XX a. pradžios lietuvių muzikinėje kultūroje svarbų vaidmenį suvaidino kompozitorius, chorvedys, dainininkas Mikas Petrauskas (1873-1937). Šiais metais spalio 13 dieną kompozitoriui, dainininkui, chorvedžiui ir pedagogui Mikui Petrauskui (1873-1937) sukanka 150 metų. Tai puiki proga permąstyti jo darbus, kultūrinį bei politinį ano meto kontekstą ir muziko palikimą.
Mikas Petrauskas visą gyvenimą aktyviai vadovavo chorams, dainų ir teatro draugijų rengiamiems lietuviškiems vakarams kūrė muziką, statė spektaklius, pats dainavo, dirbo pedagoginį darbą, propagavo lietuvišką dainą, rašė straipsnius, apybraižas, sudarė lietuvišką muzikos terminų žodyną.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Mikas Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, netoli Ignalinos. Tėvas Jonas Petrauskas - 1863 m. sukilimo dalyvis, kuris vargonininkaudamas Palūšėje vedė J. Rastenytę iš Antagavės. Iš savo tėvo Jono išmokęs vargonuoti, Mikas 1888-1896 m. vargonininkavo, vadovavo chorui ir orkestrui Labanore. Paskui vienerius metus Rokiškio muzikos mokykloje pas Rudolfą Lymaną mokėsi vargonuoti.
Muzikinę veiklą pradėjęs vargonininko profesija, 1901-1906 m. Peterburgo konservatorijoje studijavo dainavimą profesoriaus Stanislavo Gabelio klasėje. Muzikos teorijos mokėsi pas A. Liadovą, o kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Kartu baigė ir suaugusiųjų gimnaziją.
Kūrybinė veikla ir "Birutė"
Grįžęs į Lietuvą, Mikas Petrauskas sukūrė ir 1906 metų lapkričio 6 d. Vilniuje pastatė pirmąją lietuvių tautinę operą "Birutė". Svarbu paminėti, kad 1906 m. pastatyta „Birutė“ - pirmoji lietuviška opera, sukurta pagal to paties pavadinimo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio pjesę, o pastatyta M. Petrausko pastangomis.
M. Petrauskas parengė muzikinę dalį ir pats ją dirigavo, tiesa, saugumo sumetimais (muzikas tuo metu buvo kaltinamas revoliucine veikla ir slapstėsi nuo caro policijos) jo pavardė nebuvo skelbiama. Visgi po operos premjeros kompozitoriaus tapatybė išaiškinta, jam teko išvykti iš carinės Rusijos imperijos teritorijos.
Netrukus po premjeros kompozitorius išvyko į Peterburgą, vėliau - į Šveicariją, o nuo 1907 m. gyveno JAV, kartkartėmis nuvykdamas į Europą - į Prancūziją pasitobulinti kompozicijos srityje, į Lietuvą surengti koncertų ciklo, pastatyti savos kūrybos operos bei operečių, į Italiją tęsti dainavimo studijų.
Gyvenimas ir veikla JAV
Nuo tada prasideda daugiau nei du dešimtmečius trukęs periodas - darbas Amerikos lietuvių bendruomenėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose - Bostone, Lorense, Niu Britene, Voterberyje, Čikagoje, Brukline, Šenandore, Baltimorėje, Detroite ir kitur - M. Petrauskas su pertraukomis gyveno nuo 1907 iki 1930 metų. Jis steigė lietuvių chorus, vadovavo muzikos draugijoms, organizavo lietuviškus vakarus, koncertavo kaip dainininkas, statė savo operetes, kūrė muziką ir leido natas, skaitė paskaitas, rašė straipsnius, rengė knygas.
Kūrybingiausiu savo gyvenimo etapu, gyvendamas Bostone, M. Petrauskas įsteigė „Gabijos“ draugiją, su ja pastatė antrą savo operą „Eglė žalčių karalienė“, iš Čikagos perkėlė 1910 m. įkurtą muzikos mokyklą ir pervadino ją į Lietuvių muzikos konservatoriją. Čia buvo ruošiami chorų vadovai, muzikos mokytojai ir dainininkai, tarp baigusiųjų - Antanas Sodeika, Ksaveras Strumskis, Antanas Bačiulis ir kiti.
M. Petrauskas JAV nuveikė didelį suaugusiųjų ir vaikų muzikinio švietimo darbą. 1910 m. Čikagoje įsteigė lietuvišką konservatoriją, kurią vėl atgaivino 1912 m. Taip pat įkūrė „Meno draugiją“, vadovavo chorams. 1913 m. savo konservatorijos skyrius įkūrė Brukline, Niuarke ir Elizabete (Naujasis Džersis). Visur rengė savo mokinių koncertus.
1914 m. konservatoriją perkėlė į Bostoną ir iki 1920 m. išleido apie 20 choro vadovų, 6 muzikos mokytojus ir kelis dirigentus. Visur garsėjo kaip solistas, kompozitorius ir chorvedys. Organizavo chorus ir orkestrus. Brukline statė operetes. Čikagoje suorganizavo 100 dalyvių „Birutės“ chorą, kuris 1907 m. lapkričio 14 d. pirmą koncertą surengė Bostone. 1914 m. subūrė „Gabijos“ chorą, prie kurio buvo 100 dalyvių vaikų choras ir orkestrėlis. Taip pat įkūrė savaitinį teatrą. „Gabijos“ choras pastatė 17 operečių, 1918 m. lapkričio 4 d. ir 1919 m. vasario 21 d. su dideliu pasisekimu koncertavo Bostone.
M. Petrauskas manė, jog muzikos turėtų mokytis visi, nepaisydami savo amžiaus. Dirbdamas išeivijoje, muzikas įkūrė Lietuvių muzikos konservatoriją, steigė chorus ir jiems vadovavo.
Opera "Eglė žalčių karalienė"
Praėjus ketveriems metams po „Birutės“ premjeros Vilniuje, kompozitorius ėmėsi rašyti antrąją savo operą pagal vieną žinomiausių lietuvių liaudies pasakų - „Eglė žalčių karalienė“. Pastarosios kūrimas užtruko ilgai - opera baigta tik po dešimties metų nuo jos pradžios. Premjera įvyko 1924 m. Bostone. Čia M. Petrauskas pasirodė ir pats - atliko Žalčio partiją.
Straipsnis apie operos pastatymą išspausdintas ir viename iš Amerikos lietuvių laikraščių - „Sandara“ (nuo 1918 m. iki 1928 m. leistas Bostone, nuo 1928 m. - Čikagoje). Įklijuotą šio straipsnio iškarpą galime pamatyti rudajame kompozitoriaus užrašų sąsiuvinyje su prierašu „Buvo statyta Bostone (S) Birželio 12 d. 1924 m. paduotas aprašymas, kuris tilpo „Sandaros“ N24, 1924 m.“
Kūrybinis palikimas
Miko Petrausko kūryba neįvairi žanrais, bet gana gausi. Pagrindinę kūrybinio palikimo dalį sudaro sceninė ir vokalinė muzika. Tai 2 operos, apytikriai 17 operečių (kai kurių partitūros neišliko), daugiau kaip 50 originalių ir harmonizuotų liaudies dainų chorui bei daugiau kaip 169 originalios ir harmonizuotos liaudies dainos balsui solo bei duetai su fortepijono pritarimu ir be pritarimo. Instrumentinių kūrinių grupėje - 9 pjesės, parašytos namų muzikavimui arba pedagoginiais tikslais.
Be didžiulės praktinės muzikinės veiklos, M. Petrauskas sukūrė daug įvairių kūrinių: operas „Birutė“ (1906 m.) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1920 m.), 19 operečių, 37 solo dainas, 17 vokalinių duetų, keletą giesmių, harmonizavo 143 lietuvių liaudies dainas, parašė keletą ir originalių dainų chorams. Sukūrė pjesių fortepijonui ir smuikui.
Tilžėje išleido revoliucinių dainų rinkinį „Trimitas“ (1910), parašė knygą „Iš muzikos srities“ (1909), „Mažą muzikos žodynėlį“ (1916), apybraižą „Orkestrai“, straipsnių įvairiais muzikos klausimais. Jo dainos „Parsivedžiau mergelę lepūnę“ ir „Vaidilutės“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių 1961 m. ir 1978 m. dainų šventėse Čikagoje ir Toronte.
Didžiausią jo kūrybinio palikimo dalį sudaro autorinės ir harmonizuotos liaudies dainos, operetės, vadintos liaudies opera - nedidelės apimties kūriniai, skirti ne tik atlikti profesionaliai, bet ir mėgėjų trupėms.
Operų ir operečių muzikinės formos - elementarios, libretai - banalūs, dialogai ir kalbamos scenos kaitaliojasi su dainuojamomis bei orkestro intarpais. Kompozitorius apsiribojo vos keliomis harmoninėmis funkcijomis, beveik nenaudojo liaudies muzikai būdingų intonacijų, melodinių vingių ar dermių; kūriniai nepasižymi ritminiu įvairumu.
Daugelis Miko Petrausko kūrinių nebuvo išleisti, jų rankraščius galima rasti M. ir K. Jūratė Burokaitė.
1915 m. išleistos 6 plokštelės, o 1920 m. Vis dėlto, nesileisdami į svarstymus apie jo muzikos grožį ir įdomumą, įveskite Miko Petrausko vardą ir pavardę į ibiblioteka, epaveldas ar limis duomenų bazės paieškos laukelį. Nustebsite - M. Petrausko kūrybos ir veiklos įtaka buvo didžiulė, tad bibliotekose ir atminties institucijose rasite įspūdingus natų, muzikos įrašų, knygų, straipsnių, dokumentinio paveldo skaičius.
Sugrįžimas į Lietuvą ir paskutiniai gyvenimo metai
1930 m. Mikas Petrauskas grįžo į Lietuvą, mirė 1937 m. kovo 23 d.
Visą gyvenimą dirbęs, apsilpus sveikatai, M. Petrauskas nesutiko būti šelpiamas draugų, o taip ir netapęs JAV piliečiu, negalėjo pretenduoti į valstybinę paramą.
Atminimas
Šiandien 1998 Kauno 3-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu. 2006 lapkričio 6 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, lygiai kaip vilniečiai prieš 100 metų, daugybė žmonių klausysėsi lietuvių tautinės operos pradininko kompozitoriaus Miko Petrausko operos - melodramos „Birutė“.
Net ir poreikis M. Petrausko gyvenimo datas paminėti knygomis nebuvo dažnas. O juk tai tik suskaitmeninta saugomo paveldo dalis.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius saugo įvairius muzikui priklausiusius daiktus. Gegužės 13 dieną, Europos muziejų naktį, kviečiame atvykti į M. ir K. Petrauskų namus. Juose galėsite ne tik plačiau susipažinti su muziko M. Petrausko kūryba, bet ir išvysti memorialinių kompozitoriaus daiktų bei sužinoti svarbiausius jo gyvenimo momentus.
žymės: #Gime
Panašus:
- Feliksas Petrauskas: Įkvepianti gyvenimo istorija ir svarbiausi pasiekimai
- Atskleista Kipro Petrausko gimimo data ir įdomiausi gyvenimo bei kūrybos faktai!
- Neįtikėtinas Daliaus Petrausko indėlis į Lietuvos gastroenterologiją, kurio negalite praleisti!
- Spalvinimo Knygelės Vaikams: Nauda, Rūšys ir Patarimai Renkantis
- Neįtikėtini Pusryčių Receptai su Kiaušiniais – Pradėkite Rytą Skaniai ir Sveikai!