Kazys Grinius: Biografija

Kazys Grinius (1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būda, Marijampolės apskritis - 1950 m. birželio 4 d. Čikaga, Ilinojus, JAV) - Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas.

Jis taip pat buvo Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. K. Grinius buvo šeštasis Lietuvos premjeras (1920 m. lapkričio 19 d. - 1922 m. sausio 18 d.), pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei. Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. - gruodžio 17 d.). Vienas iš Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų ir lyderių.

Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per Holokaustą, o 2016 m.

Ankstyvasis gyvenimas ir švietimas

Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Sasnavos valsčiuje Selemos Būdos kaime (dabar - Selema) Marijampolės apskrityje, trečias vaikas iš 11.

Griniai į Suvalkiją atsikėlė Žygimanto Augusto Valakų reformos (1560 m.) metu, protėviai - bajorai, baudžiavos nėjo. Tėvas Vincas Grinius (1837-1915) - nepasiturintis ūkininkas, 30 margų (15 ha), rašytojo, vieno 1863 m. sukilimo vadų Mykolo Akelaičio sūnėnas, mokėjo rašyti ir skaityti, galėjo susikalbėti rusiškai ir lenkiškai, talkino matininkams, perrašė iš lenkų kalbos išverstą medicinos knygą, turėjo nedidelę biblioteką - maldaknygių, L.Ivinskio ir lenkiškų kalendorių, M.Akelaičio, M.Valančiaus knygų, įstatymų, P.Vileišio leidinių.

Mama Ona Vosyliūtė - Griniuvienė (1839-1919) iš Šunskų parapijos 40 margų ūkio, kalbėjo tik lietuviškai, griežtai religinga katalikė. Brolis Jonas Grinius (1877-1954), stalius auksuotojas, visuomenininkas, knygnešys. Sesuo Ona Griniūtė - Bacevičienė, visuomenininkė, knygnešė, jos sūnus, Griniaus sūnėnas Vytautas Bacevičius - Vygandas - Lietuvos kariuomenės karininkas, gen.

Būdamas dešimties metų pradėjo lankyti Ožkinių rusišką pradžios mokyklą, po kelių mėnesių mokėsi Limarkų kaimo mokykloje, nuo 1877 m. mokėsi Marijampolėje. 1879-1887 m. mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją. 1887-1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, 1893 m. kovą įgijo medicinos gydytojo diplomą.

Politinė, visuomeninė ir profesinė veikla

Nuo 1883 m. platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1884 m. drauge su bendraklasiu Jonu Mačiu-Kėkštu redagavo ir leido rankraštinį laikraštį „Priešaušris“, pasirašinėdavo Varnaičio slapyvardžiu, 1885 m. „Priešaušrį“ pakeitė „Iššiepiadantis“.

1887 m. įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, 1891-1892 m. draugijos pirmininkas. 1888 m. pradėjo rašyti į draudžiamą lietuvišką spaudą, taip pat į Jono Šliūpo redaguotą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leistą laikraštį „Lietuviškas balsas“.

1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti laikraštį „Varpas“ (redaktorius Vincas Kudirka), jame pradėjo spausdinti savo straipsnius. 1888 m. kartu su V. Kudirka ir dar 6 bendraminčiais dalyvavo susirinkime (vadinamame pirmuoju lietuvių demokratų suvažiavimu) Marijampolėje „Varšuvos“ viešbutyje, kur buvo nutarta leisti „Varpą“, 1893 m. buvo išrinktas varpininkų komiteto nariu, organizavo „Ūkininko“ leidimą. Kartu su kitais 4 studentais parašė „Trumpą senovės Lietuvių istoriją“ (1892 m. Tilžėje).

1889 m. spalį už dalyvavimą Maskvos universiteto studentų riaušėse buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1890 m. pradėjo rašyti į periodinį leidinį „Ūkininkas“. 1891 m. jo iniciatyva Maskvos studentų draugijoje iš loterijos būdu surinktų lėšų įkūrė Fondą lietuviškoms knygoms leisti. 1892 m. tėviškėje suorganizavo penktąjį varpininkų suvažiavimą.

1892 m. pabaigoje Minske ėjo medicinos punkto kovai su cholera gydytojo pareigas. 1893 m. devynis mėnesius dirbo Kaspijos jūros laivo gydytoju. 1894 m. pradžioje grįžo į Lietuvą, apsistojo Marijampolėje, vertėsi privačia gydytojo praktika. 1894 m. apsigyveno Marijampolėj, čia jis pradėjo gydytojo praktiką. Nors tuometinėje Suvalkijos sostinėje vis dar vyravo lenkų kalba, bet dr. K.

1894-1905 m. Varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių periodinių leidinių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ bendradarbių, rūpinosi šių leidinių administravimu, finansų rinkimu. 1896 m. persikėlė į gyventi į Virbalį, tų pačių metų pabaigoje - į Kudirkos Naumiestį. 1896-07-29 K. Matulaitis sutuokė K. Grinių ir J. Pavalkytę. Su naująja žmona būsimas prezidentas išsikraustė į Naumiestį, kuriame taip pat dirbo gydytoju, platino lietuvišką spaudą ir užsiėmė „Varpo“ bei „Ūkininko“ leidimu.

1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje dalyvavo pasitarime, kuriame buvo įkurta Lietuviškoji socialdemokratų partija (LSDP). 1897-1899 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. 1898 m. 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose. 1899 m. po Vinco Kudirkos mirties, dviejų laikraščio „Varpas“ numerių redaktorius. Nuo 1900 m. caro žandarai Kazio Griniaus namuose daug kartų darė kratas.

1901 m. su bendraminčiais įkūrė knygnešių ir draudžiamos lietuviškos literatūros platintojų organizaciją „Artojų draugija“. 1902 m. spalio 17 d. dalyvavo XV varpininkų suvažiavime Zubovo dvare Dabikinėje, kurio metu buvo įkurta Lietuvių demokratų partija (LDP). 1902-1905 m. 1902 m. Griniai nusprendė grįžti į Marijampolę. Čia vėl užsiėmė medicinine praktika ir stengėsi užsitarnauti žmonių pasitikėjimą kaip gydytojas, tačiau jam vis daugiau laiko atimdavo visuomeninė ir varpininkų veikla. Grinių namai buvo lietuvybės skleidimo židinys ir Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centras.

1903-1905 m. gyveno Marijampolėje. 1903 m. birželio 29 d. Marijampolėje surengė pirmąją viešą demonstraciją - Petro Armino 50-mečio ir „Aušros“ 20-mečio minėjimą. Už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai kalintas Marijampolėje.

1905 m. gegužės 28 d. J. Griniuvienės pastangomis buvo pastatytas pirmasis lietuviškas vaidinimas Marijampolėje „Amerika pirtyje“. Pagrindinį vaidmenį atliko Pijus Grigaitis. Prie spektaklio prisidėjo vietos gyventojai, visuomenininkai, muzikantai, menininkai, gimnazistai ir net iš Rusijos grįžę studentai. Spektaklis buvo pasisekęs: žmonės ilgai plojo, o tą vakarą bene pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai sugiedota ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, pirmasis viešas lietuviškas spektaklis buvo didelis įvykis ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Užnemunėje. 1905 m. gyveno Vilniuje.

1905 m. lapkritį kaip Suvalkų gubernijos atstovas dalyvavo kaimo ir miesto visuomenės atstovų suvažiavime Maskvoje. 1905 m. lapkričio 28 d. buvo suimtas Marijampolėje ir įkalintas Kauno kalėjime, iš kur turėjo būti ištremtas į Poltavą, tačiau 1905 m. gruodžio 2 d. - paleistas iš kalėjimo ir atleistas nuo tremties grįžo į Marijampolę. 1905 m. pabaigoje verčiamas generalgubernatoriaus, persikėlė į Vilnių, bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“ ir „Vilniaus Žinios“, suredagavo paskutinį „Varpo“ numerį (1905, Nr. 12).

1905 m. gruodį su bendraminčiais įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“, kuri įsteigė pirmąją mokyklą Marijampolėje su dėstomąja lietuvių kalba. Parengė 1905 m. gruodžio 22 d. įkurtos Lietuvos valstiečių sąjungos programą.

1906 m. kartu su Jonu Bortkevičiumi, Jurgiu Šauliu, Jonu Vileišiu ir Povilu Višinskiu parengė LDP programą, kurioje buvo numatyta siekti Lietuvos nepriklausomybės. 1906 m. grįžo į Marijampolėje, kur kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1906 m. kovą gavęs valdžios leidimą, grįžo į Marijampolę, tęsė visuomeninę veiklą, tų pačių metų rugsėjį su žmona Joana buvo suimti ir dvylikai dienų įkalinti Marijampolės kalėjime.

1908 m. už veiklą „Šviesos“ draugijoje suimtas ir 67 dienas kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908-1910 m. gyveno Vilniuje. 1908-1910 m. priverstas palikti Suvalkų guberniją, su šeima gyveno Vilniuje. 1909-1910 m. su Albinu Rimka redagavo savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, su Gabriele Petkevičaite dienraštį „Lietuvos žinios“, su Felicija Bortkevičiene įkūrė Pasitikėjimo bendrovę „F. Bortkevičienė ir K. Grinius“ laikraščiams ir knygoms leisti.

1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio. Artimai bendravo su V. Kudirka, P. Kriaučiūnu, J. Bagdonu, P. 1910 m. spalį grįžo į Marijampolę. 1911 m. rugsėjo 10 d. kartu su kitais Marijampolėje surengė pirmąją lietuvių žemės ūkio parodą, už tariamą caro įžeidimą parodos metu vėl buvo suimtas ir pusantro mėnesio kalintas Kalvarijos kalėjime.

1913 m. kovą su bendraminčiais Tilžėje atnaujino laikraščio „Varpas“ leidimą. 1914 m. rugsėjį, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuotas į Rusijos imperijos gilumą, dirbo Jeleco miesto (Lipecko sr.) gydytoju, įsitraukė į lietuvių karo pabėgėlių veiklą.

1914 Varpe išspausdino straipsnį Apie šalies nepriklausomybę, jame pirmasis iš lietuvių konceptualiai išdėstė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prielaidas. Pirmojo pasaulinio karo metu Užnemunėje įsikūrus vokiečiams, dėl saugumo Griniai nusprendė kartu su vaikais išvykti į Rytus. 1915 m. kovą persikėlė į Šiaurės Kaukazą, Nalčiką, kur dirbo Zemsojuzo ligoninės gydytoju.

1915 m. birželį apsigyveno Grozne, buvo paskirtas Zemsojuzo laikinosios karo ligoninės prie Goriačevodsko vyriausiuoju gydytoju. 1915 m. kovą atvyko į Šiaurės Kaukazą ir dirbo ten iki 1918 m., iš pradžių Nalčike, o nuo 1915 m. birželio Čečėnijoje, prie Grozno esančiame Goriačevodske įkurtos didelės laikinos reabilitacinės karo ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Rytuose K. Grinius rūpinosi lietuvių tremtinių ir pabėgėlių organizavimu ir šalpa.

1917 m. gruodį persikėlęs į Kislovodską pas šeimą, dirbo Minutkos sanatorijos vedėju. 1917 m. aktyviai įsitraukė į tais metais įsteigtos Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą. 1917 m. lapkričio 19 d. buvo išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. 1917 m. gruodžio 4 d., jam nedalyvaujant, išrinktas šios tarybos prezidiumo pirmininku. 1918-10-08 plėšikaujantys kareiviai nušovė J. Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po užpuolimo mirė. 1918 m. gegužės mėn. K. Grinius su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko į Lietuvą. Sergantis J.

1918 m. rugsėjo 8 d. Kislovodske raudonarmiečiai nužudė Kazio Grniaus žmoną Joaną ir dukrą Gražiną. 1919 m. gegužę su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko iš Kislovodsko ir laivu per Stambulą pasiekė Marselio uostą, Prancūzijoje. Prancūzijoje mirė mažametis sūnus Jurgis.

1919 m. liepą Paryžiuje paskirtas Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje Repatriacijos komisijos pirmininku; padėjo apie 1000 lietuvių grįžti iš Vokietijos nelaisvės į Lietuvą. 1919 m. lapkritį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje ir vertėsi gydytojo praktika. 1920 m. pradžioje išrinktas į Marijampolės miesto tarybą (ėjo jos pirmininko pareigas).

1920 m. su Jonu Staugaičiu, Kaziu Griniumi, Felicija Bortkeviči... 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. Tais pačiais metais buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovavimo metu Lietuva pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija ir Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. 1920-1922 m. Steigiamojo Seimo (Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija), 1922-27 I, II, III Seimų narys (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcija). 1920 06-1922 02 ministras pirmininkas.

Koalicinis Ministrų Kabinetas sutvarkė mokesčių sistemą, tobulino valstybės institucijų darbą, parengė žemės reformos ir kitus įstatymus. Buvo pasirašyta Lietuvos-Sovietų Rusijos taika (1920 07 12), nustatyta siena su Latvija (1921 03 20), Lietuva priimta į Tautų Sąjungą (1921 09 22). K. Grinius - vienas 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos rengėjų (buvo Steigiamojo Seimo Laikinosios konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas).

1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju, čia dirbo ir po 1926 m. Iki 1926 m. gruodžio mėn.

Prezidentūra ir vėlesnis gyvenimas

1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. 1926 m. birželio 8 d. - 1926 m. gruodžio 19 d. (atsistatydino po 1926 m. gruodžio 17 d. 1926 06 07 išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Jo kadencijos metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.

Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo, gavęs A. Smetonos ir A. Voldemaro raštą, kad jie nelaužys Konstitucijos, pavedė A. Voldemarui sudaryti Vyriausybę ir atsistatydino. 1926 m. gruodžio mėn. karinio perversmo metu K. Grinius nušalintas nuo prezidento pareigų. Iškart po šio įvykio Lietuvoje buvo įvestas autoritarinis rėžimas. Po 1926 m. gruodžio 17 d.

1927 išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro tarybos pirmininku, 1933 - garbės pirmininku. 1927 01-1935 07 Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas - įsteigė Motinos ir vaiko centrų, Kovos su tuberkulioze, Pieno lašo draugiją, kitas draugijas, buvo jų metraščių Kova su džiova, Pieno lašas redaktorius. Visą nepriklausomybės laikotarpį K. Grinius dirbo visuomeniniais ir medicininiais tikslais.

Per nacių okupaciją 1942 su M. Krupavičiumi ir J. P. Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą.

1944 08 pasitraukė į Vokietiją, 1947 01 - į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 04 dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 12 dėl Lietuvos gyventojų genocido - į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną.

1944 m. rugpjūčio mėn. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 01 - į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 04 dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 12 dėl Lietuvos gyventojų genocido - į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną. 1950 m. birželio 4 d.

Šeima

Kartu su Stasiu Matulaičiu jaunystėje nesėkmingai piršosi rašytojai Marijai Pečkauskaitei - Šatrijos Raganai. Pirmoji žmona Joana Dominika Pavalkytė-Griniuvienė (1865-1918), su kuria susituokė 1895 m. rugpjūčio 18 d. Alvito parapijoje, Vilkaviškio apskrityje, visuomenės ir kultūros veikėja, politikė, publicistė, knygnešė, nušauta Kislovodske bolševikų plėšikų. 1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske.

Sūnūs Kazys Grinius (1899-1965) - karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas. Duktė Gražina Griniūtė (1902-1918) per apiplėšimą Kislovodske sužeista revolverio šūviu į galvą, po kelių savaičių mirė, palaidota kartu su motina Kislovodske, jų kapas neišliko.

Antroji žmona Kristina Arsaitė-Grinienė (1896-1987), susituokė 1927 m. 1927 m. vedė Kristiną Arsaitę. Vaikai: Kazys (1899-1965), Gražina (1902-1918), Jurgis (1906-1919), Liūtas (1927-1989).

Apdovanojimai

1. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1933 m.)
2. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius ir liudijimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Kazys Grinius (Po mirties). Vilnius, 1993 m.

Atminimas

1994 m. urna perlaidota gimtinėje - Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lietuvoje.

Bibliografija

1. Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 2-asis [faks.] leid. - Marijampolė, 2006. - 2 t.
2. Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 3-iasis [faks.] leid. - Marijampolė, 2016.
3. Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926-1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu: monografija / Mindaugas Tamošaitis. - Vilnius, 2014. - 423, [1] p.
4. Kazys Grinius / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius, 2000. - 627, [1] p.
5. Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir prezidentas / Alfonsas Eidintas. - Vilnius, 1993. - 214, [2] p.
6. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius] /Alfonsas Eidintas. - Kaunas, 1991.- 190, [2] p.
7. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - 2-asis leid. - Vilnius, 1997. - 509 p.
8. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas Liekis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - Vilnius, 1995. - 510 p.
9. Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866-1950)[rinkinys-segtuvas]. - [Marijampolė].

žymės: #Gime

Panašus:

• Kazys Grinius: Atraskite Gimtinę, Sodybą ir Unikalų Atminimo Įamžinimą
• Kazys Grinius: Įkvepianti Lietuvos Prezidento Biografija, Kurią Privalote Žinoti!
• Neįtikėtina Konstantino Stašio gyvenimo istorija – atraskite paslaptis ir faktus!
• Revoliucinė medicininė ūgio matuoklė vaikams – tikslumas ir patogumas garantuoti!
• Neįtikėtini Rusiški Juvelyriniai Kiaušiniai su Auksu ir Deimantais – Prabanga, Kurią Privalote Pamatyti!