Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. Vaikų globos institucija - įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai.

1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Vaikų globos istorija Lietuvoje

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose.

Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Vaiko globa Lietuvoje šiandien

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.

2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Šie duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos tipo globos, tačiau globos namuose vis dar gyvena nemažas skaičius vaikų, ypač paauglių.

Palydimoji globa: pagalba jaunuoliams, paliekantiems globos namus

Jaunuoliams, paliekantiems globos namus, rūpintojus ar socialinę riziką patiriančias šeimas, teikiama palydimosios globos paslauga padeda įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, jų galimybes atitinkantį išsilavinimą, kad galėtų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, save išlaikyti ir žengti savarankišku gyvenimo keliu. Palydimosios globos paslaugos teikiamos 17-24 metų jaunuoliams (taip pat ir turintiems negalią), augantiems ar augusiems vaikų globos institucijose, rūpintojų šeimose, šeimynose bei šeimose, patiriančiose socialinę riziką.

Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.

Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis. Pasak K. Jurjonės, dažniausiai jaunuoliams trūksta socialinių, tvarkymosi buityje, rūpinimosi finansais, laiko planavimo įgūdžių. Juos reikia motyvuoti nemesti mokslų, įgyti profesiją.

Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikiantį reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą.

Sėkmės pavyzdžiai ir iššūkiai

Mergina, gyvenusi bendruomeniniuose vaikų globos namuose Švėkšnoje, dabar gauna palydimosios globos paslaugą, viena augina dukrytę, iš globos pinigų įsigijo būstą ir su dideliu palaikymu kabinasi į gyvenimą. Minėtos merginos iš Švėkšnos namus padeda tvarkyti vaikinas, kurį kelyje į savarankišką gyvenimą taip pat lydi koordinatoriai. Vaikinas yra įgijęs apdailininko specialybę, tad jis buvo pasamdytas tvarkyti būstą - taip jis ne tik padeda savarankišką gyvenimą pradedančiai jaunai mamai su vaiku, bet ir pats gerina savo darbo įgūdžius, kaupia patirtį ir užsidirba.

„Iš mūsų koordinuotų jaunuolių, kurie jau gyvena savarankiškai, apie 70 procentų padarė didesnę ar mažesnę pažangą asmeniniame gyvenime, finansų valdyme, socialiniame gyvenime, pasistiebė vienoje ar kitoje srityje. Manau, kad palydimoji globa yra stiprus trumpalaikis impulsas, kuris gali įkvėpti motyvacijos, pasitikėjimo savimi, kad jie ir toliau stengtųsi tapti visaverčiais visuomenės nariais“, - kalbėjo K.

Tačiau, anot specialistų, nė vienas vaikas netampa iš karto savarankiškas tik sulaukęs 18-os. Globos namai negali numatyti ir paruošti jaunuolių kai kurioms užduotims ir darbams, tad jam reikia išmokti daug naujų dalykų. „Kaip ir šeimose augantys vaikai, globotiniai moka pasigaminti nesudėtingus patiekalus, moka naudotis buitiniais prietaisais, perkasi rūbus ir maistą, atlieka buitinius darbus. Tai buitis, bet savarankiškas gyvenimas reikalauja sudėtingesnių dalykų. Reikia mokėti bendrauti, būti motyvuotam, mokėti spręsti konfliktus ir iškilusias problemas. Kartais tai pavyksta, kartais, deja, ne. Nebijau pasakyti, kad kartais jaučiuosi pralaimėjusi, nes motyvacijos mokytis ar siekti karjeros taip ir nepavyksta įkvėpti, ypač tada, kai vaikas į globos namus patenka jau paauglys”, - apie nelengvą darbą pasakojo A.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.

Organizacijos, teikiančios palydimosios globos paslaugas Kaune

Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas:

  • VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip"
  • „Mauros namai"

„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. „Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.

Iššūkiai ir problemos

  • Finansavimas: Mažas finansavimas yra kliūtis darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. Jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža.
  • Būstas: Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga.
  • Motyvacija ir palaikymas: Trūksta tikėjimo jaunuolių gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.

žymės: #Vaikams #Vaika #Globos

Panašus: