Kazys Grinius: Biografija

Kazys Grinius (1866 m. gruodžio 17 d., Selemos Būda, Sasnavos valsč., Marijampolės apskr. - 1950 m. birželio 4 d., Čikaga) - lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas, trečiasis Lietuvos prezidentas. Gydytojas. K. Griniaus ir L. Griniaus tėvas, J. D. Griniuvienės vyras. 1994 m. palaikai perlaidoti netoli Selemos Būdos.

Išsilavinimas

Būdamas dešimties metų pradėjo lankyti Ožkinių rusišką pradžios mokyklą, po kelių mėnesių mokėsi Limarkų kaimo mokykloje, nuo 1877 m. mokėsi Marijampolėje. 1879-1887 m. mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją. 1887-1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, 1893 m. kovą įgijo medicinos gydytojo diplomą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

• Nuo 1883 m. platino draudžiamą lietuvišką spaudą.
• 1884 m. drauge su bendraklasiu Jonu Mačiu-Kėkštu redagavo ir leido rankraštinį laikraštį „Priešaušris“, pasirašinėdavo Varnaičio slapyvardžiu, 1885 m. „Priešaušrį“ pakeitė „Iššiepiadantis“.
• 1887 m. įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, 1891-1892 m. draugijos pirmininkas.
• 1888 m. pradėjo rašyti į draudžiamą lietuvišką spaudą, taip pat į Jono Šliūpo redaguotą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose leistą laikraštį „Lietuviškas balsas“.
• 1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti laikraštį „Varpas“ (redaktorius Vincas Kudirka), jame pradėjo spausdinti savo straipsnius.
• 1889 m. spalį už dalyvavimą Maskvos universiteto studentų riaušėse buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Butyrkų kalėjime.
• 1890 m. pradėjo rašyti į periodinį leidinį „Ūkininkas“.
• 1891 m. jo iniciatyva Maskvos studentų draugijoje iš loterijos būdu surinktų lėšų įkūrė Fondą lietuviškoms knygoms leisti.
• 1892 m. tėviškėje suorganizavo penktąjį varpininkų suvažiavimą.
• 1892 m. pabaigoje Minske ėjo medicinos punkto kovai su cholera gydytojo pareigas.
• 1893 m. devynis mėnesius dirbo Kaspijos jūros laivo gydytoju.
• 1894 m. pradžioje grįžo į Lietuvą, apsistojo Marijampolėje, vertėsi privačia gydytojo praktika.
• 1894-1905 m. Varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių periodinių leidinių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ bendradarbių, rūpinosi šių leidinių administravimu, finansų rinkimu.
• 1896 m. persikėlė į gyventi į Virbalį, tų pačių metų pabaigoje - į Kudirkos Naumiestį.
• 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje dalyvavo pasitarime, kuriame buvo įkurta Lietuviškoji socialdemokratų partija (LSDP).
• 1897-1899 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“.
• 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose.
• 1899 m. po Vinco Kudirkos mirties, dviejų laikraščio „Varpas“ numerių redaktorius.
• Nuo 1900 m. caro žandarai Kazio Griniaus namuose daug kartų darė kratas.
• 1901 m. su bendraminčiais įkūrė knygnešių ir draudžiamos lietuviškos literatūros platintojų organizaciją „Artojų draugija“.
• 1902 m. spalio 17 d. dalyvavo XV varpininkų suvažiavime Zubovo dvare Dabikinėje, kurio metu buvo įkurta Lietuvių demokratų partija (LDP).
• 1906 m. kartu su Jonu Bortkevičiumi, Jurgiu Šauliu, Jonu Vileišiu ir Povilu Višinskiu parengė LDP programą, kurioje buvo numatyta siekti Lietuvos nepriklausomybės.
• 1903-1905 m. gyveno Marijampolėje.
• 1903 m. birželio 29 d. Marijampolėje surengė pirmąją viešą demonstraciją - Petro Armino 50-mečio ir „Aušros“ 20-mečio minėjimą.
• 1905 m. gegužės 28 d. su žmona Joana Marijampolėje pastatė spektaklį „Amerika pirtyje“ ir surengė tautišką vakaronę.
• 1905 m. lapkritį kaip Suvalkų gubernijos atstovas dalyvavo kaimo ir miesto visuomenės atstovų suvažiavime Maskvoje.
• 1905 m. lapkričio 28 d. buvo suimtas Marijampolėje ir įkalintas Kauno kalėjime, iš kur turėjo būti ištremtas į Poltavą, tačiau 1905 m. gruodžio 2 d. - paleistas iš kalėjimo ir atleistas nuo tremties grįžo į Marijampolę.
• 1905 m. gruodį su bendraminčiais įkūrė kultūros draugiją „Šviesa“, kuri įsteigė pirmąją mokyklą Marijampolėje su dėstomąja lietuvių kalba.
• 1905 m. pabaigoje verčiamas generalgubernatoriaus, persikėlė į Vilnių, bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“ ir „Vilniaus Žinios“, suredagavo paskutinį „Varpo“ numerį (1905, Nr. 12).
• Parengė 1905 m. gruodžio 22 d. įkurtos Lietuvos valstiečių sąjungos programą.
• 1906 m. kovą gavęs valdžios leidimą, grįžo į Marijampolę, tęsė visuomeninę veiklą, tų pačių metų rugsėjį su žmona Joana buvo suimti ir dvylikai dienų įkalinti Marijampolės kalėjime.
• 1908 m. už veiklą „Šviesos“ draugijoje suimtas ir 67 dienas kalintas Kalvarijos kalėjime.
• 1908-1910 m. priverstas palikti Suvalkų guberniją, su šeima gyveno Vilniuje.
• 1909-1910 m. su Albinu Rimka redagavo savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, su Gabriele Petkevičaite dienraštį „Lietuvos žinios“, su Felicija Bortkevičiene įkūrė Pasitikėjimo bendrovę „F. Bortkevičienė ir K. Grinius“ laikraščiams ir knygoms leisti.
• 1910 m. spalį grįžo į Marijampolę.
• 1911 m. rugsėjo 10 d. kartu su kitais Marijampolėje surengė pirmąją lietuvių žemės ūkio parodą, už tariamą caro įžeidimą parodos metu vėl buvo suimtas ir pusantro mėnesio kalintas Kalvarijos kalėjime.
• 1913 m. kovą su bendraminčiais Tilžėje atnaujino laikraščio „Varpas“ leidimą.
• 1914 m. rugsėjį, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, buvo evakuotas į Rusijos imperijos gilumą, dirbo Jeleco miesto (Lipecko sr.) gydytoju, įsitraukė į lietuvių karo pabėgėlių veiklą.
• 1915 m. kovą persikėlė į Šiaurės Kaukazą, Nalčiką, kur dirbo Zemsojuzo ligoninės gydytoju.
• 1915 m. birželį apsigyveno Grozne, buvo paskirtas Zemsojuzo laikinosios karo ligoninės prie Goriačevodsko vyriausiuoju gydytoju.
• 1917 m. gruodį persikėlęs į Kislovodską pas šeimą, dirbo Minutkos sanatorijos vedėju.
• 1917 m. aktyviai įsitraukė į tais metais įsteigtos Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos veiklą.
• 1917 m. lapkričio 19 d. buvo išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu.
• 1917 m. gruodžio 4 d., jam nedalyvaujant, išrinktas šios tarybos prezidiumo pirmininku.
• 1918 m. rugsėjo 8 d. Kislovodske raudonarmiečiai nužudė Kazio Grniaus žmoną Joaną ir dukrą Gražiną.
• 1919 m. gegužę su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko iš Kislovodsko ir laivu per Stambulą pasiekė Marselio uostą, Prancūzijoje.
• Prancūzijoje mirė mažametis sūnus Jurgis.
• 1919 m. liepą Paryžiuje paskirtas Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje Repatriacijos komisijos pirmininku; padėjo apie 1000 lietuvių grįžti iš Vokietijos nelaisvės į Lietuvą.
• 1919 m. lapkritį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje ir vertėsi gydytojo praktika.
• 1920 m. pradžioje išrinktas į Marijampolės miesto tarybą (ėjo jos pirmininko pareigas).

Politinė karjera

1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą. Tais pačiais metais buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovavimo metu Lietuva pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija ir Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. 1926 m. K. Grinius tapo trečiuoju Lietuvos prezidentu. Jo kadencijos metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija. 1926 m. gruodžio mėn. karinio perversmo metu K. Grinius nušalintas nuo prezidento pareigų. Iškart po šio įvykio Lietuvoje buvo įvestas autoritarinis rėžimas. Visą nepriklausomybės laikotarpį K. Grinius dirbo visuomeniniais ir medicininiais tikslais.

Seimo nario veikla

Steigiamojo Seimo (1920-1922) narys - 1920 m. gegužės 15 d. - 1922 m. lapkričio 13 d.

• Rinkimų apygarda: Išrinktas I (Marijampolės) apygardoje pagal „Valstiečių sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (jame įrašytas 1-as).
• Frakcija: Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų frakcijai, priklausiusiai Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų blokui, ėjo frakcijos pirmininko pareigas.
• Seimo prezidiumo narys: nebuvo
• Seniūnų sueigos narys: Seniūnų sueigos narys (1920 m. gegužės 22 d. - 1920 m. liepos 5 d.)
• Seimo komisijų narys: Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto komisijos narys, laikinasis pirmininkas (1920 m. gegužės 20 d. - 1920 m. liepos 5 d.); Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisijos narys (1920 m. gegužės 20 d. - 1920 m. liepos 5 d.); Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d. - 1920 m. liepos 5 d.); Konstitucijos komisijos narys (nuo 1922 m. kovo 2 d.);
• Mažojo Seimo narys: nebuvo

I Seimo (1922-1923) narys - 1922 m. lapkričio 13 d. - 1923 m. kovo 13 d.

• Rinkimų apygarda: Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 11 (jame įrašytas 1-as). Taip pat buvo iškeltas II (Kauno) rinkimų apygardoje „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąraše Nr. 5 (jame įrašytas 22-as); III (Raseinių) rinkimų apygardoje „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąraše Nr. 4 (jame įrašytas 10-as); VI (Utenos) rinkimų apygardoje „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų“ sąraše Nr. 3 (jame įrašytas 8-as).
• Frakcija: Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų bloką (nuo 1922 m. gruodžio 12 d. - Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai), ėjo frakcijos pirmininko pareigas.
• Seimo prezidiumo narys: nebuvo
• Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų
• Seimo komisijų narys: Sveikatos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.).

II Seimo (1923-1926) narys - 1923 m. birželio 5 d. - 1926 m. birželio 2 d.

• Rinkimų apygarda: Kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos (Ūkininkų, Mažažemių, Naujakurių, Bežemių ir kitų darbo žmonių)“ sąrašą Nr. 10 (jame buvo įrašytas 1-as).
• Frakcija: Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijai, ėjo frakcijos pirmininko pareigas.
• Seimo prezidiumo narys: nebuvo
• Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų
• Seimo komisijų narys: Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.); Finansų ir biudžeto komisijos narys (nuo 1924 m. gegužės 23 d.); Specialios krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1924 m. gegužės 23 d.).

III Seimo (1926-1927) narys - 1926 m. birželio 2 d. - 1926 m. birželio 9 d.

• Rinkimų apygarda: Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 11 (jame įrašytas 1-as); taip pat buvo iškeltas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame įrašytas 14-as).
• Frakcija: Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų frakcijai.
• Seimo prezidiumo narys: nebuvo
• Seniūnų sueigos narys: nebuvo
• Seimo komisijų narys: nebuvo

1944 m. rugpjūčio mėn. pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. sausio mėn. - į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 m. balandžio mėn. dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 m. gruodžio mėn. dėl Lietuvos gyventojų genocido - į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną.

Šeima

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske.

Apdovanojimai

1. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1933 m.)
2. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius ir liudijimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Kazys Grinius (Po mirties). Vilnius, 1993 m.

Bibliografija

1. Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 2-asis [faks.] leid. - Marijampolė, 2006. - 2 t.
2. Atsiminimai ir mintys / Kazys Grinius. - 3-iasis [faks.] leid. - Marijampolė, 2016.
3. Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926-1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu: monografija / Mindaugas Tamošaitis. - Vilnius, 2014. - 423, [1] p.
4. Kazys Grinius / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius, 2000. - 627, [1] p.
5. Kazys Grinius: Ministras pirmininkas ir prezidentas / Alfonsas Eidintas. - Vilnius, 1993. - 214, [2] p.
6. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius] /Alfonsas Eidintas. - Kaunas, 1991.- 190, [2] p.
7. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - 2-asis leid. - Vilnius, 1997. - 509 p.
8. Lietuvos Respublikos prezidentai: [Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas / Liudas Truska, Algimantas Liekis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. - Vilnius, 1995. - 510 p.
9. Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866-1950)[rinkinys-segtuvas]. - [Marijampolė].

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Kazys Grinius: Įkvepianti Lietuvos Prezidento Biografija ir Jo Nuostabūs Pasiekimai
• Kazys Grinius: Atraskite Gimtinę, Sodybą ir Unikalų Atminimo Įamžinimą
• Neįtikėtina Konstantino Stašio gyvenimo istorija – atraskite paslaptis ir faktus!
• Įkvepiantys Sveikinimai Darželio Auklėtojai: Nuoširdūs Žodžiai ir Šilti Palinkėjimai
• 10 Smagiausių Velykinių Žaidimų Vaikams – Linksmybės Visai Šeimai!