Anot Kauno technologijos universiteto profesorės dr. Virginijos Daukantienės, vaikų drabužiai turi būti komfortiški ir funkcionalūs, o renkantis aprangą svarbu vadovautis nuosaikumo principu. Atsiųstame pranešime specialistė dalijasi patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikiškus drabužius, iš kokių medžiagų jie turėtų būti pasiūti ir kokios informacijos ieškoti gaminių etiketėse.
Svarbiausi aspektai renkantis vaikiškus drabužius
Drabužių funkcionalumas ir patogumas
Vaikiškais drabužiais laikomi tie, kurie kuriami, projektuojami ir parduodami vaikams nuo gimimo iki 14 metų amžiaus. Šių drabužių asortimentas yra labai platus, tad išrinkti tinkamiausius drabužius vaikui gali reikalauti nemažai tėvų laiko ir pastangų. Anot KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininkės prof. dr. V. Daukantienės, renkantis vaikiškus drabužėlius tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų dydį ar dizainą, bet ir į pasirinkto drabužio funkcionalumą bei patogumą.
„Vaikiško drabužio konstrukcija turi nevaržyti judesių, turėti galimybę keisti apačios ar liemens plotį kibiosiomis juostomis, sagomis, virvelėmis ar elastine juosta ir garantuoti paprastą užsivilkimą bei nusivilkimą. Pavyzdžiui, vaikų iki 3 metų kelnės turėtų būti užsegamos ir atsegamos žingsnio siūlėje, o palaidinės - pečių siūlėje“, - sako V. Daukantienė. Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikiškų drabužių kelių ir alkūnių srityse turėtų būti specialūs konstrukciniai sprendimai, pavyzdžiui, atsparesnė dilinimui medžiaga ar du audinio sluoksniai, apsaugantys ne tik drabužį nuo suardymo, bet ir patį vaiką, jei šis pargriūtų.
Medžiagos pasirinkimas pagal paskirtį
Anot specialistės, ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, iš kokių medžiagų yra pagaminti vaikiški drabužiai. Aprangą ir jos medžiagas reikėtų rinktis atsižvelgiant į drabužio paskirtį - kokiai veiklai jis bus skirtas ir kur vaikas jį dėvės. Tiesiogiai su oda kontaktuojanti ar miegui skirta apranga neturėtų dirginti odos ar jos alergizuoti, todėl svarbu, kad tokie drabužiai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų - organinės medvilnės, bambuko ar lino pluoštų, ar bent - iš regeneruotos celiuliozės pluoštų, pavyzdžiui, viskozės, lajocelio ir kitų, kurių savybės yra artimos natūralių pluoštų savybėms. Šių medžiagų laidumas orui yra didesnis už įprastos struktūros sintetinių pluoštų medžiagų, todėl garantuoja greitą drėgmės išgarinimą ir leidžia vaiko odai „kvėpuoti“.
„Vaikiškuose drabužiuose, kurie yra arčiau odos - dėvimi nelabai aktyvioje veikloje ar miego metu - reikėtų vengti sintetinių pluoštų tekstilės medžiagų. Drabužių medžiagos turi būti tamprios, minkštos, švelnaus paviršiaus. Tvarumo prasme rekomenduojama rinktis gaminius iš organinės medvilnės ar organinės vilnos plonų pluoštų“, - patarimais dalijasi V. Daukantienė. Tačiau kiek kitais principais reikėtų vadovautis, renkant vaikams sporto aprangą ir drabužius, kuriuos vaikas dėvės lauke, aktyviai leisdamas laiką: „Sporto ir aktyvaus laisvalaikio drabužiai turėtų būti patogūs ir komfortiški. Tokios aprangos medžiagų sudėtyje turėtų būti dalis sintetinių mikropluoštų, tokių kaip poliamidas ar poliesteris, nes jie greičiau geba atiduoti susikaupusią drėgmę, o ši vaikiškų drabužių savybė yra labai svarbi, nes vaikai yra judrūs, jų kūno temperatūra greičiau pakyla“, - teigia profesorė.
Tuo tarpu lietingiems orams skirti vaikiški drabužėliai turėtų būti pagaminti iš dengtų ar laminuotų (daugiasluoksnių) sintetinių medžiagų: „Šių medžiagų funkcinės savybės užtikrina prakaito garų pasišalinimą iš po drabužiais esančios erdvės ir nepraleidžia lietaus ar ištirpusio sniego vandens iš išorės. Be to, daugiasluoksnės medžiagos išorinis sluoksnis nepraleidžia vėjo. Vėsesniems orams skirti vaikų drabužiai turėtų pasižymėti geromis šiluminėmis savybėmis ir būti nedidelės masės, todėl pagrindinis drabužio paketo sluoksnis turėtų būti pagamintas iš funkcinės medžiagos, o tarp jo ir pamušalo turėtų būti labai akytos šiltinamosios neaustinės medžiagos sluoksnis ar pūkų užpildas.“ Specialistė teigia, kad norint pagerinti aprangos šilumines savybes būtina taikyti ir drabužių sluoksniavimo principus: „Kuo daugiau drabužių sluoksnių vaikas dėvės (apatiniai marškinėliai, palaidinė, megztinis, striukė), tuo geresnės bus jos šiluminės savybės.“
Pasak profesorės, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad vaikai ne tik nesušlaptų ir nesušaltų, bet ir būtų saugūs gatvėse, todėl vaikiški drabužiai privalo turėti atšvaitus: „Prie vaikiškų viršutinių drabužių tokių, kaip striukės, lietpalčiai, paltai, skirtų rudens ir žiemos sezonams, šviesą atspindintys elementai turėtų būti pritvirtinti prie nugaros detalių ir rankovių.“
Etiketės svarba
Anot V. Daukantienės, perkant drabužius vaikams būtina peržiūrėti pasirinkto gaminio etiketę. Joje pirkėjas ras ne tik kainą, informaciją apie gaminio priežiūrą ar drabužio pluoštinę sudėtį, bet ir kilmės šalį, informaciją apie prekės gamintoją ir jo adresą.
„Skaitant drabužių etiketes visų pirma reikia atkreipti dėmesį į drabužio sudėtį ir priežiūros taisykles. Nurodyta informacija apie gaminio pluoštinę sudėtį leis prognozuoti gaminio komfortiškumą ir eksploatacines savybes. Gaminiuose neturėtų būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino, arseno ir kitų metalų ištraukų, o medžiagos turi pasižymėti dideliu nudažymo atsparumu. Specialiais simboliais gaminio etiketėje turi būti pažymėti ir drabužių priežiūros procesai (skalbimas, cheminis valymas, lyginimas, džiovinimas) bei jų režimai. Visa tai leis iš anksto įvertinti gaminio priežiūros sudėtingumą, o laikantis nurodytų priežiūros sąlygų bus galima ilgai dėvėti tvarkingą drabužį ir būti tikriems dėl jo ilgaamžiškumo“, - teigia KTU profesorė.
Vaikiškiems drabužiams, kaip ir visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems produktams, taikomi specialūs kokybės reikalavimai, kurie apibrėžia konkrečias pagrindinių medžiagų savybes bei dekoratyvių ir funkcinių elementų (sagų, užtrauktukų, raištelių, virvelių, ir kt.) savybes, konstrukcinius ypatumus: „Drabužių elementai turi nekelti pavojaus juos dėvint, todėl perkant drabužius vaikams reikėtų atkreipti dėmesį į visus drabužio konstrukcijos elementus ir drabužio saugumą įvertinti individualiai.“
V. Daukantienė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į vaikiškų drabužių kilmės šalį: „Kuriamų, gaminamų Lietuvoje ar į ją tiekiamų drabužių ženklinimas yra griežtai reglamentuojamas visoje Europos Sąjungoje, todėl jei gaminys įvežtas iš Europos ekonominės erdvės valstybių, galime tikėtis tokios gaminio kokybės, kokia ji ir yra nurodyta ženklinimo etiketėse. Ekologiškų medžiagų panaudojimą bei tvarių gamybos technologijų ir procesų įgyvendinimą patvirtina patikimi ženklai: „EU Ecolabel“, „Oeko-Tex“, „Bluesign“, „Nordic Swan“ ir kiti, kurie taip pat nurodomi gaminio etiketėse.“
Papildomi patarimai renkantis miego drabužius vaikams
- Oro vonios: Kūdikiams labai naudingos oro vonios, tačiau nakčiai vaiką geriau aprengti, kad jis nesušaltų.
- Medžiagos: Rinkitės natūralius audinius, tokius kaip medvilnė, flisas, flanelė ar bajus.
- Patogumas: Miego drabužiai turi būti patogūs, nevaržantys judesių.
- Dydis: Drabužiai turi atitikti vaiko dydį, ne per maži ir ne per dideli.
- Funkcionalumas: Smėlinukai, miego kombinezonai ir pižaminės kelnės turi būti pasiūtos taip, kad liktų vietos sauskelnėms.
- Miegmaišiai: Pagal amžių tinkamai parinkti miego vokeliai nekausto vaiko judesių ir neleidžia jam sušalti.
Miego ritualai ir jų svarba
Miego ritualai - tai tam tikra ramių veiksmų seka, kuri kartojama kasdien prieš miegą, tai gali būti knygutės skaitymas, maudynės ar švelnus lopšinės niūniavimas. Mažiems vaikams dienos pilnos naujų įspūdžių, veiklos, o laikas prieš miegelį yra tarsi perėjimas iš aktyvios dienos dalies į ramybę. Jei vaikui žaidžiant, mes staiga pasakome, jog laikas miegoti, jiems gali būti sunku staigiai nusiraminti ar net baisu.
Pasikartojantys miego ritualo veiksmai padeda kūdikiui ar vaikui suprasti, jog ateina laikas miegoti. Įsivyravęs ritmas vaikų pasaulį daro saugiu ir nuspėjamu. Vaikas artėjant miego laikui žino ko tikėtis, kokia veiksmų seka jo laukia. Kiekviena šeima susikuria savo ritualus. Jie gali būti skirtingi: lopšinės, sauskelnių keitimas, maudynės, pasakos skaitymas ir t.t. Tai kas patinka vaikui ir tėveliams.
Pagrindiniai miego ritualų žingsniai
- Venkite aktyvių žaidimų ir ekranų bent valandą prieš miegą.
- Miego ritualai kūdikiams neturėtų trukti ilgiau nei 15-20 minučių, vyresniems gali užtrukti ir iki 30 minučių.
- Svarbus nuoseklumas, stenkitės miego ritualus atlikti kuo panašesniu metu kiekvieną dieną ir ta pačia tvarka.
- Nebijokite eksperimentuoti, jei matote, kad miego ritualai nebeveikia, pabandykite keisti veiksmų seką ar įtraukti/pašalinti kitas veiklas.
- Užtikrinkite vaiko kambario tinkamą apšvietimą.
Dažniausiai pasikartojantys miego ritualai
- Trumpos maudynės.
- Žaisliukų migdymas.
- Masažas, pasiglostymai.
- Miegmaišis kūdikiui.
- Pasaka arba lopšinė.
- Mylimas migdukas.
Maitinimo stenkitės neįtraukti į miego ritualų seką. Miego ritualus galite taikyti nuo pirmosios dienos. Taip pat miego ritualai gali būti taikomi tiek prieš nakties miegelį, tiek ir prieš kiekvieną dienos miegelį.
Panašus:
- Miego muzika vaikams: raminančios melodijos saldžiam ir ramiam miegui
- Top 10 Būtini Kūdikio Miego Reikmenys, Kad Jūsų Mažylis Miegotų Ramiai
- Neįtikėtina! Kaip Užtikrinti Giliausią Miegą Nėštumo Metu ir Jaustis Puikiai
- Atrask Geriausią Miego Pozą Nėštumo Metu: Patarimai Ramiai Naktiai
- Vaikiškos Suknelės Mergaitėms: Tobulas Stilius Kiekvienai Proga!
- Senelių Globos Namai Lietuvoje – Atraskite Aukščiausios Kokybės Senatvės Priežiūrą