Gimdos kaklelio būklė nėštumo metu yra svarbus rodiklis, leidžiantis gydytojams įvertinti nėštumo eigą ir prognozuoti gimdymo laiką. Sklandaus nėštumo pradžioje gimdos kaklelis paprastai būna maždaug 3 cm ilgio, šiek tiek palenktas į kryžkaulį, kietas, visos jo žiotys uždaros.
Gimdos Kaklelio Pokyčiai Nėštumo Metu
Augant vaisiui ir didėjant gimdai, gimdos kaklelis yra vis labiau mechaniškai spaudžiamas. Artėjant gimdymo terminui, po truputį pradeda trumpėti, minkštėti, pasislenka labiau į centrą. Pagal tai, ar moteris jau yra gimdžiusi, ar laukiasi pirmąkart, gimdos kaklelis artėjant gimdymo datai keičiasi nevienodai. Pirmakartėms visi procesai vyksta lėčiau. Pirmiausia gimdos kaklelis pakeičia savo padėtį - pasislenka į centrą, paskui pradeda minkštėti, trumpėti, išsilygina jo žiotys ir tik tada ima atsidarinėti.
Kadangi gimdos kaklelyje yra mažiau raumenų, daugiau elastinio jungiamojo audinio skaidulų, prasidėjus gimdymui atsivėrimas yra sunkus ir skausmingas procesas. Jei gimdymas labai greitas ar kūdikis labai didelis, gimdant kaklelis gali įplyšti, o vėliau vystantis randui, būna, šiek tiek deformuojasi. Įvairiu ciklo metu gimdos kaklelis skiriasi. Iškart po mėnesinių jis yra uždaras, kietas, jo gaminamos gleivės - tirštos, klampios, neleidžiančios spermatozoidams patekti į gimdą.
Per ciklo vidurį kaklelis plečiasi, minkštėja, gleivės skystėja. Taip spermatozoidai patenka į gimdos ertmę ir apvaisina kiaušinėlį. Per nėštumą gimdos kaklelis atlieka atraminę (prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių) ir iš esmės tą pačią apsauginę funkciją.
Kaip Gydytojai Vertina Gimdos Kaklelio Būklę
Anksčiau, kai nebuvo tiek daug įvairios ir tokios modernios aparatūros, gimdos kaklelio vaginalinė apžiūra, trumpiau tariant, jo patikra pirštais, kai nėščioji sėdi ginekologo kėdėje, buvo bene vienintelis toks išsamus tyrimas minėtiems dalykams įvertinti. Šiandien yra manoma, kad labai dažnai tikrinti nėščios moters gimdos kaklelio pirštais nereikėtų, žinoma, išskyrus, kai ji turi kokių nors skundų, pavyzdžiui, dažnai susitraukinėja gimda, „tempia” pilvą. Dabar gimdos kaklelis dažniausiai yra tikrinamas vaginalinės echoskopijos būdu. Ultragarsu yra nustatomas jo ilgis, būklė, kiti parametrai.
Dažniausiai gimdos kaklelis trumpėja ir minkštėja vienu metu, tačiau pasitaiko, kai tik trumpėja arba tik minkštėja. Moters, kuri laukiasi ne pirmą kartą, gimdos kaklelis gali ir visą nėštumą būti minkštas. Ir tai nėra blogai.
Ką Gali Pajusti Pati Moteris
Pati moteris konkrečios gimdos kaklelio būklės tikrai negali įvertinti. Tačiau persileidimo ar priešlaikio gimdymo požymius pajunta beveik visos, mat tuomet padidėja gimdos tonusas, dėl to gali mausti, tempti, skaudėti pilvą. Jei persileidimo ar priešlaikio gimdymo rizika minimali, greičiausia ir pati efektyviausia pagalba - tai pakankama ramybė ir poilsis. Kartais pakanka savaitę ar porą labiau pagulėti ir gimdos kaklelio būklė akivaizdžiai pasikeičia. Arba ji netgi gali likti ir tokia pati, bet daugiau neminkštėti ir netrumpėti.
Priežastys, Kodėl Trumpėja ir Minkštėja Gimdos Kaklelis
Minėtus procesus išties lemia tai, ar tvirti moters audiniai, raiščiai. Besilaukiančios moters organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, įvairiausių cheminių reakcijų. Labai svarbu, koks yra nėštumas, kaip per jį jaučiasi moteris. Gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir minkštėti, kai joje atsiranda spaudimas, kitaip tariant, kai padidėja gimdos tonusas, padažnėja jos susitraukimai (visa tai vyksta ir per patį gimdymą, tačiau šiuo atveju per anksti). Tai gali paskatinti daugybė dalykų: moters ar vaisiaus ligos, infekcijos, įtampa, pernelyg didelis nuovargis ar fizinis aktyvumas. Ne veltui nėščiosioms juk yra sakoma, jei gali ko nors nedaryti, tai ir nedaryk.
Manoma, kad spermoje esantys prostaglandinai gimdos kaklelį minkština. Vienas moteris tai veikia stipriau, kitas - silpniau. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis lytiniai santykiai net rekomenduojami, kad gimdos kaklelis lengviau ir greičiau pasiruoštų gimdymui.
Priešlaikinio Gimdymo Rizika
Svarbiausia tai laiku pastebėti. Įdomu, kad tos moterys, kurios jau turėjo priešlaikį gimdymą, per vėlesnius nėštumus taip pat rizikuoja pagimdyti per anksti. Tačiau daugiau nei pusė visų priešlaikių gimdymų įvyksta pirmakartėms nėščiosioms. Moterims, kurios nors kartą turėjo priešlaikį gimdymą, gimdos kaklelį išmatuoti ir įvertinti ultragarsu reikėtų per pirmas 14 nėštumo savaičių.
Gimdos Kaklelio Apsiuvimas
Jeigu nustatomas nepakankamumas, gimdos kaklelis apsiuvamas. Šią procedūrą būtina atlikti iki 20 nėštumo savaitės. Vaisiaus vandenys turi būti nenutekėję, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, neturi būti infekcijos požymių. Maždaug 10 min. operacija atliekama taikant narkozę, vietinę nejautrą arba visai be nuskausminamųjų. Moterys labai baiminasi šios procedūros, ypač dėl per ją taikomos narkozės, tačiau iš dviejų blogybių renkamasi mažesnė. Šiuo atveju svarbiausia - išsaugoti nėštumą ir patį kūdikį.
Po operacijos moteris kurį laiką stebima ligoninėje, lovos režimas iki pat nėštumo pabaigos paprastai neskiriamas, tačiau ji turi būti itin atsargi ir labai save saugoti, dažniau lankytis pas gydytoją, mat dėl chirurginio įsikišimo padidėja infekcijų tikimybė, taip pat išlieka rizika pagimdyti prieš laiką.
Gimdymo Etapai
Pirmojo gimdymo periodo pradžia - reguliarūs gimdos susitraukimai. Pabaiga - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas (~10 cm). Latentinės fazės pradžia sutampa su gimdymo pradžia. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3- 4 cm. Į aktyviąją fazę gimdymas pereina, kada gimdos kaklelis būna atsivėręs 3 - 4cm.
Šios fazės metu sąrėmiai suintensyvėja, padažnėja ir pailgėja. Pirmojo gimdymo periodo metu, veriantis gimdos kakleliui, gimdyvė įprastai pradeda jausti stiprėjantį, buką, maudžiantį skausmą sąrėmių metu. Sąrėmiai - t.y. gimdos raumens susitraukimai. gimdos raumens išemija (t.y. Įprastai 2/3 gimdyvių (t.y. Veriantis gimdos kakleliui pageidautina, kad gimdyvė daugiau judėtų, vaikščiotų, nes tai natūraliai skatina gimdymo veiklą.
Antrojo gimdymo laikotarpio pradžia - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas. Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvytė pradeda spausti tiesiąją žarną). Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta. Stangos - t.y. Placentinio laikotarpio vidutinė trukmė - 10 - 15 min.
Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje. Rašant kardiotokogramą (KTG) gimdymo metu yra stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Atvykus į gimdyklą, gimdyvei ant pilvuko yra uždedami du davikliai: vienas, registruojantis vaisiaus širdies ritmą, dedamas ten, kur yra vaisiaus širdis (priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje), kitas, registruojantis sąrėmių dažnį ir stiprumą, dedamas ant gimdos dugno (t.y.
Priešlaikinio Vaisiaus Vandenų Nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas).
Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum. Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija. Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
Nutekėjus vaisiaus vandenims, akušerinę taktiką lemia nėštumo laikas, infekcijos požymiai ir vaisiaus būklė.
- 22-24 savaičių nėštumas: prognozė vaisiui nepalanki, sužadinamas gimdymas, skiriama antibiotikų terapija pagal antibiotikogramą.
- 25-34 savaičių nėštumas: tęsiamas nėštumas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių, skiriama tokolizė, vaisiaus plaučių brandinimas, antibiotikų terapija.
- Daugiau kaip 35 savaičių nėštumas: jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas sužadinamas (kai yra chorioamnionitas, vaisiaus hipoksija, nėštumo patologija), skiriama antibiotikų terapija.
Priešlaikinis Gimdymas
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
Motinos ligos, dažniausiai turinčios įtakos priešlaikiniam gimdymui: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos.
Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Jei šių kriterijų nėra, klinikinė situacija laikoma latentine priešlaikinio gimdymo faze.
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina:
- nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę;
- apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kakle• vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą);
- paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui;
- įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė paga. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiau tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.
Nėštumo tęsimo kontraindikacijos: vaisius žuvęs, yra vaisiaus apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe, ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas, yra vaisiaus hipoksija (išskyrus dėl gimdos hiperdinamijos), sunki preeklampsija ar eklampsija, sunki ekstragenitalinė patologija, gausus kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos, intrauterinė infekcija (motinos temperatūra didesnė kaip 37,8 °C, tachikardija, skausminga gimda, leukocitozė > 15×109/l, CRB > 8 mg/l, vaisiaus tachikardija), progresuojantis gimdymas.
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai. Tokolizės (gimdos susitraukimų slopinimo) tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai. Tokolizei vartojami vaistai:
- Kalcio kanalų blokatoriai (nifedipinas): Nifedipinas mažina miometriumo kontraktiliškumą, efektyvus pirmiausia pasirenkamas tokolitikas. Šalutinis poveikis: gali būti galvos skausmas, karščio pylimas, hipotenzija, tachikardija. Dozavimas: pirmąją valandą skiriama 10 mg po liežuviu kas 15 min., kol suretės gimdos susitraukimai. Gydoma 60-160 mg dozėmis per parą.
- Prostaglandinų inhibitoriai: Dozavimas: pradinė dozė - 50 mg tabletėmis, vėliau po 25-50 mg kas 4-6 val. Dvi dienas. Vartojamos ir rektalinės žvakutės - 1-3 mg/kg kūno svorio. Neskirti po 34- osios nėštumo savaitės. Šalutinis poveikis: vaisiui priešlaikinis Botalo latako užakimas, vaisiaus vandenų mažėjimas, naujagimiui nekrozinis enterokolitas, intraventrikulinės hemoragijos. Kontraindikacijos: bronchinė astma, kraujavimas iš virškinimo trakto, vainikinių kraujagyslių ligos, oligohidramnionas, vaisiaus širdies ir inkstų anomalijos.
- Beta adrenomimetikai: Dozavimas: Partusisten, Gynipral infuzija į veną: 0,5-2,0 mg vaisto praskiesti 500 ml izotoninio tirpalo ir lašinti jo 10-20 lašų/min. Dozę galima didinti kas 5 min. po 5 lašus. Didžiausias greitis - 40-60 lašų/ min. Likus 30 min. iki infuzijos pabaigos, pradėti gerti vaisto po vieną tabletę kas 4-6 val. Šalutinis poveikis motinai: stiprus širdies plakimas, tremoras, pykinimas, galvos skausmas, nervingumas, nerimas, hipotenzija, hiperglikemija, plaučių edema. Šalutinis poveikis vaisiui ir naujagimiui: tachikardija, hipoglikemija, hiperinsulinemija, hiperbilirubinemija, laikinoji (tranzitorinė) hiperkalemija, hipokalcemija ir hipotenzija. Kontraindikacijos skirti adrenomimetikus: nėščiosios širdies ligos ir ritmo sutrikimai, dekompensuotas cukrinis diabetas, sunki hipertirozė, ryški (nekontroliuojama) hipertenzija, plautinė hipertenzija, bronchinė astma, gydoma simpatomimetikais ar kortikosteroidais, lėtinės kepenų ar inkstų ligos, intrauterinė infekcija, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos. Pastaba: prieš skiriant gydymą, rekomenduojama užrašyti EKG, ištirti motinos kraujo gliukozės kiekį, elektrolitus.
- Oksitocino receptorių antagonistai (Atosiban): Blokuoja oksitocino receptorius. Naudojamas lašinės infuzijos stacionare. Nepageidaujamas poveikis minimalus.
Palaikomoji tokolizė jokiais tokolitikais nerekomenduojama! Tokolizės trukmė - ne ilgesnė nei 48 val. Maži neišnešioti naujagimiai turi gimti tretines sveikatos priežiūros akušerijos ginekologijos paslaugas teikiančiuose stacionaruose. Nėštumo ir gimdymo rizika, baigtis ir prognozė aptariami su nėščiąja ir jos vyru.
Priešlaikiniu gimdymu vadinamas gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37- osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos).
Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais ir brandinami vaisiaus plaučiai.
Vaisiaus Hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija. Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija.
Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje.
Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris. Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje (žr. sk. „Kardiotokografija“ 182 psl.) kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus.
Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius). Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys.
Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją (matuoti SpO2 periferiniame kraujyje) ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu).
Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų Vaisiaus Dalių ir Virkštelės Iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys.
Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės). Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas). Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos. Siauras dubuo. Atloštinės galvos pirmeigos. Polihidramnionas. Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga, didesnės praktin...
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina: Kas vyksta gimdyme, kai atsidaro 8 cm – Sužinokite svarbiausius faktus!
- Atviras Gimdos Kaklelis Nėštumo Metu: Sužinokite Priežastis, Pavojus ir Efektyvius Gydymo Būdai
- Prasivėręs Gimdos Kaklelis Nėštumo Metu: Priežastys, Simptomai ir Sprendimai
- Skyrybos ir vaiko globa Lietuvoje: svarbiausi teisiniai aspektai, kuriuos privalote žinoti!
- Sužinokite, Ar Jūsų Kūdikis Gaukia Pakankamai Motinos Pieno – Svarbiausi Požymiai ir Ekspertų Patarimai