Intriguojančios ir įtampa alsuojančios detektyvinės istorijos puikiai tinka vasaros skaitiniams. Aiškinantis ir mėginant suprasti, kas nutiko, kodėl ir kas kaltas, puslapiai tirpsta akimirksniu, o kaustanti įtampa ir intriga tiesiog neleidžia padėti knygos į šalį.
Leidykla „Baltos lankos“ siūlo keletą istorijų, į kurias tikrai verta atkreipti dėmesį:
- Jo Nesbø „Karalystė“ (iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė). „Karalystė“ - naujausias Jo Nesbø romanas, kuriame šaltakraujiškai narstomos didelės mažo miestelio paslaptys, šeimos ir ištikimybės jai temos. Broliai Opgardai visuomet buvo artimi: autoavarijoje tragiškai žuvus tėvams, dar būdamas paauglys, tylenis Rojus prisiėmė atsakomybę už jautrų, bet impulsyvų jaunėlį Karlą. Stipraus ryšio nesugriovė ir Karlo pasiryžimas išvykti ieškoti laimės į JAV ir palikti Rojų vieną gimtajame miestelyje Norvegijos kalnuose. Tačiau Karlui netikėtai sugrįžus Rojų apninka abejonės. Kartu su architekte Šenon, savo charizmatiškąja žmona, Karlas rengiasi pakeisti ne tik brolio, bet ir miestelio gyvenimą - jų šeimos žemėje pastatyti milžinišką SPA viešbutį, niekuo nenusileidžiantį amerikietiškiems poilsio kompleksams. Rami Rojaus kasdienybė griūva jo akyse... Negana to, šią radikalią ateities viziją temdo neišaiškintos mirtys, viena po kitos iš naujo tiriamos vietos lensmano Kurto Olseno. Tarp jo bylų - ir brolių tėvų mirtis. Kalnų miestelį supanti praraja ima gausti nuo įtampos: ar nelaimingos praeities žūtys tikrai tebuvo atsitiktinumai? Kaip su šiomis mirtimis susiję Opgardų broliai ir skaudi jų šeimos istorija?
- Stefan Ahnhem „18 laipsnių šalčio“ (iš švedų k. vertė Eglė Voidogienė). Helsingborgo centre, sprukdamas nuo policijos, į sąsiaurio vandenis nulekia raudonas BMW. Iš nuskendusio automobilio narai ištraukia Peterio Brisės - vienos ryškiausių šalies IT žvaigždžių - kūną. Policija įtaria savižudybę, tačiau atlikus skrodimą paaiškėja, kad Brisė mirė dar gerokai prieš pakliūdamas į vandenį. Šįsyk Fabianui Riskui ir jo komandai tenka nemenkas galvosūkis. Juolab kad ne vienas tikina vos prieš kelias dienas matęs Brisę sveiką ir gyvą... Kitame sąsiaurio krante Dunja Hougard, kartu su kolega patruliuodama mieste, gauna pranešimą apie gatvėmis besiblaškančią kruviną moterį. Hougard jau kuris laikas nušalinta nuo tyrėjos pareigų ir šios bylos jai niekas neplanuoja skirti, bet taip lengvai pasiduoti - ne Dunjos būdui. Kai tyrėjai Fabianas Riskas ir Dunja Hougard imasi vienų sudėtingiausių kada nors matytų bylų, jų keliams ir vėl neišvengiamai lemta susikirsti.
- Jane Harper „Paklydėlis“ (iš anglų k. vertė Eglė Petrauskaitė). Po negailestinga Australijos lygumų saule susitinka du broliai. Jų susitikimo vieta - paslaptimis apipintas nežinomo piemens kapas. Tačiau Neitanas ir Babas čia ne dėl vietinės legendos: prie šimtamečio antkapio rastas trečio brolio lavonas. Policijai nerandant atsakymų į klausimus dėl Kamerono mirties, jų ieškoti imasi vyriausiasis - Neitanas. Kas pražudė Braitų šeimos atžalą? Mirtinai pavojinga gamta? Ar dar pavojingesnė jos nulemta vienatvė? Skaudžią šeimos dramą paženklina sunkumai, smurtas ir spengianti tyrų tyla.
- Paula Hawkins „Mergina traukiny“ (iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė). Reičelė kasdien važinėja priemiestiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu: iš namų į Londoną ir atgal. Pakeliui ji pravažiuoja prie pat geležinkelio įsikūrusį namų kvartalą. Traukinys beveik kaskart sustoja prie raudono semaforo signalo, tad ji kone kasdien mato vieno iš tų namų gyventojus - porą, pusryčiaujančią ar geriančią kavą terasoje. Mato taip dažnai, kad jaučiasi beveik juos pažįstanti. Net vardus jiems sugalvojo: Džesė ir Džeisonas. Jų gyvenimas, Reičelės akimis, tiesiog tobulas. Panašus į buvusį jos pačios gyvenimą. Bet kartą ji išvysta kai ką, kas ją pribloškia. Tik akimirksnis - ir netrukus traukinys vėl pajuda, tačiau to pakanka. Staiga viskas pasikeičia. Ar tai, ką ji matė, kaip nors susiję su tolesniais sukrečiančiais įvykiais? Ar policija patikės „nepatikima liudytoja“? Ar ji tikrai galėtų kuo nors padėti tam, kuriam pati išgalvojo vardą?
- Gytha Lodge „Stebintis slapčia“ (iš anglų k. vertė Almantė Rimavičienė). Vėlų vakarą prisėdęs prie kompiuterio, Eidanas prisijungia prie vaizdo skambučių programos ir laukia, kol ekrane pasirodys jo mergina Zoja. Netrukus su siaubu suvokia, kad jos bute - įsibrovėlis. Eidanas tegali klausytis grumtynių garsų ir stebėti Zojos kambarį paliekantį šešėlį. Tačiau kodėl jis iškart neskambina policijai? Galiausiai randamas Zojos kūnas, ir bylą tirti imasi detektyvas Džona Šynsas. Kartu su savo komanda jis pamažu atskleidžia, kiek daug žmonių naudojosi Zojos gerumu, - ji visuomet palaikydavo savo draugus ir gelbėdavo juos iš keblių situacijų. Ar gali būti, kad vienas jų slepia ne tik savo asmeninio gyvenimo detales, bet ir giliai įsišaknijusią neapykantą, privertusią žengti nedovanotiną žingsnį?
- Katrine Engberg „Drugelio namai“ (iš danų k. vertė Rūta Poškutė-Andreikėnė). Tamsią rudens naktį vienoje Kopenhagos ligoninių budinti slaugytoja pritraukia švirkštą mirtinos vaistų dozės ir tyliai įeina į senyvo paciento palatą. Po šešių dienų, lietingą spalio rytą miesto centrinės gatvės fontane randamas buvusios psichiatrijos ligoninės darbuotojos kūnas, nusėtas keistomis simetriškomis pjautinėmis žaizdomis. Policijos tyrėjas Jepė Kiorneris išsyk imasi tirti šią šiurpią bylą. Tuo metu jo porininkė Anetė Verner išėjusi gimdymo atostogų. Ji bando pratintis motinystę, tačiau nepajėgia lengvai palikti policijos tyrėjos vaidmens. Anetė nusprendžia sudalyvauti Jepės tyrime iš šalies, nė nenujausdama jos tykančio pavojaus…
- Blake Crouch „Laiko kilpos“ (iš anglų k. vertė Tadas Juras). Niujorko policijos detektyvas Beris Satonas pirmą kartą susiduria su klaidingos atminties sindromu - paslaptingu reiškiniu, savo aukas išvedančiu iš proto prisiminimais gyvenimo, kurio jie niekada nepatyrė, - ant vieno dangoraižio stogo, mėgindamas sustabdyti nuo atbrailos ketinančią nušokti moterį. Negalėdamas užmiršti savižudės išsakytų žodžių, Satonas ima gilintis į jos istoriją ir netrukus atseka įtartiną organizaciją. Tačiau tie, kurie saugo paslaptis, nėra linkę jomis dalintis, ir detektyvas greitai savo kailiu patiria esąs nepageidaujamas įsibrovėlis. Neuromokslininkė Helena Smit tiki, kad atsiminimai gali tapti realybe. Savo gyvenimą ji skyrė sukurti atminties kėdei, leisiančiai iš naujo išgyventi gražiausias prabėgusias akimirkas: pergalingą futbolo rungtynių smūgį, netikėtą bučinį, kūdikio atėjimą į pasaulį ar paskutinį brangaus žmogaus apkabinimą. Bet Helenos vadovas nori kur kas daugiau, nei tiesiog padėti prisiminti, todėl, technologijai patekus jam į rankas, pasaulis ir jo laikas ima netikėtai eižėti, į savo iškreiptą tėkmę įtraukdamas vis daugiau aukų.
- Olivier Norek „Paviršius“ (iš prancūzų k. vertė Donata Pleskevičienė). Vykdydama misiją sunkiai sužalojama policijos pareigūnė Noemė Šastan. Šūvis medžiokliniu šautuvu sudrasko pusę veido. Vos išgyvenusi, ji pati sau primena pabaisą, su kuria, jaučia, niekad nepajėgs susigyventi. Ir atrodo: ne ji viena. Bijodamas, kad suniokotas Noemės veidas trikdys kitus pareigūnus, Kriminalinės policijos komisaras ją išsiunčia toliau nuo skyriaus akių - į gūdų Prancūzijos kaimelį. Atvykusi į provinciją, Noemė tikisi be iššūkių išbūti paskirtą laiką ir grįžti į ankstesnį gyvenimą bent kiek apsipratusi su nauja savo išvaizda. Tačiau vieną rytą miestelyje į ežero paviršių iškyla plastikinė statinė, sauganti 25 metus kruopščiai slėptus šiurpaus nusikaltimo įkalčius, ir pareigūnė Šastan nenoromis įsitraukia į tyrimą.
- Guillaume Musso „Slaptas rašytojų gyvenimas“ (iš prancūzų k. vertė Donata Pleskevičienė). 1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje. Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti.
- Jørn Lier Horst „Katarinos kodas“ (iš norvegų k. vertė Giedrė Rakauskaitė). Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus. Katarina Haugen dingo be žinios, palikusi sukrautą lagaminą, nepradėtus valgyti pusryčius ir užkoduotą žinutę, kurios niekam nepavyko iššifruoti. Tą dieną Vistingas kasmet aplanko Katarinos vyrą Martiną jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos. Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Pasitelkęs naujausius DNR tyrimo metodus, jis žino galįs įrodyti, kad prie nusikaltimo prisidėjo Martinas Haugenas. Tik jam vis dar trūksta kelių detalių, ir joms išgauti Stileris nusprendžia pasinaudoti Vistingo ir Haugeno draugyste.
Šešiolikmetis Lainas gyvena gatvėje. Vieną dieną jis pagrobiamas ir įkalinamas požeminiame bunkeryje. Iš pradžių vaikinas pamano, kad buvo pagrobtas dėl išpirkos, - jis turi turtingą ir garsų tėvą. Tačiau ši istorija visai kitokia... Ji šokiruos, sujaudins ir sukrės. Tai žvilgsnis į tamsiausias ir šviesiausias žmonijos puses.
E. Karštakošė keturiolikmetė Olivija Prior užaugo mergaičių mokykloje. Vienintelis daiktas, likęs jai iš praeities, yra motinos dienoraštis ir jis, regis, atskleidžia vis stiprėjusią jos beprotybę. Vieną dieną Olivija gauna iš niekad jos nelankiusio dėdės laišką, kviečiantį į šeimos dvarą - Galantiją. Nepaisydama motinos dienoraštyje įrašytų įspėjimų nesiartinti prie šios vietos, nuvyksta, tik tuojau paaiškėja, kad niekas jos čia nelaukia. Bet ji neketina pasitraukti - čia pirmą kartą gyvenime pasijuto kaip namie. Ir visai nesvarbu, kad pusbrolis Metjus sutinka ją priešiškai, o namas pilnas šmėklų, klaidžiojančių aplink... Galantija slepia daugybę tamsių paslapčių ir Olivija pasiryžusi jas atskleisti. Netrukus ji žengs pro aptrupėjusią sieną ir atsidurs vietoje, kuri yra Galantija ir kartu nėra.
Karen M. Karen M. McManus detektyvinio romano paaugliams „Vienas iš mūsų meluoja“ dėmesio centre - penki po pamokų palikti paaugliai. Vienas iš jų miršta, likusieji keturi tampa įtariamaisiais. Istorija pasakojama iš kiekvieno ketveriukės mokinio perspektyvos. Tą dieną vyko daug keistų dalykų. Kodėl būtent jie atsidūrė uždaroje klasėje? Kam pavyko taip puikiai viską suplanuoti, jog žmogžudystė laikoma nelaimingu atsitikimu? Kiekvienas iš jaunuolių turėjo motyvą.
Pavojingos apgaulingai tykaus miestelio paslaptys, šiurpinantys grasinimai, žmogžudystės ir begalinis jaunos merginos ryžtas išsiaiškinti tiesą - tobulas kokteilis kvapą gniaužiančiam detektyviniam trileriui. Eko Ridžas - mažas Amerikos miestelis. Elerė jame nėra buvusi, bet apie jį žino viską. Kadaise ten dingo jos septyniolikmetė teta, o vos prieš penkerius metus miestelį išgarsino abiturientų pokylio karalienės žmogžudystė. Dabar Elerė kraustosi į Eko Ridžą pas močiutę, kurios beveik nepažįsta. Miestelis tarsi atvirukas, bet kupinas paslapčių.
Naktis Lisabonos uoste. Apšviestas dujinių žibintų bėga žmogus. Tai Alfonsas Moro, ir jo gyvybei gresia pavojus. Bėglį gaubia paslaptis, kurią bet kokia kaina siekia išsaugoti galingos jėgos. Persekiotojas priartėja. Pasiveja. Vos po keleto akimirkų susirėmimas baigtas. Moro krinta nuo krantinės, ir jį praryja juodi Težo upės sūkuriai. Uosto skersgatviai prisipildo kuždesių, kad įvyko žmogžudystė. Pasklinda gandas, kad netoliese slapstosi pamišęs, kraujo ištroškęs padaras.
Mats Strandberg, Sara B. Jos - šešios mažai ką bendra turinčios moksleivės iš to paties nedidelio miestelio mokyklos. Kiekviena kovoja su savo problemomis, kompleksais ir viduje kunkuliuojančiomis jausmų audromis. Tačiau jų gyvenimams lemta neatpažįstamai pasikeisti, kai kraujo klane randamas bendramokslis. Visi tiki, kad tai - savižudybė, bet ar tikrai? Prasidėję keisti įvykiai priverčia šešetuką susivienyti. Kodėl merginos sapnuoja keistus sapnus ir nubunda gaisro dūmų kvapo prisigėrusiais plaukais? Kas kartais įsibrauna į jų mintis ir priverčia besąlygiškai paklusti? Kodėl mokyklos direktorė jas vadina išrinktosiomis?
Sara Allegrini „Tinklas. Pagrindiniai knygos veikėjai galėtų būti pavadinti „sunkiais“ vaikais. Netikėtai trys jaunuoliai atsiduria tamsiame ir nepažįstamame miške. Vieta nuošali, aplinkui nė gyvos dvasios. Taip pat jie neturi maisto, vandens, telefonų, interneto ir kitų įprastame gyvenime savaime suprantamų dalykų. Kodėl jie atsirado tokioje vietoje? Pirminė reakcija - pyktis. Ar čia kažkoks tėvų pokštas? Vėliau atsėlina baimė. Miesto vaikai miške nesijaučia saugūs, nežino ką daryti. Ar tai bausmė, už tai, kad jaunuoliai savo gyvenimą siekė nugyventi paviršutiniškai ir visapusiškai save žalodami? Romano pradžia primena romaną apie serijinį žudiką bei jo žaidmėlius. Visgi, yra asmuo, kuris lyg ir padeda jaunuoliams, nors niekada nepasirodo. Jis palieka raštelius ir priverčia paauglius užsidirbti naudingų, išgyvenimui reikalingų dalykų. Pamažu knygos „Tinklas: kaip išgelbėti tą, kuris nenori būti išgelbėtas?“ atmosfera kinta. Tai psichologinė istorija priverčianti nagrinėti giliausius žmogaus jausmus ir iš naujo įvertinti savo gyvenimo vertybių skalę. Autorė priverčia pamąstyti ir apie tai, kad paauglio pyktis ir atžarumas neretai slepia kančias, kurių suaugusieji nepastebi, arba tiesiog nenori matyti.
Heter niekada nelaikė savęs bebaime ir niekada netroško išsiskirti iš kitų. Todėl niekada neketino dalyvauti „Panikoje“ - žaidime, kuriame mokyklą baigę mokiniai rizikuoja gyvybe mirtinai pavojingose rungtyse, bandydami laimėti įspūdingą pinigų sumą. Tačiau kai atsiranda kai kas, dėl ko verta kovoti, Heter supranta turinti kur kas daugiau drąsos, negu manė. Dodžo niekada nebaugino „Panika“. Jis tiki: ilgai kurtas slaptas planas ir viena didelė paslaptis tikrai padės jam laimėti.
Prieš septynerius metus pradingo Anos mama. O dabar Ana vis girdi jos pagalbos šauksmą. Bet tas šauksmas - tik mergaitės galvoje. Ar ji pradeda eiti iš proto?
Grupė jaunuolių susigalvoja žaidimą - penkias dienas praleisti miško glūdumoje, viduramžių sąlygomis - be elektros, telefono, net be degtukų. Toks malonumas nė kiek neviliotų Bastiano, jeigu ne Sandra, patyrusi realybės žaidimų dalyvė, kuriai jis jaučia simpatiją. Kur visa tai vyks, žaidėjai sužino tik geležinkelio stotyje, o tada sumanytą žygį apniaukia pirmasis šešėlis: nuošalus miškas, kuriame turi vykti žaidimas, laikomas prakeiktu. Iš pradžių į tai niekas nežiūri rimtai, bet pamažu ima dėtis vis keistesni dalykai, ir, rodos, nekalta kelionė į praeitį staiga virsta pavojinga tikrove.
Nikas įsigyja piratinę kompiuterinio žaidimo „Erebas“ kopiją. Šis žaidimas mokykloje platinamas slapta, jo taisyklės itin griežtos: žaisti galima tik kartą, žaisdamas turi būti vienui vienas ir niekada niekam nieko nepasakoti apie „Erebą“. Kas šias taisykles pažeidžia arba neįvykdo užduoties, negailestingai baudžiamas. To negana - norint pereiti iš vieno žaidimo lygio į kitą, tenka atlikti užduotis ir realiame gyvenime. Virtualusis pasaulis ir tikrovė taip susipina, kad atskirti jų ribas darosi neįmanoma... Nikas, kaip ir daugelis kitų mokinių, tampa priklausomas nuo žaidimo.
Panašus:
- Knygos vaikams ir paaugliams: TOP skaitomiausios ir įdomiausios
- Audio knygos vaikams nemokamai: kur klausytis internete?
- Geriausios knygos vaikams nuo 5 metų: TOP 10 rekomendacijų
- Vaikiškas dviratis nuo 6 metų: kaip išrinkti tinkamiausią ir saugiausią?
- Vaikų Režimas ir Tėvų Kontrolės Android Programėlės – Efektyvūs Būdai Apsaugoti Jūsų Vaikus Skaitmeniniame Pasaulyje!