žiobienei. „Kartais pabėgimas į savo gimtinę atrodo kaip geriausia išeitis, bet, kaip rodo praktika, neretai tai tampa pačia blogiausia išeitimi, kai žmogus, įspraustas į kampą priimtų jam nepalankių įsiteisėjusių teismų sprendimų, nemato kitos išeities kaip tik slėptis. Suprantu, kad nėra lengva svetimoje šalyje pradėti teisinį procesą dėl vaiko globos, tačiau nuo to reikėtų pradėti, jeigu ten yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta. Neteisėtas vaiko išvežimas ar neteisėtas jo laikymas neturėtų tapti „saugiu uostu“ savo kilmės valstybėje ir būtent dėl to 1980 m.
2022 m. gauti 25 prašymai dėl 35 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 13. Gauta 13 prašymų dėl 21 vaiko neteisėto išvežimo iš kitų šalių į Lietuvą, grąžinta - 10. 2021 m. gauti 29 prašymai dėl 38 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 18. 2020 m. gauta 20 prašymų dėl 26 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 13.
| Metai | Prašymai dėl neteisėto išvežimo iš Lietuvos | Grąžinta | Prašymai dėl neteisėto išvežimo į Lietuvą | Grąžinta |
|---|---|---|---|---|
| 2020 | 20 (26 vaikų) | 13 | - | - |
| 2021 | 29 (38 vaikų) | 18 | - | - |
| 2022 | 25 (35 vaikų) | 13 | 13 (21 vaikas) | 10 |
*Vaiko teisių gynėjai kaupia visų gautų prašymų statistiką, tačiau ne visi atvejai atsiduria teisme. Kai kurie prašymai išsisprendžia tėvams susitarus ir nebereikalaujant sugrąžinti vaikus, kai kurie - prašymą pateikusiam asmeniui atsisakius savo reikalavimo grąžinti vaikus arba vaiką išvežusiam asmeniui sugrąžinus vaiką geranoriškai, arba asmeniui, siekiančiam vaiko sugrąžinimo, nesikreipus į teismą dėl vaiko sugrąžinimo, pažymi VVTAĮT. Dėl to nurodytas grąžintų vaikų skaičius neatspindi gautų prašymų išnagrinėjimo baigties priimant teismo sprendimą dėl vaikų sugrąžinimo, t. y. nereiškia, kad dėl likusių vaikų buvo priimti teismo sprendimai negrąžinti jų į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, nurodė tarnyba.
„Yra buvusi viena istorija, kai moteris buvo apgyvendinta krizių centre, tai irgi byloje yra tam tikras įrodymas, kad buvo nesaugu šeimoje“, - pavyzdį pateikė E. Rugpjūčio 8 dieną Lietuvos moterų lobistinė organizacija kreipėsi į aukščiausius šalies politikus bei institucijas, prašydama atnaujinti I. Salos bylos nagrinėjimą. E. „Nė viena išvardinta pareigybė [viešo kreipimosi adresatai] negalėtų pasakyti, kad galima nesilaikyti Italijos teismo sprendimų ar kad jie negalioja.
Panašus:
- Kaip Teismas Nustato Vaiko Interesus Skyrybų Bylose: Svarbiausi Faktai ir Patarimai
- Pagalbinio Apvaisinimo Teisinis Reguliavimas Lietuvoje: Konstituciniai Iššūkiai ir Sprendimai
- Konstitucinio Teismo sprendimas: ką reiškia motinystės pašalpų „lubos“ jūsų šeimai?
- Netikėti spenelių pokyčiai nėštumo metu: ką privalote žinoti!
- Miestas smalsiems vaikams: atraskite įdomiausias vietas ir pramogas!