Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“?
2016 metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas.
Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas.
Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų: mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė, doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu.
Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“.
Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų.
14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną.
Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr.
Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G.
Salomėja Nėris. Sigitas Geda. Maironis. Vytė Nemunėlis. Vytautas Petkevičius. Kazys Binkis. Vytautė Žilinskaitė. Kostas Kubilinskas. Eduardas Mieželaitis. Justinas Marcinkevičius. Petras Cvirka. GULBĖ KARALIAUS PATI: lietuvių liaudies pasakos (sud. Vytautė Žilinskaitė. Martynas Vainilaitis. Jonas Biliūnas. Kazys Binkis. Vytautas V. Landsbergis. GYVASIS VANDUO: lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (sud. Salomėja Nėris. SUŽEISTAS VĖJAS: lietuvių liaudies mitologinės sakmės (sud. Vytautas V. Landsbergis. Vytautas Račickas. Šatrijos Ragana. Anzelmas Matutis. Kęstutis Kasparavičius. Vincas Pietaris. Lina Žutautė. Kazys Boruta. Janina Degutytė. Jonas Avyžius. Vytautas Petkevičius. Janina Degutytė. Jonas Biliūnas. Justinas Marcinkevičius. Kazys Saja. EI, SLĖPKITĖS! Vytautas Misevičius. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Violeta Palčinskaitė. Vytautas Tamulaitis. Gendrutis Morkūnas. Petras Cvirka. Bitė Vilimaitė. Motiejus Valančius. Gendrutis Morkūnas. Juozas Erlickas. Martynas Vainilaitis. Justinas Marcinkevičius. Vytautas Bubnys. Juozas Erlickas. Kazys Jakubėnas. Antanas Vienuolis. Algimantas Zurba. Vytautas V. Landsbergis. Martynas Vainilaitis. Kostas Kubilinskas. Lazdynų Pelėda. Vytautas Račickas. Kostas Kubilinskas. Petras Tarasenka. Ramutė Skučaitė. Jonas Avyžius. Pranas Mašiotas. KAI KNYGAS DRAUDĖ: apysakos ir apsakymai (sud. Kazys Saja. Gendrutis Morkūnas. Kazys Saja. Vytautė Žilinskaitė. Gintaras Beresnevičius. Aloyzas Každailis. Kristina Gudonytė. Kazys Boruta. Žemaitė. Aldona Liobytė. Bronė Buivydaitė. Violeta Palčinskaitė. Balys Sruoga. Pranas Mašiotas. IR AŠ MAŽAS BUVAU: kūrybos rinktinė (sud. Kęstutis Kasparavičius. Anzelmas Matutis. Žemaitė. Aldona Liobytė. Mykolas Sluckis. Antanas Vaičiulaitis. Vytautas Petkevičius. Renata Šerelytė. Petras Tarasenka. Violeta Palčinskaitė. Alma Karosaitė. Ramutė Skučaitė. Jurga Ivanauskaitė. Salomėja Nėris. Akvilina Cicėnaitė. Vaižgantas. Ramutė Skučaitė. Rebeka Una. Vytautas Petkevičius. Rimantas Černiauskas.
Kazys Binkis: Biografija ir Kūryba
Kazys Binkis (pasirašinėjęs slapyvardžiais K. Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas ir kt.) gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių kaime, Biržų apskrityje. Mokėsi Papilio pradžios mokykloje, „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune, Biržų keturklasėje mokykloje.
1910 m. įstojo į Voroneco žemės ūkio mokyklą, bet dėl lėšų trūkumo 1913 m. Baigęs Lietuvių komiteto mokytojų kursus Vilniuje, mokytojavo Papilyje.
Persikėlęs į Kauną dirbo spaudos biure, stojo savanoriu į „Geležinio vilko“ pulką, dalyvavo koncertinėje veikloje.
1920-1923 m. su pertraukomis studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Tuo pat metu dalyvavo literatūriniame „Keturių vėjų“ sąjūdyje, vertėsi žurnalistika.
Parengė lietuvių poezijos ir liaudies dainų antologijas. Dirbo Lietuvių rašytojų draugijoje, keletą metų buvo jos valdybos narys, prisidėjo prie Literatūros naujienų leidimo.
Kūrybinis K. Binkio palikimas nėra didelis, tačiau jo poezija padarė didelę įtaką vėlesnei lietuvių literatūrai turinio ir formos atnaujinimo atžvilgiu.
Mirė 1942 m. balandžio 27 d.
Kazys Binkis: Bibliografija
- Eilėraščiai: poezijos bandymų sąsiuvinis. 100 pavasarių. - Kaunas : Niola, 1923.
- 100 pavasarių, arba Pavasario linksmybės ir sielvartai ir kiti apdūmojimai šio metų laiko nuotakai pritaikinti ir bent kiek naujoviškai parašyti. - Kaunas : Pranciškus Stiklius, 1926.
- Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos : eiliuotų feljetonų rinkinys. - S. l. : s. n., 1928.
- Kaip Vytautas Didysis sutriuškino kryžiuočių galybę : istorijos vaizdelis. - Kaunas : Pažanga, 1930.
- Ir t.t. : [eiliuoti feljetonai]. - Kaunas : [s.n.], 1931. - 63 p.
- Kriaučius Motiejus : [poemų rinkmys]. - Kaunas, 1928. - 255 p.
- Keistutis pas Gediminą : šių dienų pasaka. - [Kaunas] : Sp. fondas, [1940]. - 36 p.
- Poezija. - Vilnius, 1949. - XXIII, 535 p.
- Rinktinė. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1955.
- Lyrika / K. Binkis ; iliustr. V. Žilius. - Vilnius : Vaga, 1972. - 126 p.
- Raštai. - Vilnius : Vaga, 1973.
- Vasaris vėjas : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1986.
- Atsiskyrėlis Antanėlis : eiliuota pasaka mažiems ir dideliems vaikams. - [Kaunas], [1930]. - [32] p.
- Meškeriotojas. - Kaunas, [1935].
- Dirbk ir baiki : vadovėlis mažiesiems darbinykams. - [Kaunas] : Spaudos fondas, [1936]. - 27 p.
- Limpopo : daktaro Aisopos nuotykiai. - [Kaunas], 1937. - 23 p.
- Jonas pas čigonus : apysaka švaros priešininkams. - Kaunas : Sakalas, 1937. - 32 p.
- Kiškių sukilimas : poema kiškių draugams. - [Kaunas], [1937]. - 22 p.
- Baltasis vilkas : pasaka. - [Kaunas] : Valst. grož. l-ros l-kla, [1949]. - 37 p.
- Meškeriotojas. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1949. - [16] p.
Dramos
- Pradedam! : 3 veiksmų vaidinimas iš jaunųjų ūkininkų gyvenimo. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1932. - 78 p.
- Atžalynas : penkių veiksmų pjesė. - [Kaunas] : "Spaudos fondas", [1938]. - 178, [1] p.
- Generalinė repeticija. - 1958.
- Generalinė repeticija: pjesės, straipsniai, pasisakymai. - Vilnius : Vaga, 1965.
- Dramos. - Kaunas : Spindulys. - 139, [3] p.
Publicistika ir kita
- Didžioji spauda : laikraščių kilmė ir plėtotė. - Kaunas : [Aut. leid.], 1933.
- Redakcijos organizacija ir darbas redakcijoj / K. Binkis ir H. Blazas. - Kaunas : [s.n.], 1933.
- Antanas Smetona, 1874-1934 : 6-ių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti. - Kaunas : Lietuvos valstybės Prezidento A. Smetonos minėjimo vyr. k-tas, 1934. - 64 p.
- Motiejus Valančius. 1875-1935 : šešių dešimčių metų mirties sukaktuvėms paminėti. - Kaunas : K. Binkis, 1935.
Vertimai
- Pasaka apie atkaklųjį ožį / Dmitrijus Narkisovičius Maminas-Sibiriakas ; Vertė K. Binkis. - Kaunas : Niola, 1923.
- Kvailasai peliūkštis / S. Maršakas ; išvertė K. Binkis. - [Kaunas] : Spaudos fondas, [1936].
- K. Рыболов. - [Вильнюс], 1950.
- Антанелис нелюдимый : [сказка в стихах] / пер. с литов. И. Котляр. - [Вильнюс], 1952. - [16] p.
Kazio Binkio kūrybos bruožai
K. K. K. Eilėraščių rinkinys "Šimtas pavasarių" priklauso "Keturių Vėjų" laikotarpiui. Atsistojęs naujo literatūrinio sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos priemonėms ir visokiai rutinai, K.Binkis pasuko ekspresionizmo kryptimi, prabilo didelio talento jėga.
Pagrindiniai šio eilėračių rinkinio motyvai - pavasaris ir vėjas - tai nesuvaldomos, jaunatviškos jėgos šaltiniai. Iš tos jaunatviškos, išdykėliškos jėgos kyla ir pašaipa, ironija estetinėm, simbolistinėm formom.
Eilėraščiuose žmogui svetimos bet kokios ideologinės programos, jis grįžta į pirmykštes spontaniškumo versmes, į stichiją, kuri kyla iš gamtos gelmių ir nepripažįsta jokių barjerų.
Gyventi - tai siūbuoti, dūkti šiauštis kartu su šita stichija, kuri nupurto nuo žmogaus visokias pozas ir išveda į svaiginančią buvimo laisvę.
Avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“.
Buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. Dirbo žurnalistu, redagavo įvairius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius, prisidėjo prie laikraščio „Literatūros naujienos“ leidimo.
Parašė poezijos rinkinius: „Eilėraščiai“ (1920), „100 pavasarių“ (1923), humoristines ir satyrines poemas: „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928), „Ir t.t.“ (1931), kūrinius vaikams: „Atsiskyrėlis Antanėlis“ (1930), „Meškeriotojas“ (1935), „Dirbk ir baiki“ (1936) ir kt., pjeses: „Atžalynas“ (1937), „Generalinė repeticija“ (1940).
Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, M. Gorkio kūrinių.
Karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Izraelio Yad Vashem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis (Nr. 660) skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei.
Išleista Vinco Kuzmicko „Knyga: gyvenimo ir kūrybos apybraiža“ (Kaunas, 1977, 1985), 2013 m. 1967 m. Žaliakalnyje, prie namo Vydūno al. 45 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1941-1942 m. gyveno rašytojas Kazys Binkis“.
2013 11 28 atidengta nauja memorialinė lenta: „Šiame name hitlerinės okupacijos metais gyveno poetas, dramaturgas, žurnalistas Kazys Binkis (1893-1942) ir jo žmona Sofija Binkienė (1902-1984), gelbėję žydus ir už tai pripažinti pasaulio tautų teisuoliais.
Panašus:
- Kazys Grinius: Įkvepianti Lietuvos Prezidento Biografija, Kurią Privalote Žinoti!
- Kazys Grinius: Įkvepianti Lietuvos Prezidento Biografija ir Jo Nuostabūs Pasiekimai
- Kazys Grinius: Atraskite Gimtinę, Sodybą ir Unikalų Atminimo Įamžinimą
- Neįtikėtina Konstantino Stašio gyvenimo istorija – atraskite paslaptis ir faktus!
- Šokiruojantys faktai apie kūdikių kraujavimą žarnyne: priežastys, simptomai ir veiksmingas gydymas!
- Silpnumas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Simptomus ir Efektyviausius Patarimus