Tomo Venclovos kūrybinis kelias - ne visai tipiškas sovietmečio Lietuvos rašytojui. Tomas Venclova - poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje.
Jo motina Eliza Račkauskaitė-Venclovienė, seneliai iš motinos pusės klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas ir bajoraitė Elena Latynska-Račkauskienė, senelio brolis diplomatas, rašytojas Karolis Račkauskas-Vairas.
Poetas gimė ir užaugo avangardistinio žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbio, vėliau žinomo sovietinio rašytojo Antano Venclovos šeimoje, kaip asmenybė formavosi veikiamas inteligentų aplinkos ir knygų.
Antro pasaulinio karo pradžioje, žmoną ir sūnų A. Venclova nuvežė į Jeruzalės kaimą prie Vilniaus, pats išvyko į Maskvą. E. Venclovienė, neteisingai apkaltinta esant žydė, buvo suimta. T. Venclova buvo perduotas motinos dėdės Karolio Vairo-Račkausko globai. Motinai grįžus iš kalėjimo jie apsigyveno netoli Kauno, Aukštojoje Fredoje. 1944 metais iš Maskvos grįžo Antanas Venclova. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje.
1954-1960 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką.
Socialinė kilmė, regis, jam garantavo tiesų sovietinio rašytojo kelią, tačiau taip neatsitiko.
Bendravo su žmonėmis, nesutinkančiais su sovietine sitema. Rašytojas formavosi kaip aatkaklus, savo kelio ieškantis žmogus.
Pažiūros ir disidentinė veikla
Lūžiniais metais Tomo pasaulėžiūrai tapo 1956 m. Šiais metais įvyko TSKP XX suvažiavimas, kurio metu buvo pasmerktas J. Stalino kultas, prasidėjo ir buvo nuslopinta Vengrijos revoliucija, po kurios T. Venclovai išsisklaidė iliuzijos, jog galima pagerinti socializmą.
Taip pat T. Venclova kartu su kitais studentais Vėlinių naktį KGB buvo pastebėtas Rasų kapinėse. Už tai komjaunimas nubaudė T. Venclovą griežtu papeikimu ir įrašymu į asmens bylą. 1957-1958 T. Venclova praleido akademinėse atostogose, kurių metu baigė sunkvežimio vairuotojų kursus.
Užmezgė kontaktus su maskviečiais bei ten studijavusiais lietuviais (V. Čepaičiu, A. Štromu, P. 1961-1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade.
Jo interesai labai anksti pasisuko į kultūrą, literatūrą, į pasipriešinimą ideologiniams varžtams, primetamiems štampams.
Pirmoji jo knyga buvo savilaidinė - septyniolikos eilėraščių rinkinukas „ Pontos Axenos“ (Juodoji jūra) išėjo ne kokioje nors oficialioje leidykloje, o buvo draugų perrašytas rašomąja mašinėle keturiu egzempliorių tiražu.Visai jaunas Tomas Venclova parašė mokslinės fantastikos knygas „Raketos, planetos ir mes“ bei „Golemas, arba dirbtinis žmogus“.
1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį.
1975 m. Tomas Venclova komunistų partijos Centro Komitetui parašė ,,Atvirą laišką", kuriame teigė ,,Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai ir represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. <…> Kitokio darbo, išskyrus literatūrinį ir kultūrinį, nesugebėčiau ir nenorėčiau dirbti. Tačiau kultūrinio darbo galimybės man kasmet siaurėja, ir pati mano egzistencija šioje šalyje darosi beprasmė ir abejotina. <…> Prašau leisti man, <…> išvykti su šeima gyventi į užsienį".
Dėl politinių priežasčių, disidentinės veiklos (nuo 1976 Lietuvos Helsinkio grupės narys) jo kūrybinė veikla apribota (nepriimtas į LSSR rašytojų sąjungą), reiškėsi kaip vertėjas.
Emigracija ir akademinė karjera
1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija).
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete.
Nuo 1977 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, SSRS Vyriausybės specialiu įsakymu iš T. Venclovos atimta sovietinė pilietybė.
1979-82 Lietuvių rašytojų draugijos vicepirmininkas.
1980-2012 m. dirbo Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį, šiuo metu profesorius emeritas. Specialybė - rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą.
1989-91 Baltijos studijų plėtros asociacijos pirmininkas.
11985 m. Yale universitete gavo daktaro laipsnį.
Gyveno ir dirbo Niu Heivene (JAV), 2019 m.
1975 m. pavasarį Venclova kompartijos centro komitetui parašė Atvirą laišką, kuriame pareiškė: „Komunistinė ideologija man tolima iir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą.
Kūryba ir veikla
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra - Česlovu Milošu.
T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Taip pat vertė daug Vakarų, rusų ir lenkų autorių (W. Shakespeare, A. Jarry, J. Joyce, T. S. Eliot, Dylan Thomas, W. H. Auden, R. Frost, Ch. Baudelaire, Saint-John Perse, B. Pasternak, A. Achmatova, J. Brodsky, Z. 1978 m. Tomui Venclovai už „98 eilėraščius“ buvo įteikta Vinco Krėvės literatūrinė premija.
Išeivijoje jam daug padėjo Brodskis. Poetus jungė pasipriešinimas totalitariniam režimui, poezijos samprata, vertimai. Trečiasis draugijos narys - Milošas. Jie stengėsi išlaikyti nepriklausomą požiūrį, poziciją.
T. Venclova vienas pirmųjų Lietuvoje susidomėjo struktūrine poetika, semiotika, dalyvavo Tartu-Maskvos semiotinės mokyklos veikloje.
Svarbiausia vertybe T. Venclova laiko asmens laisvę.
Išvertė anglų, prancūzų, rusų, lenkų ir kitų tautų rašytojų kūrybos.
- T. Venclovos poezija (eilėraščių rinkiniai Kalbos ženklas 1972, 98 eilėraščiai 1977, Tankėjanti šviesa 1989, abu Čikagoje, Reginys iš alėjos 1998, Rinktinė 1999, Sankirta 2005, Visi eilėraščiai 2012, Eumenidžių giraitė 2016, Už Onos ir Bernardinų 2023, visi Vilniuje) yra ne tikrovės atspindys ar subjekto būsenų spontaniškas išsakymas, o chaotiško pasaulio sutramdymas disciplinuota poetine kalba, nematomų tikrovės ryšių ir sąskambių atskleidimas.
- Kaip eseistas ir publicistas jis vadovaujasi atvirumo pasauliui ir etinės atsakomybės principais (politinės publicistikos knyga Politinė sąmonė Lietuvoje, su A. Štromu, 1980 Londone, Lietuva pasaulyje 1981 Čikagoje, esė ir publicistikos rinkinys Vilties formos 1991 Vilniuje, knygos Laisvė ir tiesa / Svoboda i pravda 1999 Maskvoje, Pokalbis apie Vilnių / Dialog o Wilnie 1981 Varšuvoje; dialogas su Cz. Miłoszu).
T. Venclovos poezija intelektuali. Iš skaitytojo ji reikalauja gero istorijos, geografijos (miestų), kultūros ir galbūt poeto biografijos pažinimo.
Eilėraščio sandaroje slypi dialogas, būdingi pasakomojo eilėraščio elementai, bet tiek, kiek pasakojama gali būti mąstymo - apmąstymo eiga, slinktis.
Kalbos problematikos iškėlimas būdingas dvidešimtojo amžiaus poezijai.
Ne viskas šiose knygose eseistika: jose ir pusiau mokslinių darbų, ir publicistikos.
1990 metais poetui už kūrybinį darbą buvo Slovėnijoje įteikta Vilenicos premija. Premija duodama Centrinės Europos rašytojams.
Šios premijos įteikimo proga TTomo Venclovos poezija yra verčiama į slovėnų ir vokiečių kalbas ir leidžiama atskira knyga.
Nuo 1991m. Venclovos kūryba vėl pradėt spausdinti Lietuvoje - išėjo originalios poezijos ir poezijos vertimų knyga „Pašnekesys žiemą“ (1991), eilėraščių rinkinys „Reginys iš alėjos“ (1998), „Rinktinė“ (1999), esė, interviu, literatūros tyrinėjimų knygos, turistams skirta knyga „Vilnius. Vadovas po miestą“.
2000 metais interviu knyga „Manau, kad..“ 2000 metais poetui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
T. Venclova yra išvertęs A. Achmatovos, B. Pasternako, J. Brodskio, T. S. Elioto, G. Gene, O. Mandelštamo, D. Thomo, A. Jarry kūrybos.
T. Venclova yra tarptautinio masto poetas, susilaukęs plataus pripažinimo. Tai išskirtinis, išeivijoje gyvenąs lietuvis poetas, kurio kūrybą kitataučiai taip gausiai verčia į savo kalbas.
Tomo Venclovos eilėraščių yra pasirodę angliškai (vert. D. McDuff), rusiškai (J. Brodskis), lenkiškai (Cz. Milosz, S. Baranczak, W. WWoroszylski), vengriškai (D. Tandori) ir kt.
1980 metais Tomas Venclova dalyvavo Poetry International festivalyje Roterdame, kur jo poezija buvo išversta į kelioliką kalbų, įskaitant arabų ir japonų.
Tomas Venclova ne tik žymus poetas, bet ir eseistas, išleidęs Vakaruose dvi knygas: „Lietuva pasaulyje“ (1981) ir „Tekstai apie tekstus“ (1985).
Išleido eilėraščių ir poetinių vertimų knygą Pašnekesys žiemą (1991 Vilniuje), poetinių vertimų knygas Balsai: iš pasaulinės poezijos (1979 Čikagoje), S. J. Perse’o Anabase (1997), A. Jarry pjesę Karalius Juoba (1998), W. Shakespeare’o dramą Audra (2003), poezijos vertimų rinktinę Kitaip (2006, visos Vilniuje).
Dar išleido mokslo populiarinamąsias knygas Raketos, planetos ir mes (1962), Golemas, arba Dirbtinis žmogus (1965), interviu knygą Manau, kad... (2000), turistinį žinyną Vilnius: vadovas po miestą (2001 82009), kelionių dienoraščių knygą Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų (2003), knygą Vilniaus vardai (2006 22017), Vilnius: asmeninė istorija (2011), laiškų su Cz. Miłoszu, atsiminimų, straipsnių, poezijos, esė ir vertimų knygą Grįžimai Lietuvon (2014), pokalbių knygas su L. Donskiu Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės: filosofo ir poeto diskusija (2015), su Ellen Hinsey Nelyginant šiaurė magnetą (2017 22018), publicistikos straipsnių rinktinę Prarasto orumo beieškant (2016), istoriją Lietuvos istorija visiems (2 t. 2017 m.
Įvertinimas
Liublino (1991), Jogailos (2000), Torunės (2005), Gdansko (2010), Vytauto Didžiojo universiteto (2010), Klaipėdos universiteto (2012) garbės daktaras.
Bibliografija
- Kalbos ženklas: eilėraščiai (1972)
- 98 eilėraščiai (1977)
- Lietuva pasaulyje: publicistika (1981)
- Tekstai apie tekstus (1985)
- Tankėjanti šviesa: eilėraščiai (1989)
- Vilties formos: eseistika ir publicistika (1991)
- Pašnekesys žiemą: eilėraščiai ir vertimai (1991)
- Reginys iš alėjos: eilėraščiai (1998)
- Rinktinė: poezija (1999)
- Manau, kad…: pokalbiai su Tomu Venclova (2000)
- Vilnius: vadovas po miestą (2001)
- Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų: iš kelionės dienoraščių (2003)
- Sankirta: eilėraščiai (2005)
- Vilniaus vardai (2006)
- Vilnius: asmeninė istorija (2011)
- Visi eilėraščiai, 1956-2010 (2012)
- Grįžimai Lietuvon: rašytojų laiškai, poezija, esė, atsiminimai, vertimai, straipsniai (2014)
- Eumenidžių giraitė: nauji eilėraščiai ir vertimai (2016)
- Lietuvos istorija visiems, I-II tomas (2017)
- Už Onos ir Bernardinų: eilėraščiai (2023)
Taip pat yra parašęs ir išvertęs daugybę kitų kūrinių, įskaitant esė, straipsnius ir vertimus iš įvairių kalbų.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Atskleista: Kaip Teisingai Pradėti Kūdikio Primaitinimą Nuo 6 Mėnesių – Nepakeičiami Patarimai Tėvams!
- Top Lauko Vaikų Sūpynių Pasirinkimai: Saugumo Patarimai Ir Smagiausia Žaidimų Erdvė