Įžymusis Lietuvos dainininkas Kipras Petrauskas gimė 1885 m. lapkričio 23 dieną Ceikiniuose, Švenčionių apskrityje. Kipras Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17 d. Vilniuje. Prieš 50 metų ‒ 1968 m. sausio 17 d. - mirė žymus Lietuvos operos solistas (tenoras), pelnęs daug garbingų apdovanojimų, tarp jų ‒ už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais Tautų teisuolio medaliu 1999 m.
Ankstyvasis Gyvenimas Ir Muzikiniai Pradmenys
Motina - Juozapota Rastenytė-Petrauskienė nuo Antagavės, tėvas Jonas Petrauskas (1863 m. sukilimo dalyvis, vargonavo Palūšėje). Būsimojo dainininko tėvas buvo žinomas vargonininkas, dievdirbys ir muzikos instrumentų gamintojas. Vyresnysis brolis Mikas Petrauskas - žymus kompozitorius.
Pradines muzikos žinias K. Petrauskas įgijo iš tėvo, vėliau brolis Mikas mokė pažinti gaidas, skambinti fortepijonu. Pradines muzikos žinias k. Sulaukęs devynerių grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre, vėliau ir pats vadovavo orkestrėliui. Kartu su Miku persikėlė į Obelius, kur mokėsi vargoninkauti, giedojo bažnytiniame chore, lankė pradinę mokyklą.
Pasimokęs muzikos pas tėvą ir brolį, Kipras dirbo vargonininku įvairiose Lietuvos vietose. 1900-1904 vargoninkavo Gervėčiuose, Onuškyje, Švenčionyse, Dusmenyse. Kartą jis atvažiavo į Vilnių siekdamas vargonininko vietos Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje.
Klebonas patarė važiuoti studijuoti dainavimo į Varšuvą, bet Vilniaus inteligentai surinko lėšų 22 metų talentui ir išsiuntė jį mokytis į Peterburgo konservatoriją.
Studijos Ir Karjeros Pradžia
1905 m. revoliucijos metu įsijungė į sąjūdį prieš rusų valdžią: sakė kalbas, platino Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. 1906 m. Čia padėjo broliui organizuoti koncertus, muzikinius vakarus, dalyvavo pirmųjų Lietuviškų operečių malūninkas ir kaminkrėtys , adomas ir ieva pastatymuose. 1906 m. Pastatytoje pirmojoje Lietuviškoje operoje birutė kipras atliko nedidelę birutės brolio partiją.
Už tai, nuslopinus revoliuciją, kalėjo Trakų kalėjime. Paleistas iš kalėjimo, apsigyveno Vilniuje pas brolį Miką. 1907 m. K. Petrauskas įstojo į sankt peterburgo konservatorijos profesoriaus s. Gabelio dainavimo klasę ir profesoriaus o. Palečeko sceninio meno klasę. 1907-1908 m. Dalyvavo studentų spektakliuose, už ką konservatorijos vadovybės buvo gerai įvertintas ir atleistas nuo mokesčio už mokslą. Studijuodamas dalyvavo rusų pianisto profesoriaus a. Ziločio rengiamuose koncertuose, dainavo grafo šeremetjevo koncertuose, maskvos dailės teatro chore.
Baigęs studijas Peterburgo konservatorijoje (1907-19011 m.), K.Petrauskas Marijos teatre dainavo lyrinio tenoro partijas. 1908-1909 m. Studentų pastatytose š. Guno operose faustas , romeo ir džuljeta atliko fausto ir romeo partijas. Atostogų metu k. Petrauskas kartu su kompozitoriumi s. Šimkumi surengė koncertus seinuose, Kaune, rygoje.
1911 m. pavasarį K. Petrauskas oficialiai debiutavo Maskvos Didžiajame teatre Š. Guno operoje Romeo ir Džiuljeta .
Karjera Marijos Teatre Ir Grįžimas Į Lietuvą
1911-1920 m. Marijos teatre dirbo su garsiais scenos partneriais F. Šaliapinu, L. Sobinovu, D. Smirnovu, J. Jeršovu, I. Alčevskiu, G. Baklanovu, A. Neždanova, L. Lipkovskaja. F. Šaliapinas buvo ne tik scenos partneris, bet ir mokytojas. Šaliapino padedamas paruošė Fausto, Saljero, Almavivos, Dmitrijos ir kitus vaidmenis. Per devynerius metus šiame teatre K. Petrauskas paruošė daugiau kaip 40 partijų. Nuo 1915 m. per spektaklius jam buvo leista bisuoti.
Taip pat aktyviai dalyvavo peterburgo Lietuvių bendruomenės veikloje: dainavo koncertuose, muzikiniuose vakaruose, o surinktas lėšas dažniausiai skirdavo labdaringiems tikslams. 1920 m. rugpjūčio mėnesį K. Petrauskas grįžo į Lietuvą. Sugrįžęs į Vilnių su Lietuvos meno draugijos nariais Kipras entuziastingai ėmėsi operos teatro steigimo.
Veikla Nepriklausomoje Lietuvoje
Įstojo į Lietuvos kariuomenę, lankė kovojančius kariuomenės dalinius, koncertavo. 1920 m. su Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais Kaune įkūrė lietuvių operos teatrą, tais laikais vadintą operos vaidykla.
1920 m. gruodžio 31 d. buvo pastatyta Dž. Verdžio opera „Traviata“ lietuvių kalba. K. Petrauskas joje atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį. Būtent čia mūsų operos pionieriai pastatė pirmąjį scenos veikalą - "Traviatą", kurioje šalia Alfredo - K.Petrausko debiutavo ir pirmoji Violeta - Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, baigusi muzikos ir dramos studijas Maskvoje bei Paryžiuje. Nuo to laiko visą savo gyvenimą K.Petrauskas buvo ištikimas savo teatro ir Tėvynės patriotas.
K. Petrauskas sukūrė tokius ryškius vaidmenis kaip Hercogą Dž. Vedžio operoje „Rigoletas“ (1921), Kaniją - R. Leonkavalio operoje „Pajacai“ (1922), Don Chosė Ž. Bizė operoje „Karmen“ (1924), Turidu - P. Maskanjo operoje „Kaimo garbė“ (1925), Romeo - Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“ (1925), Germaną - P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (1927). Dažnai dainuodavo Latvijos, Estijos operų scenose.
Daug gastroliavo: 1922-1923 m. TSRS, 1923 m. kartu su A. Sodeika koncertavo Romoje, 1931 m. dainavo Stokholme, 1933 Milano teatre „La Scala“. 1925-1928 m. gastroliavo su F. Šaliapinu: 1925 m. jie dainavo Leipcige, Miunchene, Drezdene, 1928 m. Madride, Barselonoje, Paryžiuje ir Romoje.
Gyvenimas Okupacijos Metais Ir Pokaris
Vokiečių okupacijos metais Petrauskų šeima išvažiavo į Rainių dvarą (tai buvo tautos dovana įžymiajam dainininkui!), nes iš žydų geto jų išgelbėta Danutė Pomerancaitė Kaune būtų sukėlusi vokiečiams įtarimų. Rainiuose Petrauskai aplinkiniams aiškino, kad Danutė - jų giminaitė.
Nors į trėmimus žiūrėjo kaip į lietuvių tautos naikinimą ir manė, kad jį patį išveš, 1948 m. vasario 10 d., įvyko K. Petrausko konfliktas su dainininku Antanu Kučingiu. 1948 m. mama kartu su manimi ryžosi šiam žingsniui, o jos tėvai su Leonu ir Guoda išvyko į Australiją, - pasakojo A.Petrauskaitė. - Tiesa, mama ilgai dvejojo. Ir ne veltui - iš traukinio, kuris atvežė mus iš Berlyno į Vilnių, buvo išleistos tik kelios šeimos - kiti nuvažiavo tiesiai į Sibirą. Vėliau išgirdau, kad į tremtinių sąrašą buvo patekę visi teatralai, tačiau anuometė valdžia nesiryžo visų išvežti.
Nuo 1949 m. dėstė LTSR konservatorijoje, išugdė dainininkus V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. Nuo 1949 m. dėstė, profesoriavo konservatorijoje. Jo išugdyti dainininkai V.Adamkevičius, J.Misiūraitė, L.Muraška, V.Noreika, E.Saulevičiūtė, J.Urvelis ir kt. 1950 rugpjūčio 2 d. K. Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas, 1951 m. paskirta valstybinė premija, suteiktas profesoriaus vardas.
Visuomeninė Veikla Ir Paskutiniai Gyvenimo Metai
1959-1963 m. K. Petrauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo „Rotary“ klubo bei, tarpukariu, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos auto klubo narys, kurį laiką LFLS centro valdybos narys, priklausė žūklės ir medžioklės draugijai. Operos teatre dainavo iki 1958 m. Iš viso sukūrė 80 operų ir operečių vaidmenų.
Išėjęs iš Operos ir baleto teatro į pensiją, K.Petrauskas vis vien kasdien ateidavo į buvusią darbovietę - ji buvo visas jo gyvenimas. K.Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17 d. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse.
Kipro Petrausko Įamžinimas
K. Petrausko bute Kaune (K. Petrausko gatvė 31) veikia Kauno miesto muziejaus padalinys - Miko ir Kipro Petrauskų skyrius (įkurtas 1969, atidarytas 1977). K. Petrausko paminklai pastatyti Vilniuje (skvere prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro; 1974, skulptorius G. Jokūbonis, architektas A. S. Lukšas), Kaune (prie Kauno muzikinio teatro, 1985, skulptorius L. V. Strioga, architektas Jonas Jucaitis).
Svarbiausi K. Petrausko Vaidmenys
| Metai | Opera | Vaidmuo |
|---|---|---|
| 1921 | Rigoletas | Hercogas |
| 1922 | Pajacai | Kanijas |
| 1924 | Karmen | Don Chosė |
| 1925 | Kaimo garbė | Turidu |
| 1925 | Romeo ir Džiuljeta | Romeo |
| 1927 | Pikų dama | Germanas |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtinos socialinio darbuotojo funkcijos vaikų globos namuose, kurias privalote žinoti!
- Orgazmas nėštumo metu: neįtikėtina nauda ir svarbios rizikos, kurias turi žinoti kiekviena moteris!