Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tikriausiai ne kartą girdėjote, jog varna ypatingai protingas paukštis, o jos intelektas prilygsta šimpanzėms. Varnos nuo senovės laikų gerbiamos, be to laikyta, jog jos perduoda žinutes iš mirusiųjų pasaulio. Varnos simbolizuoja įvairius dalykus - nuo naujos pradžios, džiaugsmo, harmonijos iki nesėkmės ar net mirties.

Nuo seno įprasta manyti, kad apuokai ir pelėdos yra patys išmintingiausi paukščiai, todėl jų atvaizdai tapatinami kaip mokslo ir žinių simbolis. Nesiimu teigti, kad tai yra klaida, tačiau pelėdinių paukščių išmintingumo įvaizdį siečiau daugiau su šių paukščių išvaizda ir paslaptingu gyvenimo būdu. Ir tikrai nesiruošiu ginčyti šių paukščių simbolizmo prasmės, nes, mano manymu, kur kas protingesnės varnos nelabai derėtų šiame vaidmenyje.

Varnų Intelekto Koeficientas

Užtektų jau vien to fakto, kad palyginti neseniai Monrealio McGill universitete analizuojant ornitologinėje literatūroje aprašytus neįprastų paukščių elgesio atvejus buvo nustatinėjamas paukščių intelekto reitingas. Išnagrinėjus bei įvertinus apie 2 tūkstančius neįprastų paukščių elgsenos atvejų, buvo pripažinta, kad tarp paukščių aukščiausią intelekto koeficientą turi varniniai paukščiai. Po jų seka vanaginiai paukščiai, sakalai, geniai ir garniai, o putpelės, lėliai ir stručiai yra pačioje sąrašo pabaigoje.

Tad jau dabar mokslininkai drąsiai teigia, kad varnos protingesnės ne tik už visus paukščius, bet ir už daugumą žinduolių. Jų intelektas pradėtas lyginti ir su beždžionėmis, kurios kaip ir varnos sugeba rasti sprendimus užduotims. Vienas iš išraiškingiausių to įrodymų buvo gautas atliekant įvairius eksperimentus.

Vieno bandymo metu kelioms varnoms buvo pasiūlyta pasiekti maistą iš siauro indo, į kurį netilpo jų galva. Kaip pagalbines priemones tam šalia indo padėjo vieną tiesų vielos gabalėlį, o kitą su gale išlenktu kabliuku. Viena iš bandyme dalyvavusių varnų iš karto paėmė vielos gabaliuką su kabliuku ir išsitraukė maistą. Bet kur kas labiau nustebino kita varna, kuriai liko tik tiesi viela - ji nepasimetė ir paėmusi tiesią vielą sulenkė ją taip, kad gale gavosi kabliukas. Taip šiuo pačios pasigamintu įrankiu ir pasiekė inde esantį maistą.

Varnų Gebėjimas Pasiekti Maistą

Varnos sugeba maistą pasiekti ir kitais būdais. Kartą žmonės buvo tokio įvykio liudininkai: kiemsargis šuo gulėjo ant pievos ir tingiai graužė kaulą. Ant gretimos tvoros nutūpė varna. Pasižiūrėjo ji į šunį, nusileido ant pievos ir prisėlinusi prie šuns timptelėjo jį už uodegos. Iš pradžių šuo tik pakėlė galvą, pasižiūrėjo į paukštį. Varna antrą kartą kirto į uodegą ir šįkart šuo pakilo. Nieko nelaukdama varna pakilo ir nuskrido ant tvoros. Ir taip kelis kartus iš eilės. Galų gale šuo neiškentė tokio įžūlaus elgesio, pašoko ir puolė prie varnos. O ta to tik ir laukė - ji apsuko nedidelį ratą, pačiupo šuns graužtą kaulą ir nuskrido.

Maisto Prasimanymui - Automobilis

Dar unikalesnis varnų maisto prasimanymo būdas buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Kaip ir visame pasaulyje, lesti ant kelio suvažinėtus gyvūnus plėšriesiems ir visaėdžiams paukščiams yra įprastas dalykas, bet Prancūzijoje būrelis varnų pačios „auką“ nuvydavo po automobilio ratais. Jos užpuldavo balandžius ir atskyrusios vieną iš jų vydavo taip, kad šis būdavo partrenkiamas pravažiuojančio automobilio. Žuvusį balandį varnos draugiškai sulesdavo.

Automobilius varnos išnaudoja ir kitiems maisto gavimo būdams. Paprastai jei varnoms reikia praskelti riešutą ar moliusko kriauklę, jos pakyla kuo aukščiau ir meta ant asfalto arba akmens. O štai Japonijoje buvo užfiksuotas nuostabus reginys, kai vieno iš universitetų miestelyje gyvenančios varnos įsigudrino riešutus gliaudyti su pravažiuojančių automobilių pagalba. Jos atsitūpdavo ant stulpo šalia sankryžos ir laukdavo, kol užsidegs raudona šviesoforo šviesa bei sustos automobiliai. Tuomet varna nusileisdavo ant asfalto ir padėdavo riešutą (kai kuriais atvejais numesdavo dar tupėdamos ant stulpo). Tuomet palaukdavo, kol pravažiuojantys automobiliai sutraiškys riešutą, ir vėl užsidegus raudonam šviesoforo signalui nusileisdavo ir surinkdavo tokiu originaliu būdu išlukštento riešuto branduolį.

Varnų Dresavimas ir Kiaušinių Nešimas

Prijaukintos varnos lengvai dresuojamos ir gali pagal komandą nuimti svečiui kepurę ar atnešti jam šaukštą, ar šakutę. O kada nors ar bandėte be rankų pagalbos nunešti vištos kiaušinį gan dideliu atstumu ir nesudaužyti jo? Sunkiai įsivaizduojamas dalykas, o štai varnos rado būdą, kaip tai padaryti. Jos atsargiai prakala skylutę kiaušinio lukšte, į ją įkiša viršutinę snapo dalį ir apatine prilaikydamos iš apačios grobį snape nusineša kuo toliau, kad galėtų ramiai pasimėgauti turiniu.

Organizuotumas

Tarp kitko, varnos tik labai retais atvejais veikia pavieniui, o jų komandinis darbas dažniausiai yra daug geriau organizuotas nei žmonių. Pavyzdžiui, jei jos susiruošia pavogti kiaušinį, viena erzindama lizde tupintį paukštį nukreipia jo dėmesį ar išvilioja iš lizdo, o tuo metu kita ramiai pavagia kiaušinį. O jei paukštis mažesnis už jas ar net jų dydžio, varnos dažnai net nesiterlioja, o tiesiog išmeta iš lizdo. Susivienijusių varnų būrys iš lizdo gali nutempti net antį.

Taip pat nustatyta, kad varnų būriai tarpusavy bendrauja ypatinga kalba. Tad nenuostabu, kad jos gali perspėti kitas gentaines apie gresiantį pavojų, susišaukti į būrį ir kartu pulti pasirodžiusį plėšrųjį paukštį ar koordinuoti veiksmus jau minėtųjų kiaušinių vagysčių atveju. Tačiau skirtingų šalių varnos nesupranta vienos kitų, nors, iš pirmo žvilgsnio, karkia panašiai. Tai reiškia, kad jos turi ne tik savą kalbą, bet yra ir skirtingi šios kalbos dialektai.

Varnų Elgesio Ypatybės

Apibendrinant šias kelias varnos išmintį iliustruojančias situacijas galima teigti, kad viena iš svarbiausių varnų elgesio ypatybių - paniško bailumo nebuvimas, vien tik atsargus aplinkybių įvertinimas. Jos stebi, kas eina, pvz., moteris su pirkinių krepšeliu, vaikas, paauglys ar vyras. Netgi žmogų, kuris nešasi paprastą pagalį nuo to, kuris nešasi šautuvą, kuo puikiausiai atskiria. Ir priklausomai nuo to, kas eina ir kiek gali būti pavojingas, atitinkamai elgiasi - arba ramiai tupi ir stebi, arba nuskrenda. Tai ir yra būdingas varnų elgesio bruožas - įvertinti situaciją ir priimti sprendimą.

Varnos (Corvus)

Varnos (Corvus) priklauso varninių šeimos paukščių genčiai. Tai tikroji lietuviška varna, kurią ir matome, dažnas paukštis.

Pagrindiniai duomenys:

  • Dydis: Apie 45-47 cm
  • Svoris: Apie 370-650 g
  • Veisimosi sezonas: Kovo-gegužės mėn.
  • Gyvenimo trukmė: Apie 16 metų
  • Gyvenamoji aplinka: Atviros ir pusiau atviros teritorijos, parkai ir sodai.
  • Mėgstamiausias maistas: Vabzdžiai ir kiti smulkūs gyvūnai, gaišenos, sėklos, riešutai ir kt.

Pilkąją varną atskirti labai paprasta. Jos kūnas yra pelenų pilkumo spalvos ir turi kontrastingą juodą galvą, sparnus bei uodegą. Jų kojos tamsiai pilkos, o akių rainelės tamsiai rudos. Varnų patelės yra identiškos patinams pagal spalvas ir plunksnas. Pilkosios varnos jauniklių akys yra melsvai pilkos spalvos. Jauni varniukai yra blankesnio atspalvio nei suaugę paukščiai. Jų kūnas padengtas pilkomis, tačiau su rudesniu atspalviu plunksnomis.

Pilkoji varna įprastinėje vadoje deda nuo 4 iki 6 šviesiai mėlynų kiaušinių. Jie gausiai išmarginti tamsiai rudomis dėmėmis.

Varnos aptinkamos įvairiose atvirose ir pusiau atvirose buveinėse, pradedant nuo miestų, dirbamų žemių iki atvirų miškų ir pelkių. Tačiau jos vengia tankių miškų. Įprastai sutinkamos poromis arba mažomis grupėmis ar nedideliais būriais, išskyrus nakvynės vietose.

Varnosi yra labai kruopščios statytojos, todėl stato itin stabilius, atvirus lizdus aukštuose medžiuose. Tačiau, nepaisant didelio vargo, jog retai kada naudoja tą patį lizdą. Varnos yra monogamiškos ir sukuria poras visam gyvenimui. Ryšys tarp porų tęsiasi tol, kol vienas iš jų miršta.

Varnos sezono metu išaugina tik vieną jauniklį. Patelė peri kiaušinius apie 20 dienų, o jos patinėlis parūpina jai maisto ir gina lizdą nuo įsibrovėlių.

Varnos daugiausia maitinasi ant žemės, ten jas dažniausiai ir pastebėsite vaikštant. Varna taip pat minta uogomis, vabzdžiais, kitų paukščių kiaušiniais ir netgi lavonais. Dažnu atveju jos surinkinėja kelyje nužudytų paukščių gabalėlius, kuriuos neša saugoti medžiuose. Kartais varnos užkasa sėklas arba jas laiko žievės plyšiuose. Varnos taip pat vagia maistą iš kitų gyvūnų.

Juodoji varna

Lietuvoje - gana retos ir aptinkamos pajūrio krašte. Labiausiai juodosios varnos paplitusios vakarų Europoje.

Pagrindiniai duomenys:

  • Dydis: Apie 47 cm
  • Svoris: Apie 300-700 g
  • Veisimosi sezonas: Balandžio-gegužės mėn.
  • Gyvenimo trukmė: Apie 15 metų
  • Gyvenamoji aplinka: Atviros ir pusiau atviros teritorijos, parkai ir sodai.
  • Mėgstamiausias maistas: Vabzdžiai ir kiti smulkūs gyvūnai, gaišenos, sėklos, riešutai ir kt.

Juodoji varna turi 50 centimetrų ilgio, juodos spalvos plunksnas. Tam tikroje šviesoje plunksnos gražiai blizga. Varnų kojos yra su trimis pirštais, nukreiptais į priekį, ir vienu pirštu, nukreiptu atgal. Suaugusios varnos sparnų ilgis yra 84 -100 cm. Tai įspūdingas ir didingai atrodantis paukštis. Varnos didžiąją laiko dalį praleidžia šalia žmonių ir nebijo mūsų, priartėjus net ir kelių metrų atstumu.

Juodosios varnos jaunikliai nėra taip elegantišai atrodantys, kaip jų tėvai. Jų plunksnos rudos spalvos ir neturi suaugusiai varnai būdingo blizgesio. Juodųjų varnų patelės deda nuo 3 iki 6 žalsvai mėlynų kiaušinių, kurių kiekvienas yra maždaug 4 cm ilgio ir išmargintas tamsiais taškeliais. Kiaušiniai dedami į sudėtingą puodelio formos lizdą, padarytą iš kelių sluoksnių smulkių šakelių, stiebų ir molio.

Kiti varniniai paukščiai

Kovas ir kranklys tai dar vieni varninių šeimos paukščiai. Paprastieji kovai (Corvus frugilegus) Lietuvoje ir visoje Europoje šiuo metu tapo nykstančia rūšimi. Jie šiek tiek panašūs su juodosiomis varnomis. Juodosios varnos snapas visiškai juodos spalvos. Snapo pamatinė dalis šiek tiek balsvos spalvos. Kūnas juodos spalvos ir metalo žvilgesio.

Na o paprastasis kranklys (Corvus corax) yra didžiausias ir plėšriausias varninis paukštis. Europoje tai gan retas paukštis, todėl Lietuvoje jie buvo saugomi. Skirtingai nei varna, kranklys vengia žmonių ir jų pamatyti vaikščiojant nėra lengva. Šis paukštis yra dvigubai didesnis už varną, be to jam skrendant galite pamatyti pleišto formos uodegą.

Varnų Giesmė ir Bendravimas

Varnų giesmė girdima retai. Ją sudaro neramus, šnekus švilpimas. Varnų ir primatų smegenys yra panašaus dydžio lyginant su kūno santykiu. Varna iš esmės yra „skraidanti beždžionė”. Ar tai draugiška beždžionė, ar veikiau velnias, labai priklauso nuo to, ką varnai padarėte. Ar teko kada stebėti dvi varnas tarsi stebinčias jus ir klykiančias viena ant kitos? Jeigu taip, tikėtina, jog jos taip kalbasi būtent apie jus.

Mokslininkai atliko įdomų tyrimą, kurio metu gaudė varnas dėvėdami skirtingas kaukes. Vėliau pastebėjo, kad net niekada prieš tai nebuvusios sugautos varnos pradėjo pulti mokslininkus su kaukėmis. Kol kas varnų bendravimas yra menkai išaiškintas.

Ateities Planavimas

Ateities planavimas - ne tik žmogiška savybė. Pavyzdžiui, voverės slepia riešutus, kad išsaugotų maisto atsargų nepalankiems laikams. Varnos ne tik planuoja ateities įvykius, bet ir atsižvelgia į kitų varnų mąstymą. Kai varna slepia maistą, ji apsižvalgo, ar nėra stebima. Jei mato, kad stebi kitas gyvūnas, varna apsimeta, kad slepia lobį, bet iš tikrųjų jį paslepia savo plunksnose. Tada varna išskrenda ieškoti naujos slaptos vietos. Jei varna mato, kad kita varna slepia savo laimikį, ji žino apie šį mažą masalo ir apgaulės žaidimą ir nesileis apgaunama.

Mitai ir Faktai

Skirtingai negu daugelis kitų gyvūnų, varnos neturi paniško bailumo jausmo ir geba atsargiai įvertinti aplinkybes. Jos stebi. Jos kuo puikiausiai atskiria žmogų, kuris nešasi paprastą pagalį, nuo to, kurio rankose šautuvas. Tai ir lemia jų elgesį - arba sau ramiai tupi ir stebi, arba nuskrenda.

Nors šiaip įstatymai ir draudžia iš natūralios gamtos aplinkos „išimti“ jos gyventojus, ne kartą teko girdėti pasakojimų apie prijaukintus varnus. Ornitologas Gediminas Petkus pasakoja, kad varniniai paukščiai turi ypatingai stiprų instinktą prižiūrėti savo jauniklius. Tačiau jeigu nutinka nelaimė ir sužeistas paukštis ar jo jauniklis atsiduria žmonių rankose, varnos savo gebėjimais stebina mokslininkus. Pastebėta, kad varnos auginamos namuose ar laikomos laboratorinėse sąlygose sugeba atlikti begalę įvairiausių užduočių.

Galvas nusuktas kasmet jums duot nesistengiu? Ne tik Kinijoje ir Lietuvoje kartais būdavo skelbiami „varnų karai“, neva jos grobė naminių paukščių kiaušinius, užkapodavo smulkius gyvūnus. Mažojoje Lietuvoje, kur trūko galvijų, varnos buvo gaudomos maistui. Tuo vertėsi profesionalūs varnų gaudytojai „krajebieteriai“. Visi turėjo padalintus medžioklės plotus, gaudė sparnuočius tinklais. Įdomi detalė - svetimuose plotuose medžiojusį, ar kitaip nusikaltusį kolegą, bausdavo paprastai - jo teritorijoje palašindavo žibalo.

Yra manančių, kad varnų katastrofiškai daugėja, o gyvena jos gerokai ilgiau nei žmogus. Lietuvoje sutinkamos devynios varninių paukščių šeimos rūšys. Dažniausiai miestuose ir gyvenvietėse matomos, pilkosios varnos, kuosos, rečiau kėkštai, juodi kaip anglis kovai, krankliai. Šie paukščiai taip prisitaikė prie žmonių, kad matome juos nuolat.

Negalime teigti, kad varnų drastiškai daugėja. Kalbos, kad krankliai, varnos gyvena 100 metų taip pat šiek tiek perdėtos. Tiek ilgai tikrai negyvena. Kai kuriais šaltiniai teigia, kad jos gyvena iki 40, kiti nurodo apie 20 metų. Daug kam teko girdėti posakį - „Kol varnai gyvi, britų monarchijai nieko neatsitiks“

Tauerio varnų istorija siejama su XVII amžiumi, kai Londone jie buvo labiausiai paplitę paukščiai. 1667 metais sostinėje įvyko labai didelis gaisras, sunaikinęs didesniąją miesto dalį. Varnai paliko Londoną, o kai sugrįžo, pasirodė, kad jų ankstesni lizdai yra išlikę tik Taueryje. Agresyvūs paukščiai tiesiog šturmavo pilį, puldavo žmones ir įnirtingai kovojo vienas su kitu.

Varnų karai baigėsi tuo, kad valdžia nusprendė sunaikinti paukščius. Tuo laiku karalius Karlas II iš Stiuartų dinastijos neseniai buvo iš naujo pasodintas į sostą. Kažkas iš dvariškių jam priminė legendą, skelbiančią, kad, jeigu visi varnai paliks Tauerį, britų monarchija žlugs, o pats Taueris virs pelenais. Gal Karlas II buvo prietaringas žmogus, gal jo paties padėtis atrodė netvirta (juk jo tėvą nužudė O. Ir šiandien Taueryje gyvena 7 ar 8 varnai, iš kurių 6 „reprezentaciniai“, o 1 ar 2 - „atsarginiai“. Karalienės įsakymu paukščius prižiūri specialiai paskirtas prižiūrėtojas.

žymės:

Panašus: