Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Viena iš jų – kraujo krešuliai. Nors kraujo krešėjimas yra natūralus organizmo procesas, padedantis sustabdyti kraujavimą, nėštumo metu jis gali tapti pavojingas tiek motinai, tiek kūdikiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kraujo krešulių susidarymo nėštumo metu priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Kraujo Krešėjimo Mechanizmas
Norint suprasti, kodėl kraujo krešuliai gali būti pavojingi nėštumo metu, svarbu žinoti, kaip vyksta kraujo krešėjimo procesas. Kai kraujagyslė pažeidžiama, organizmas pradeda aktyvuoti krešėjimo faktorius. Šie faktoriai, veikiantys grandinine reakcija, suformuoja fibriną – baltymą, kuris sudaro krešulio tinklą. Trombocitai, kraujo ląstelės, taip pat dalyvauja šiame procese, susiburdami į pažeidimo vietą ir prisidėdami prie krešulio formavimosi. Šis mechanizmas yra gyvybiškai svarbus norint sustabdyti kraujavimą ir užgydyti žaizdas.
Kodėl Nėštumo Metu Padidėja Kraujo Krešulių Rizika?
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai, kurie gali paveikti kraujo krešėjimo sistemą. Štai pagrindiniai veiksniai, didinantys kraujo krešulių riziką nėštumo metu:
- Hormoniniai pokyčiai: Padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis nėštumo metu veikia krešėjimo faktorius, padidindamas jų koncentraciją kraujyje. Estrogenai, pavyzdžiui, skatina kepenis gaminti daugiau krešėjimo faktorių, tokių kaip VII, VIII, X ir fibrinogenas.
- Kraujo tūrio padidėjimas: Nėštumo metu kraujo tūris padidėja apie 50%, kad aprūpintų augantį vaisių reikiamomis medžiagomis. Tai reiškia, kad kraujas tampa labiau praskiestas, tačiau kartu padidėja ir krešėjimo faktorių koncentracija.
- Gimdos spaudimas: Auganti gimda spaudžia dubens venas, ypač apatinę tuščiavidurę veną (vena cava inferior). Šis spaudimas gali sulėtinti kraujo tekėjimą iš kojų į širdį, didindamas kraujo sąstingį ir krešulių susidarymo riziką.
- Sumažėjęs fizinis aktyvumas: Nėštumo metu moterys dažnai tampa mažiau aktyvios, o tai taip pat gali sulėtinti kraujo apytaką ir padidinti krešulių riziką.
- Padidėjęs krešėjimo faktorių aktyvumas: Nėštumo metu padidėja kai kurių krešėjimo faktorių, ypač faktoriaus VIII, aktyvumas. Tai lemia didesnį kraujo polinkį krešėti.
Kraujo Krešulių Rūšys Nėštumo Metu
Nėštumo metu gali susidaryti įvairių tipų kraujo krešuliai, kurie skiriasi pagal lokalizaciją ir pavojingumą:
- Giliųjų venų trombozė (GVT): Tai krešulys, susiformuojantis giliojoje venoje, dažniausiai kojose. GVT gali sukelti kojos skausmą, patinimą, paraudimą ir šilumos pojūtį.
- Plaučių embolija (PE): Tai rimta būklė, kai krešulys iš kojos venos atitrūksta ir nukeliauja į plaučius, užblokuodamas kraujagyslę. PE simptomai yra staigus dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju ir alpimas. Tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
- Paviršinių venų tromboflebitas: Tai krešulys, susiformuojantis paviršinėje venoje, dažniausiai kojose. Simptomai panašūs į GVT, tačiau paprastai mažiau sunkūs.
- Kiti krešuliai: Retesniais atvejais krešuliai gali susidaryti kitose kūno vietose, pavyzdžiui, smegenyse (sinusų venų trombozė), pilvo venose (mezenterinė venų trombozė) ar inkstuose (inkstų venų trombozė).
Kraujo Krešulių Simptomai Nėštumo Metu
Kraujo krešulių simptomai nėštumo metu gali būti įvairūs, priklausomai nuo krešulio lokalizacijos. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Giliųjų venų trombozės (GVT) simptomai:
- Kojos skausmas: Dažniausiai vienoje kojoje, gali būti nuolatinis arba sustiprėti vaikštant.
- Kojos patinimas: Dažniausiai vienos kojos patinimas, ypač blauzdos ar kulkšnies srityje.
- Kojos paraudimas ar spalvos pasikeitimas: Oda aplink krešulį gali būti paraudusi ar melsva.
- Šilumos pojūtis kojoje: Pažeista koja gali būti šiltesnė nei kita.
- Išsiplėtusios paviršinės venos: Venos gali būti labiau matomos ir išsiplėtusios.
Plaučių embolijos (PE) simptomai:
- Staigus dusulys: Netikėtas ir stiprus dusulys, kuris gali pasunkėti.
- Krūtinės skausmas: Aštrus, duriantis skausmas krūtinėje, kuris gali sustiprėti įkvepiant.
- Kosulys su krauju: Kraujo atkosėjimas.
- Dažnas širdies plakimas: Tachikardija (pagreitėjęs širdies ritmas).
- Galvos svaigimas ar alpimas: Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis.
- Prakaitavimas: Gausesnis nei įprastai prakaitavimas.
Paviršinių venų tromboflebito simptomai:
- Skausmas ir jautrumas venos srityje: Skausmas ir jautrumas išilgai venos eigos.
- Paraudimas ir patinimas aplink veną: Oda aplink veną gali būti paraudusi ir patinusi.
- Kietas, skausmingas gumbas po oda: Apčiuopiamas kietas gumbas venos srityje.
Kraujo Krešulių Diagnostika Nėštumo Metu
Diagnozuoti kraujo krešulius nėštumo metu gali būti sudėtinga, nes nėštumo simptomai kartais gali būti panašūs į kraujo krešulių simptomus. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir įvertins simptomus. Jei įtariamas kraujo krešulys, gali būti atliekami šie tyrimai:
- D-dimero testas: Tai kraujo tyrimas, kuris matuoja D-dimero – medžiagos, atsirandančios suskaidžius kraujo krešulį, kiekį kraujyje. Padidėjęs D-dimero kiekis gali rodyti kraujo krešulį, tačiau šis testas nėra labai specifiškas nėštumo metu, nes D-dimero kiekis natūraliai padidėja nėštumo metu.
- Venų ultragarsas (duplex sonografija): Tai neinvazinis tyrimas, naudojantis garso bangas, kad būtų sukurtas venų vaizdas. Jis naudojamas GVT diagnozei nustatyti.
- Plaučių angiografija: Tai tyrimas, naudojantis rentgeno spindulius ir kontrastinę medžiagą, kad būtų sukurtas plaučių kraujagyslių vaizdas. Jis naudojamas PE diagnozei nustatyti, tačiau nėštumo metu atliekamas tik esant būtinybei dėl radiacijos poveikio.
- KT angiografija: Kompiuterinės tomografijos angiografija yra alternatyvus PE diagnostikos metodas, kuris taip pat naudoja rentgeno spindulius ir kontrastinę medžiagą. Tačiau radiacijos poveikis vis dar yra susirūpinimą keliantis veiksnys nėštumo metu.
- EKG (elektrokardiograma): Nors EKG tiesiogiai neparodo kraujo krešulių, jis gali padėti atmesti kitas galimas dusulio ir krūtinės skausmo priežastis.
Kraujo Krešulių Gydymas Nėštumo Metu
Kraujo krešulių gydymas nėštumo metu yra sudėtingas, nes kai kurie vaistai gali būti žalingi vaisiui. Pagrindinis gydymo tikslas yra sustabdyti krešulio augimą, užkirsti kelią naujų krešulių susidarymui ir sumažinti komplikacijų riziką. Pagrindiniai gydymo būdai:
- Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai):
- Heparinas: Tai dažniausiai naudojamas antikoaguliantas nėštumo metu, nes jis nepraeina per placentą ir nekenkia vaisiui. Dažniausiai naudojamas mažos molekulinės masės heparinas (MMMH), pavyzdžiui, enoksaparinas (Clexane) arba dalteparinas (Fragmin). MMMH skiriamas injekcijomis po oda.
- Varfarinas (Coumadin): Šis vaistas praeina per placentą ir gali sukelti vaisiaus apsigimimus, ypač pirmuoju nėštumo trimestru. Todėl varfarinas paprastai nenaudojamas nėštumo metu, išskyrus labai retus atvejus, kai nauda viršija riziką.
- Naujieji oraliniai antikoaguliantai (NOAC): Tokie vaistai kaip dabigatranas, rivaroksabanas ir apiksabanas nerekomenduojami nėštumo metu, nes jų saugumas vaisiui nėra patvirtintas.
- Tromboliziniai vaistai (krešulius tirpdantys vaistai): Šie vaistai, tokie kaip streptokinazė ar alteplazė, naudojami gyvybei pavojingais atvejais, kai reikia greitai ištirpinti krešulį, pavyzdžiui, esant didelei plaučių embolijai. Tačiau jų naudojimas nėštumo metu yra labai ribotas dėl didelės kraujavimo rizikos.
- Kompresinės kojinės: Tai elastinės kojinės, kurios spaudžia kojas ir gerina kraujo apytaką. Jos gali būti naudojamos GVT profilaktikai ir gydymui.
- Filtro įdėjimas į apatinę tuščiavidurę veną (vena cava filter): Šis filtras įdedamas į apatinę tuščiavidurę veną, kad sulaikytų krešulius, keliaujančius į plaučius. Jis naudojamas, kai antikoaguliantai negali būti naudojami arba yra neefektyvūs.
Gydymo trukmė priklauso nuo krešulio tipo ir sunkumo. Po gimdymo antikoaguliantų vartojimas paprastai tęsiamas 6-12 savaičių.
Kraujo Krešulių Prevencija Nėštumo Metu
Nors ne visada įmanoma išvengti kraujo krešulių nėštumo metu, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti riziką:
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar nėščiųjų joga, padeda pagerinti kraujo apytaką.
- Kompresinės kojinės: Dėvėti kompresines kojines, ypač ilgai sėdint ar stovint, gali padėti pagerinti kraujo apytaką kojose.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija gali padidinti kraujo krešėjimo riziką, todėl svarbu gerti pakankamai skysčių.
- Svorio kontrolė: Nutukimas yra rizikos faktorius, todėl svarbu stebėti svorį nėštumo metu.
- Atsisakyti rūkymo: Rūkymas didina kraujo krešėjimo riziką.
- Antikoaguliantų profilaktika: Moterims, kurioms yra didelė kraujo krešulių rizika (pvz., turinčioms kraujo krešėjimo sutrikimų ar sirgusioms kraujo krešuliais anksčiau), gydytojas gali skirti profilaktinę antikoaguliantų dozę nėštumo metu.
Rizikos Veiksniai
Yra keletas rizikos veiksnių, kurie didina kraujo krešulių riziką nėštumo metu:
- Asmeninė kraujo krešulių istorija: Jei moteris anksčiau yra sirgusi kraujo krešuliais, rizika nėštumo metu yra didesnė.
- Šeimos kraujo krešulių istorija: Jei artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) yra sirgę kraujo krešuliais, rizika taip pat didesnė.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai (trombofilija): Tai genetinės ar įgytos būklės, kurios padidina kraujo polinkį krešėti. Dažniausios trombofilijos yra faktoriaus V Leideno mutacija, protrombino geno mutacija ir antifosfolipidinis sindromas.
- Nutukimas: Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30, yra didesnė kraujo krešulių rizika.
- Vyresnis amžius: Vyresnėms nei 35 metų moterims rizika yra didesnė.
- Daugiavaisis nėštumas: Nėštumas su dvyniais ar trynukais didina riziką.
- Cezario pjūvis: Po cezario pjūvio operacijos rizika yra didesnė nei po natūralaus gimdymo.
- Ilgalaikis gulimas režimas: Ilgalaikis gulimas režimas dėl kitų nėštumo komplikacijų gali padidinti riziką.
- Preeklampsija: Tai nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir baltymų atsiradimas šlapime.
- Kai kurios ligos: Tokios ligos kaip sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) ir uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) didina riziką.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei nėštumo metu patiriate bet kurį iš šių simptomų:
- Staigus dusulys
- Krūtinės skausmas
- Kosulys su krauju
- Kojos skausmas, patinimas ar paraudimas
- Galvos svaigimas ar alpimas
Ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs norint išvengti sunkių komplikacijų, susijusių su kraujo krešuliais nėštumo metu.
žymės: #Nestumo