Pagalba vaikams - tai neįkainojama investicija į mažųjų ateitį ir gerovę. Ketinate skirti paramą ir ieškote organizacijos, prie kurios veiklos norėtumėte prisidėti savo indėliu? Pasikalbėkime apie keletą labdaros ir paramos fondų, kurių prioritetinė veikla - pagalba sergantiems, skurstantiems ar kitų nelaimių paliestiems vaikams.
Kodėl svarbu remti paramos organizacijas?
Net ir simbolinė auka, skirta paramos fondui - tai didžiulis žingsnis, skatinantis pokyčius. Mažais žingsneliais prisidedate prie didelio tikslo. Paramos organizacijos turi patirties ir išteklių tinkamai panaudoti rėmėjų aukas ten, kur jos būtinos, tuo pačiu užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę.
Paramos organizacijų apžvalga
Svarstote, kokiai organizacijai skirti savo paramą? Štai keletas pavyzdžių:
1. Gerumo dėžutė
Gerumo dėžutė - prenumeratos principu skiriama parama vaikams su negalia. Tai unikalus Lukrecijos labdaros ir paramos fondo projektas, kurio tikslas - ne tik sudominti fizinius asmenis-rėmėjus pagalba vaikams, bet ir atsidėkoti už jų gerumą. Prenumeruokite mėnesinę dovanų dėžutę, kurią įsteigė partneriai-rėmėjai, ir kasdien prisidėkite prie vaikų svajonių išpildymo! Auką skirdamas prenumeratos principu, kiekvienas asmuo kas mėnesį gauna staigmenomis pripildytą dovanų dėžutę, kurios turinį dovanoja projekto partneriai. Tapdamas prenumeratoriumi, kiekvienas asmuo gali pasirinkti kas mėnesį norimą skirti sumą, o prenumeratos eigoje - ją pakeisti ar atšaukti.
2. VŠĮ Vaiko raidos klinika
VŠĮ Vaiko raidos klinika - ne pelno siekianti organizacija, kuri teikia individualizuotas, tikslines vaikų reabilitacijos paslaugas. Besirūpindama pagalba vaikams su įvairiais raidos sutrikimais, fizinėmis psichikos elgesio ar vystymosi problemomis, klinika nuolat plečiasi, pristato naujas, pažangias procedūras ir pamažu užtikrina, kad įstaigoje vaikams būtų teikiamos visos jų sveikatinimui būtinos paslaugos.
3. Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ misija - rūpintis vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis ir teikti jiems bei jų šeimoms finansinę bei emocinę pagalbą. Fondas organizuoja terapinius ir kūrybinius užsiėmimus ligoninėse, aprūpina vaikus reikalingomis slaugos priemonėmis ir finansuoja gydymą bei reabilitaciją užsienyje.
4. Rimanto Kaukėno fondas
Rimanto Kaukėno fondas remia sunkiai sergančius vaikus, sergančius onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis.
5. „Niekieno vaikai“
„Niekieno vaikai“ - organizacija, kurios tikslas - teikti fizinę ir emocinę paramą vienišais vaikais ligoninėse ir krizių centruose. Įstaigos savanoriai padeda vaikams, kurie gydosi ligoninėse be tėvų ar kitų artimųjų, užtikrina jų priežiūrą, ramybę, emocinį palaikymą.
Anot I. Šuipės, šių metų birželį iniciatyvai „Niekieno vaikai“ sueina septyneri metai. Vos per keletą metų organizacija „Niekieno vaikai“ išsiplėtė į 5 miestus, taip jau padėdama vaikams devyniose ligoninėse. Organizacija veiklą šiuo metu vykdo visuose penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o ją sudaro 22 darbuotojai ir per 300 savanorių, kurie yra kritiškai svarbi pagalbos teikiamos vaikams dalis.
Organizacijos „Niekieno vaikai“ kūrėjai apdovanoti už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. 2019 metų pabaigoje „Niekieno vaikai“ gavo ir LRT apdovanojimą „Metų pokyčio“ nominacijoje. Savanoriai laiką su vaikais leidžia ne tik darbo metu, bet ir vakarais bei savaitgaliais. Prie pačių mažiausių ar sunkiausiai sergančių budima ir naktimis. Per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį daugiau nei 700 vaikų ligoninėse neliko vieniši ir sulaukė savanorių paramos.
Pasak iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vykdančios organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovės, psichologės Ievos Šuipės, mintis pradėti veiklą kilo reaguojant į situacijas, kai vaikai ligoninėse lieka vieni, be teisėtų atstovų - tėvų, globėjų priežiūros. Dažniausiai taip nutinka su vaikais iš globos namų, po sudėtingų situacijų šeimoje.
„Niekieno vaikų“ savanorystės idėja gimė ligoninėse matant vienišus vaikus, atvežtus iš globos įstaigų ar paimtus iš nesaugios namų aplinkos. Anot jos, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo - būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų esančių ligoninėje poreikiais. Su jais kalbasi, žaidžia, ramina, padeda išbūti su sunkiais jausmais, neviltimi, skausmu ar išgąsčiu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
I. Šuipė pasakoja, kad vaikai, kurie ligoninėje dienas leidžia vieni anksčiau dažniausiai būdavo iš globos namų ar globėjų šeimų, iš sudėtingų situacijų šeimose. Šiuo metu, daugiausia tokių, kurie turi tėvus ar globėjus, bet dėl tam tikrų priežasčių jie negali būti su savo vaiku ligoninėje. Pavyzdžiui, tai gali būti daugiavaikė mama, kuri gyvena užmiestyje ir turi pasirūpinti kitais savo vaikais esančiais namuose.
„Žinoma, vaikai yra prižiūrimi ligoninės personalo, tačiau reikia suprasti, kad jie neturi galimybių nei techniškai, nei emociškai su vaikučiais būti visą parą: žaisti su jais, atliepti visus jų poreikius, pasirūpinti kuomet jie verkia. Gali būti, kad vaikai valandų valandas lauks, kol kažkas prie jų prieis arba kažkas iš ligoninės darbuotojų atsilaisvins. Yra buvę, kad kūdikiai verkdavo taip ilgai, kad galų gale - nustodavo, nes suprasdavo, kad niekas prie jų neprieis“, - pasakoja organizacijos vadovė.
Anot jos, prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. Ji pasakoja, kad žmonės, kurie nėra susidūrę su savanoryste arba organizacijos veikla dažnai rašo žinutes, kad šiuo metu turi laiko ir galėtų ateiti pabudėti į ligoninę, tačiau visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites. Praėjus šiuos žingsnius su savanoriais yra pasirašoma savanorystės sutartis ir tik tuomet galima pradėti budėjimus.
„Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, iš esmės, dirbančios nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Kuomet ligoninėje atsiranda vienišas vaikas, kuriam reikia mūsų pagalbos, koordinatoriai kreipiasi į tuos, kurie gali budėti ir iš jų sudaro, kuo mažesnę komandą, kad jie besikeisdami tarpusavyje galėtų užtikrinti visą budėjimo prie vaiko poreikį.
Poreikis, vėlgi, yra nustatomas priklausomai nuo vaiko amžiaus, būklės, situacijos. Prie vienų vaikų, pavyzdžiui, pačių mažiausių arba stipriausiai sergančių reikės budėti visą parą, prie vyresnių vaikų užteks budėti dalį dienos, prie paauglių - užteks užsukti vakare arba savaitgaliais, kuomet jiems yra labiausiai vieniša“, - pasakoja I. Šuipė.
„Niekieno vaikai“ vadovė pasakoja, kad tipinė savanorių budėjimo pamaina yra penkios valandos, tačiau ji gali būti ir ilgesnė. Pavyzdžiui, visa naktis. Tokia pamaina prasideda vakare, dar prieš vaikui užmiegant ir budint iki ryto.
„Stengiamės, kad prie vieno vaiko ateitų kiek įmanoma tie patys žmonės. Aišku, to neįmanoma padaryti jeigu budėjimas yra ilgas, trunkantis daugiau nei keletą savaičių ar mėnesį. Tuomet savanorių komanda prasiplečia. Vis tik, įdedama labai daug jėgų, kad vaikas tuos savanorius pažintų, užmegztų su jais ryšį.
Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą. kalbasi su jais, žaidžia, ramina“, - kalba I. Šuipė.
Ji pasakoja, kad svarbiausias organizacijos pajamų šaltis - fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM paramą.
„Visuomenė mus tikrai remia ir palaiko. Praėjusiais metais buvome ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis - fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiame ir vienkartinių aukų, tačiau turime ir periodinių aukotojų. Finansinė parama mums reikalinga tam, kad galėtume kokybiškai vykdyti atrankas, mokymus ir teikti palaikymą savanoriams, išlaikyti darbuotojus.
Be to, dalį surenkamos paramos skiriame visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui. Net ir patys rėmėjai sako, kad jiems ši tema artima, jautri, ne visi jie turi laiko savanoriauti, tad renkasi prisidėti finansiškai“, - sako I. Šuipė.
Kalbėdama apie didžiausius iššūkius su kuriais šiuo metu susiduria organizacija I. Šuipė sako, kad vienas jų - organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita - savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. Kalbėdama apie plėtrą ir tai, kiek organizacija galės užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas priklauso ne tik nuo savanorių, bet ir nuo to, kiek tokią veiklą palaiko pati ligoninė ir jos personalas.
„Mažesniuose miestuose kartais pasitaiko atvejų, jog apie vienišus vaikus taip ir nesužinome. Kartais taip nutinka dėl personalo nesupratimo prie kokių vaikų mus kviesti, kartais, galbūt, dėl kažkokių kitokių priežasčių. Vis tik, mūsų savanoriai yra tik tam, kad teiktų emocinį palaikymą, jie neturi medicininio išsilavinimo, mes neatliekame ir nepretenduojame į gydytojų ar slaugos personalo darbą Esame vietoje tėvų ar kitų artimųjų, kurių šalia nėra ir tik laikina stotelė vaiko gyvenime, suprantame savo vaidmens ribas“, - sako I. Šuipė.
Paklausta apie tai ar pastebi, jog Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę, filantropijos kultūrą I. Šuipė teigia, kad tokioje neatlygintoje veikloje vis daugiau žmonių mato prasmę, filantropijos kultūra Lietuvoje taip pat keičiasi į gerą - prie to prisideda ir Kultūros ministerija.
„Pradžioje dar girdėdavome pasipiktinimą, kaip mes galime vaikus vadinti „niekieno“, juk jie yra valstybės, mūsų visų. Dabar tokių klausimų kyla vis mažiau. Juk mūsų toks tikslas ir yra - padaryti, kad tais vaikais būtų pasirūpinta, būtent dėl to, kad jie yra mūsų visų“, - teigia I. Šuipė.
6. Organizacija „Gelbėkit vaikus“
Jei aukščiau minimi labdaros ir paramos fondai dėmesį skiria su ligomis ar negalia susiduriantiems vaikams, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prioritetas - pagalba vaikams, patiriantiems skurdą, smurtą ir kitas problemas. Organizacija siekia užtikrinti vaikų teises ir gerovę per vaikų dienos centrus, įvairius edukacinius projektus ir paramos programas.
7. SOS Vaikų kaimai
SOS Vaikų kaimai - unikali paramos iniciatyva, užtikrinanti atsakomybę už vaikų globą nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios. Šios iniciatyvos tikslas - pasirūpinti, kad vaikai augtų visavertėse šeimose.
Štai keletas organizacijų, kurios rūpinasi vaikų gerove Lietuvoje:
- Savanoriavimo programos Savanoriai vaikams ligoninėse: iniciatyva Niekieno vaikai
- Savanoriai vaikams socialiniuose centruose Programa DRAUGE
Mūsų komanda:
- Ieva Šuipė - Vadovė
- Indrė Vileitė - Komunikacijos ir lėšų pritraukimo vadovė
- Jonė Piekuraitė - Dudėnė - psichologė, programos „DRAUGE“ vadovė (vaiko priežiūros atostogose)
- Kristina Pliučienė - Programos „DRAUGE“ vadovė (laikinai einanti pareigas)
Įmonės kodas: 305017992
Adresas: A. Goštauto g. 8-167, LT-01108 Vilnius
Panašus:
- 2% GPM Paramos Gavėjai: Viskas, Ką Privalote Žinoti Norint Paremti Tinkamus!
- Neįtikėtina Savanorystė Lietuvoje: Kaip Galite Išgelbėti Vienišius Vaikus Dabar!
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Atraskite Metrikų Knygų Paslaptis Lietuvoje – Vertingiausi Istoriniai Šaltiniai Jūsų Šeimos Genealogijai!
- Gerosios Bakterijos: Slaptas Raktas į Moterų Sveikatą ir Gerovę