Ropliai (Reptilia) - tai chordinių (Chordata) tipo stuburinių gyvūnų klasė. Dabartiniai ropliai skirstomi į 4 būrius: vėžliai, snapagalviai, žvynaropliai ir krokodilai; iš viso apie 6000 rūšių.
Driežai (Sauria) priklauso žvynaroplių (Squamata) būriui. Yra žinoma 26 driežų šeimos, iš kurių žinomesnės - agaminiai, chameleoniniai, gekoniniai, iguaniniai, varaniniai. Iš viso yra 4675 rūšys.
Roplių Dauginimosi Ypatumai
Apvaisinimas: Roplių apvaisinimas vidinis. Patinai (išskyrus tuataras) turi kopuliacijos organą (gyvačių ir driežų jis porinis). Kai kurie ropliai dauginimosi metu skleidžia garsus, daugelio driežų rūšių patinai demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, dar kitų rūšių patinai (pvz., juodosios mambos) kaunasi dėl patelių.
Kiaušiniai: Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį, pūvančius lapus. Kiaušiniai gali būti kietu lukštu kaip ir paukščių, tačiau daugumos roplių kiaušinių dangalas odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį. Embrionas vystosi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, kartais metus (pvz., tuatarų). Jaunikliai išsirita išsivystę, nėra lervos stadijos.
Gyvavedystė: Gyvavedžių driežų gemalai gauna maisto per kraujagysles, esančias patelių kiaušintakiuose.
Raudongalvės Agamos
Raudongalvės Agamos dėl savo ryškių spalvų yra itin patrauklios ir geidžiamos augintinės roplių mylėtojų tarpe. Jos priklauso Agaminių šeimai. Didžiausias populiacijos paplitimas ir kilmės vieta yra Afrikos regionai (į pietus nuo Sacharos.). Kaip naminis augintinis buvo įvežtos i Šiaurės Ameriką ,tačiau pasprukę individai puikiai adaptovosi ir išplito laisvėje, pietinėse valstijose (Florida). Agama Agama gali užimti miesto, priemiesčių ar laukinės gamtos teritorijas , kuriose yra pakankamai augmenijos bei vabzdžių maistui.
Agamos dažniausiai yra ramūs driežai, išskyrus dominuojantį patiną , kuris yra gana agresyvus, kadangi gina savo teritoriją. Yra keletas atpažįstamų šios rūšies driežų elgesenos modelių, pvz. galvos linktelėjimas parodo Agamos lyderio padėtį(pvz grėsmingas ir greitas galvos judesys auštyn žemyn su visiškai tiesiu žandikauliu). Dauginimosi laikotarpiu patinų spalvos išryškėja - taip jie demonstruojasi prieš pateles bei norėdami įbauginti kitus patinukus. Vieni patinėliai turi kovoti su kitais dėl teritorijos ir tokiu būdu pelnyti savo vietą.
Agama Agama gyvena tokiose socialinėse grupėse, kuriose visuomet yra pagrindinis patinas ir jo haremas su maždaug pusšimčiu patelių, na , o likę vyriškos lyties atstovai tėra jo pavaldiniai. Žemesniosios klasės patinėliai pakilti į valdančiojo poziciją gali tik nugalėję lyderį. Svarbu paminėti, kad tik aukščiausiojo rango patinas turi teisę poruotis su patelėmis. Lyderio teritorijos centras paprastai yra pažymimas kokiu nors daiktu, pvz. medžiu ar akmeniu.
Vyriškos ir moteriškos lyties Agamos savo išvaizda labai stipriai skiriasi. Patelės yra rusvos, gelsvos spalvos ir puikiai geba įsilieti į aplinkos kraštovaizdį. Patinai išsiskiria raudonai oranžinėmis ryškiomis galvomis. Kovodami su kitais patinukais dėl patelių, vyriškos lyties Agamos tampa dar spalvingesnės.
Patelės lytiškai subręsta būdamos 14-18 mėnesių amžiaus, o patinai apie antrus gyvenimo metus. Agama Agama paprastai dauginasi drėgnuoju metų laiku, arba ištisus metus tose vietovėse, kuriose iškrenta didelis kritulių kiekis. Po apvaisinimo patelė smėlingoje ir drėgnoje dirvoje, kurią vis dieną šildo saulės spinduliai ir kuri yra uždengta augalais, iškasa maždaug 5 cm gylio duobutę į kuria padeda nuo 5 iki 7 elipsės formos kiaušinių, iš kurių per 8 -10 savaičių išsiperi maži driežiukai.
Gekonai
Gekonai yra driežai. Gekonai yra nedideli gyvūnai, pasižymintys plokščia išvaizda. Patinai yra didesni ir spalvingesni nei patelės. Visi gekonai gali keisti spalvą, dažniausiai dienos metu būna šviesios spalvos, naktį tamsios.
Patelė padeda du ar tris kiaušinius, keletą kartų per metus. Kiaušiniai turi minkštą ir lipnų lukštą. Jie sukimba vienas su kitu, taip pat kaip ir prie vietos, kur yra padėti. Šių gekonų kiaušinius galima rasti plyšiuose, įtrūkimuose, skylėse sienose, po namų terasomis ir po medžių žieve. Inkubacinis periodas gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių, esant 28-33º C temperatūrai. Kiaušinius saugo tiek patinas, tiek patelė.
Vandeninė Agama
Vandeninė agama - tai vidutinio dydžio driežas, paplitęs Pietryčių Azijos drėgnuosiuose tropiniuose miškuose. Jos gyvena medžiuose, kurie auga netoli vandens, todėl gerai plaukia ir geba ilgai išbūti panirę po vandeniu. Aktyvios dieną, o naktį miega ant šakų ar kitose aukštesnėse vietose.
Poruojasi šiltuoju metų laiku, dažniausiai nuo gegužės iki rugpjūčio. Poravimosi metu patinai tampa agresyvūs, linguoja galvą, demonstruoja kūno šonus ir vaikosi pateles. Po sėkmingo apvaisinimo patelė ieško drėgnos, minkštos dirvos vietos, kur iškasa duobę ir sudeda kiaušinius.
Driežų Gyvenimo Būdas ir Aplinka
Driežai gyvena dykumose, miškuose, giriose, pelkėse ir uolėtuose vietose. Kai kurie driežai gyvena medžiuose. Aktyvūs šiltomis vasaros dienomis. Žiemoja.
Kūno spalva dauguma gerai prisitaikę prie aplinkos. Kai kurių rūšių ropliai (pvz., chameleonai) geba keisti kūno spalvą ir piešinį pagal išorės dirgiklius (temperatūrą, šviesą, drėgmę, šaltį). Yra roplių, kurie pajutę pavojų gąsdina: pakelia galvą, išskleidžia apykaklę (pvz., apykaklėtasis driežas), iškelia kūno priekį, išpučia kaklą (pvz., kobros).
Ropliai labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, nes jų medžiagų apykaita labai lėta. Ropliai šaltąjį metų laiką praleidžia įmigę. Vieni minta vabzdžiais, kiti - žuvimis ir kitais stuburiniais, dar kiti - augalais.
žymės:
Panašus:
- Alyvuogių aliejus kūdikių tyrelei: svarbiausi privalumai ir saugaus vartojimo patarimai
- Atraskite Nemedikamentinius Gimdymo Nuskausminimo Metodus: Privalumai, Trūkumai ir Patarimai
- Normalus naujagimio svoris: svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Paslaptingi Kūdikio Lyties Nustatymo Metodai: Liaudiški Tikėjimai Vs. Moksliniai Tyrimai
- Vaikų pasaulis: Atraskite nepaprastą istoriją, nostalgiškus prisiminimus ir šiuolaikinę magiją!