Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei.
Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt.
Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.
Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.
Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas.
Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.
Per biologijos dalyko veiklas mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių gamtoje pasekmes; sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas.
Darnaus vystymosi tematika biologijos pamokose padeda plėtoti socialinį atsakingumą, puoselėti meilę gamtai, moko būti išteklius tausojančiu vartotoju.
Gyvūnų apvaisinimas
Gyvūnams būdingas išorinis arba vidinis apvaisinimas.
Išorinis apvaisinimas
- Vyksta vandenyje.
- Būdingas gyvūnams gyvenantiems vandenyje arba grįžtantiems į jį veistis (pvz.: žuvys, varlės).
- Patelių kiaušidėse subręsta daug kiaušialąsčių, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidų.
- Spermatozoidai labai judrūs, kad galėtų priplaukti prie kiaušialąsčių ir jas apvaisinti.
- Apvaisinami ne visi kiaušinėliai, nes apvaisinimo tikimybė nedidelė ir priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Vidinis apvaisinimas
- Būdingas daugeliui sausumos gyvūnų (pvz.: ropliai, paukščiai, žinduoliai).
- Patelių kiaušidėse subręsta kiaušialąstės, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidai.
- Kiaušialąstės apvaisinimas įvyksta patelės organizmo viduje (judrūs spermatozoidai keliauja lytiniais latakais, kol pasiekia kiaušialąstę).
- Apvaisinimo tikimybė didelė, nes į patelės organizmą patenka daug spermatozoidų, o kiaušialąsčių subrandinama nedaug.
- Apvaisintas kiaušinėlis, žinduolių vystosi įsitvirtinęs motinos gimdoje, o paukščių ir roplių kiaušinyje, kuris turo storą lukštą.
Tiesioginis vystymasis
Ką tik gimęs organizmas būna panašus į suaugėlį, skiriasi tik dydžiu, proporcijomis, ir kai kurių organų išsivystymu. Toks vystymosi būdas būdingas daugumai stuburinių (ropliai, paukščiai, žinduoliai) ir kai kuriems bestuburiams (dėlės, vorai).
Netiesioginis vystymasis
Vabzdžių metamorfozė.
Žmogaus dauginimosi sistema
Mokėti nusakyti, kokie organai sudaro žmogaus dauginimosi sistemą. Apibūdinti, kuo skiriasi vyrų ir moterų lytinės ląstelės. Gebėti nurodyti, koks lytinių hormonų vaidmuo žmogui lytiškai bręstant ir formuojantis jo lytinėms ląstelėms.
Vyro dauginimosi organai
Moters dauginimosi organai
Vyriškos lytinės liaukos
Moteriškos lytinės liaukos
Lytinės ląstelės
Testosterono poveikis
Estrogenų poveikis
Moters lytinis ciklas
Ovuliacija
Apvaisinimas
Apvaisinant dalyvauja subrendęs spermatozoidas ir užbaigiamas kiaušialąstės dalijimasis, atkuriamas dvigubas chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, įsijungia tolesni medžiagų apykaitos bei dalijimosi mechanizmai.
Nuo zigotos iki vaisiaus
Vaisiaus vystymasis
Dvynių vystymasis
Žalingų moters įpročių poveikis besivystančiam vaisiui
Rūkymo poveikis
Rūkymo poveikis vaisiui
Rūkymo padariniai vaisiui
Alkoholio poveikis vaisiui
Alkoholio padariniai vaisiui
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinas varliagyvių dauginimosi stebuklas: vidinis apvaisinimas atskleidžia paslaptis!
- Unikalūs Varlių Apvaisinimo Stebuklai: Gamta ir Įdomiausi Ypatumai
- Neįtikėtini Driežų Apvaisinimo Ir Dauginimosi Paslaptys, Kurias Privalote Žinoti!
- Atskleista: Kada Geriausia Susilaukti Vaikų – Vaisingumo Paslaptys ir Nepakeičiami Patarimai!
- Sužinokite, Nuo Kelintos Nėštumo Savaitės Galima Pamatyti Vaisių: Stebinantys Faktai!