Lietuvoje siekiama mažinti vaikų, patenkančių į globos namus, skaičių ir skatinti darbą su biologinėmis šeimomis, kad vaikai būtų laiku grąžinami į šeimas arba įvaikinami. Lietuva siekia atsisakyti sovietmečio palikimo ir realiai mažinti įstaigose globojamų vaikų skaičių.
Įstatymų Pataisos ir Jų Tikslai
Civilinio kodekso pataisos, teikiamos Seimui, siekia riboti vaikų iki 3 metų amžiaus patekimą į globos namus. Mažiausieji į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai yra būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, taip pat jei vaiko šeima negali užtikrinti tinkamos globos, o bendruomeninės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos.
Taip pat numatoma griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki 5 ir daugiau metų, o tai yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
Kodeksą numatoma papildyti nuostata, kad vaiko, kuris neturi trejų metų, globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir galėtų trukti ne ilgiau trijų mėnesių, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija leistų vaiko globą tęsti ilgiau dėl objektyvių priežasčių: specializuotų sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų, kurių teikimas negalėtų būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ir (arba) šeimynoje, poreikio, taip pat tais atvejais, kai vaikas būtų didelėje brolių ir seserų grupėje arba kai globa būtų nustatoma dėl kritinės situacijos šeimoje, o specializuotos paslaugos savivaldybėje nėra teikiamos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad paprastai vaiko laikinoji globa (rūpyba) truktų ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais informuotų Vyriausybės įgaliotą instituciją apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) truktų ilgiau kaip dvylika mėnesių. Vyriausybės įgaliota institucija per mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų įvertinti šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą bei įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą arba tęsti paslaugų teikimą šeimai, arba kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Deinstitucionalizacija ir Alternatyvios Globos Formos
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje svarbu pereiti nuo institucinės globos. Planas yra toks - iki 2020 m. kuo labiau sumažinti vaikų, kurie auga globos namuose, skaičių. „Ne paslaptis, kad ne visi pritaria šiai pertvarkai. Tai gali nulemti visišką neveiklumą. Tyrimais įrodyta, kad globa lemia raidos ir emocinius sutrikimus, socialinę atskirtį. Vaikai turi teisę gyventi šeimos aplinkoje“, - sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Skirma Kondratas.
Lietuva - be vaikų globos namų. Tokį tikslą išsikėlusi Lietuva vis daugiau vaikų apgyvendina pas globėjus ir šeimynose, ten vaikas gyvena šeimos aplinkoje ir gauna įvairių patirčių. 80 proc. 2014 metais buvo pradėta institucinės globos pertvarka, tuomet buvo viliamasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Nors tikslas dar nepasiektas, institucijose gyvena vis mažiau vaikų - jie apsigyvena globėjų šeimose arba šeimynose, ten gyvena keli vaikai, o jais rūpinasi nuolatiniai darbuotojai ir kuriamas tikras šeimos gyvenimas.
Kaip geriausia globos forma įvardijamas gyvenimas globėjų šeimoje. Lietuvoje tėvų globą praradę vaikai gali apsigyventi šeimynose, jose gyvenimas verda kaip šeimoje, kartu gyvena keli vaikai, o jais rūpinasi keli nuolatiniai darbuotojai. Tokioje šeimynoje nesikeičia darbuotojai, yra daug stabilumo ir lengviau užmegzti artimus ryšius. Šios patalpos niekaip neprimena globos įstaigos - tai yra vaikų namai, čia jie turi savo kambarius, kaip ir visos šeimos, dalijasi virtuve, vonios kambariu, leidžia laiką svetainėje.
Bendruomeniniuose globos namuose paprastai gyvena šeši vaikai, jie gali būti įsikūrę bute arba name, gyvena šalia bendruomenės. Vaikai taip pat mokosi savarankiškumo, pavyzdžiui, čia nėra valgyklų, kartu su auklėtojais vaikai gaminasi maistą.
Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos, jei vaikams neatsiranda globėjų, jie apgyvendinami bendruomeniniuose globos namuose, tokiuose globos namuose kuriama aplinka artimesnė šeimai nei institucijose. „Tokioje aplinkoje labiau įvertinami ir atliepiami individualūs vaiko poreikiai, skiriama daugiau kokybiško dėmesio vaikui, išklausoma vaiko nuomonė, tariamasi su vaiku jį liečiančiais klausimais. Vaikams ugdomi kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, savarankiškumas. Globėjų šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje augantis vaikas jausis saugesnis, jam bus lengviau kurti savarankišką gyvenimą suaugus“, - pažymi A.
Prevencinis Darbas su Šeimomis
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad sumažinti į vaikų globos įstaigas patenkančių vaikų skaičių galima tik atliekant prevencinį darbą su šeimomis. Ankstyvoji intervencija, kai šeimoje kyla problemų, yra vienintelis būdas sustabdyti vaikų, patenkančių į kūdikių ir vaikų namus, srautą.
Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.
Utenos Vaikų Globos Namų Sėkmės Pavyzdys
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene.
Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.
Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus.
Nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi.
Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.
Statistika ir Dabartinė Situacija
Mūsų šalyje yra maždaug 10 tūkst. vaikų, kurie yra netekę savo tėvų globos. Dauguma jų randa prieglobstį pas giminaičius. Tačiau trečdaliui vaikų nustatyta institucinė globa. O iš jų net 35 proc. vaikų yra mažyliai iki trejų metų.
Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kasmet daugėja globos institucijose augančių vaikų, t.y. daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose.
Naujausiais duomenimis, institucijose globojami 1 338 vaikai, iš jų 93 vaikai - iš Ukrainos, o 853 auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4 931 vaikas, iš jų 785 vaikai - iš Ukrainos.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, 2016 m. pabaigoje, institucijose buvo globojami 3 185 vaikai, o 2022 m.
Šiuo metu Varėnos rajone tėvų globos stokoja šešiasdešimt septyni rajono vaikai.
Iššūkiai ir Problemos
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, įvykiai pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.
Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje juntamas tiek nuolatinių globėjų, tiek budinčių globotojų trūkumas. „Dalis vaikų, netekusių tėvų globos, turi vienokių ar kitokių sveikatos sunkumų, jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Šeimos atviresnės ir labiau linkusios priimti mažo amžiaus vaikus ir turi nerimo dėl paauglių. Ne paskutinėje vietoje yra ir kai kurių savivaldybių nepakankamos pastangos ieškant, motyvuojant globėjus“, - priežastis vardija A.
Globėja R. Stasiškė sako, kad finansiniai aspektai - ne pagrindinė priežastis, kodėl taip yra. Kai kuriems globėjams sunkiausia atrasti, kaip su vaiku tinkamai bendrauti, gali kilti konfliktų, sunku atlaikyti įtampą, o, esant tokiai situacijai, sprendimui dirbti tokį darbą gali imti prieštarauti globėjų šeimos nariai.
SOS teta V. „Mūsų visuomenę dar reikia stipriai šviesti. Kai čia atsikraustėme prieš dvejus metus, kaimynai į mus įtariai žiūrėjo, buvo nepatenkinti, net nesisveikino. O vėliau vienas kaimynas pasakojo, kad bendruomenė labai bijojo, bet „jūs čia taip tyliai gyvenate“. Kol žmonės nepamato, nesusiduria, mano, kad vaikai ką nors išlaužys, nusiaubs“, - teigia V.
Teisiniai Aspektai ir Tarptautiniai Įsipareigojimai
Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų iki 3 metų amžiaus.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą.
Pagrindiniai faktai apie vaikų globą Lietuvoje (duomenys iš straipsnio)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vaikų, netekusių tėvų globos (apytiksliai) | 10 000 |
| Vaikų socialinės rizikos šeimose (apytiksliai) | 22 000 |
| Institucijose globojami vaikai (naujausiais duomenimis) | 1 338 |
| Bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai | 853 |
| Globėjų šeimose augantys vaikai | 4 931 |
Panašus:
- Efektyvūs vaistai ir papildai vaikų nervingumui mažinti – atraskite geriausias priemones!
- Efektyvūs būdai numušti temperatūrą 10 mėnesių kūdikiui – svarbūs patarimai tėvams
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Advento kalendorius: atraskite šventines šeimos tradicijas ir jų gilias prasmes
- Birutė Petrikytė: Įkvepianti gyvenimo istorija ir paslaptys