Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui.
Skausmo Priežastys Nėštumo Metu
Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skausmas ir dubens bei pilvo skausmas. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sindromų.
Skeleto ir Raumenų bei Sąnarių Skausmas
Apatinės Nugaros Dalies Skausmas
Toks skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įrodymais pagrįstus gydymo metodus.
Etiologija
Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdomu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų). Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai.
Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, gebantis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius.
Skausmo Vertinimas
Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydytojams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėštumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.
Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.
Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.
Gydymas
Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali padėti išvengti nugaros skausmo, o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus.
Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija
Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti rekomenduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laikyti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo dalies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir laikysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.
Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai
Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukimus. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.
Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas.
Skausmo malšinimas medikamentais
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.
Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.
Intervenciniai skausmo malšinimo būdai
Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.
Prognozė
Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.
Sąnarių Skausmas Nėštumo Metu
Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukelti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti tam tikrų raumenų patempimas. Padidėjęs hormono relaksino kiekis taip pat gali turėti įtakos.
Simfizitas
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šį diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas. Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu.
Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Kryžkaulinio Klubakaulio Sąnario (KKS) Disfunkcija
Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija yra būklė, atsirandanti dėl vieno arba abiejų KKS sąnarių judėjimo sutrikimo. Paprastai kryžkaulio sąnariai turi labai mažą judesių amplitudę, užtikrinančią stabilumą, pavyzdžiui, ėjimo metu. KKS hipermobilumas apibūdina per didelę judesio amplitudę, dėl kurios gali atsirasti apatinės nugaros dalies ir klubo sąnario nestabilumas bei skausmas, kuris gali būti lokalus arba plisti į apatinę galūnę.
Dirglus KKS gali sukelti uždegimą, vadinamą sakroilitu. Du įdubimai žmogaus apatinėje nugaros dalyje yra tiesiai virš kryžkaulio - klubakaulio sąnarių. Sakroilitas gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, kuris gali būti jaučiamas abiejose nugaros pusėse, per sėdmenis, klubus, šlaunis ir užpakalines kojų dalis - panašus į išvaržos sukeliamą skausmą. Dažniausiai skausmas neplinta žemiau kelio, taip galima atskirti ar tai KKS sąnario problema ar tarpslankstelinio disko išvaržos. KKS skausmas gali būti nedidelio intensyvumo arba labai intensyvus bei ūmus, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: trauma ar ilgaikė statinė padėtis. Skausmas gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikrose padėtyse ar dėl tam tikros veiklos. Gyjimas gali užtrukti nuo 1 savaitės iki 3-4 mėnesiu.
KKS disfunkcijos priežastys:
- Nėštumas: ruošiantis gimdymui, raiščiai tempiasi, kad dubuo galėtų išsiplėsti.
- Degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artritas, gali sukelti KKS funkcijos pablogėjimą.
- Kaip ir kituose kūno sąnariuose, kryžkauliniuose klubakaulų sąnariuose yra kremzlės ir skystis, kad būtų lengviau judėti.
- Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, sukelianti uždegimą tarp slankstelių ir facetinių sąnarių bei tarp stuburo ir dubens.
- Kryžkauliniai klubakaulių sąnariai gali patirti papildomą apkrovą tais atvejais, jei buvo atliktas apatinės stuburo dalies operacija.
KKS disfunkcijos gydymas:
- Sumažinti uždegimą priešuždeginimiais vaistais, poilsiu, elektrostimuliacija.
- Pagerinti KKS funkciją ir juosmens - dubens stabilumą bei juos supančių raumenų jėgą, kad kryžkaulis taip pat būtų stabilus ir pakankamai mobilus.
Pratimai yra labai svarbi programos dalis gydant KKS skausmą, o juosmens/dubens stabilumo palaikymas bei atkūrimas yra labai veiksmingas. Tai labai svarbu vaikščiojant, bėgiojant bei atliekant kitus įvairius funkcinius judesius, kuriuose dalyvauja rankos bei kojos, nes esant tinkamam juosmens/dubens stabilumui liemuo taip pat išlieka stabilus bei funkcionalus. Vienas iš juosmens/dubens stabilizavimo pratimų - „Lenta“, dar kitaip vadinama „Planku“.
Liemuo yra tarsi dėžutės struktūros, kurią sudaro priekiniai ir šoniniai pilvo raumenys, nugaros ir sėdmenų raumenys, diafragma yra “dėžutės” viršus, o dubens dugno bei klubų sąnarius stabilizuojantys raumenys yra “dėžutės” apačia. Skersaruožiai pilvo raumenys. Išoriniai įstrižai pilvo raumenys: dalyvauja rotaciniuose judesiuose. Kuomet ketiname paimti sunkų daiktą, centrinė nervų sistema aktyvuoja skersaruožius pilvo ir multifidinius raumenis dar prieš paimant sunkų daiktą į rankas. Žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmo dėl sutrikusios propriorecepcijos, pirminė reikiamų raumenų aktyvacija sutrinka, todėl atsiranda kompensaciniai mechanizmai toms pačioms paviršinėms raumenų grupėms.
Rekomendacijos Nėščioms Moterims
Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, visos moterys, kurios neturi komplikacijų nėštumo metu, turėtų užsiimti fizine veikla, net jei iki gimdymo nesportavo, turi viršsvorio ar serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu. Pavojaus atliekant pratimus ar nepageidaujamų pojūčių pavyksta išvengti jei atsižvelgiama į nėščiosios savijautą bei sumažinamas įprastas krūvis nuo 30 % iki 70 %. Reguliarus fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą visais gyvenimo etapais, taip pat nėštumo metu ir pagimdžius.
Atsižvelgiant į nėštumo trimestrą, išsikeliami atitinkami tikslai, pritaikomos aerobinės ir raumenų stiprinimo treniruotės, kurios palaiko raumenų korsetą, sumažina patinimų, skausmų, varikozės atsiradimą. Pagimdžius, kartu su išorėje pastebimais kūno pokyčiais, gali atsirasti diskomfortas įvairiose stuburo zonose, aplink sąnarius. Individualios kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas įvertina dubens dugno, kvėpavimo raumenų funkciją, parenka atpalaidavimo technikas, apmoko, kaip pagerinti kraujotaką ir kokias prevencines priemones taikyti. padeda savarankiškai nustatyti diastazės (pilvo tiesiojo raumens prasiskyrimo) lygį ir išvengti paūmėjimo - „raumenų kalnelio/namuko“ formavimosi, t.y. Konsultacijos metu, prieš pradedant mankštų programą, kineziterapeutas įvertina moterį veikiančius rizikos faktorius, nėštumo eigą, bazinį pasirengimo lygį.
Kiekvienas nėštumas yra unikalus. Skiriant individualų ir pritaikytą fizinį aktyvumą, nėštumo eigą galima padaryti lengvesnę. Natūralūs fiziologiniai pokyčiai ir kamuojantys skausmai apsunkina kasdienes veiklas, trukdo ilsėtis. Pati paprasčiausia ir efektyviausia skausmo prevencija - reguliariai treniruotis iki planuojant pastoti, judėti pagal pajėgumą, atsižvelgiant į savijautą. Konsultuokitės su kineziterapeutais, jeigu jaučiamas skausmas nepraeina, stiprėja ar riboja Jūsų mėgstamas veiklas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Sužinokite, Iš Kokios Žiedo Dalies Po Apvaisinimo Susidaro Sėklos Gemalas!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Neįtikėtina Kūdikio Vežimėlio Supimo Nauda Jūsų Vaikui – Sužinokite Dabar!
- Kaip Teisingai Suteikti Naujagimio Pavardę Lietuvoje: Visas Vadovas