Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Varliagyviai - tai sekliuose vandens telkiniuose ir sausumoje prisitaikę gyventi stuburiniai gyvūnai, tokie kaip varlės, rupūžės ir uodeguotieji tritonai. Varliagyvių oda, kaip ir plaučiai, yra kvėpavimo organas. Varliagyviai veisiasi tik vandenyje, nes sausumoje jų kiaušinėliai išdžiūtų. Iš kiaušinėlių išsiritę buožgalviai labai panašūs į mažas žuvytes. Vėliau jiems išauga kojytės, išsivysto plaučiai, uodega pamažu trumpėja, ir jie persikelia į sausumą.

Varliagyvių Migracija ir Nerštas

Kiekvieną pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į neršto vietas. Varlės yra šaltakraujai gyvūnai, todėl jų aktyvumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Orams atšilus iki 10 laipsnių Celsijaus, jos greitai reaguoja į temperatūros pokyčius.Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4-5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Ši varliagyvių grupė dar vadinama rudosiomis varlėmis.

Varlių Apvaisinimo Procesas

Prasidėjus varliagyvių migracijai gyventojai ant takų, prie vandens telkinių gali pastebėti daugybę šių šaltakraujų ir net išgirsti neįprastų jų skleidžiamų garsų. Skaitytojas pasidalijo stebinančiais kadrais iš pasivaikščiojimo miške, kur užfiksavo tikrų tikriausią rupūžių kamuolį. Nuožmi kova dėl patelių.Varliagyvių patinėlių lipimas ant patelių nėra pats poravimasis, taip jie keliauja iki vandens ir užsitikrina, kad bus pirmieji, kurie apvaisins patelės išleistus ikriukus. Varliagyvių apvaisinimas yra išorinis. Tai reiškia, kad patelė keliauja iki vandens telkinio, dažniausiai nesraunaus (balos, kūdros, pelkės, užlietų pievų ir pan.), ir į vandenį išleidžia ikriukus, juos skuba apvaisinti patinas. Apvaisinti ikriukai vadinami kurkulais. Rupūžių kurkulai primena siūlus, o varlių yra vandenyje sudėti krūvelėmis.Kiekvienas patelę, kuri yra gerokai didesnė, radęs patinas bando ant jos užsiropšti ir nustumti konkurentą. Dėl to kartais ir susidaro tokie skaitytojo užfiksuoti „rupūžių kamuoliai“. Patinėliai bando nuspirti vieni kitus, skleidžia įvairius garsus ir taikosi būti pirmieji, kuriuos patelė nuneš iki vandens. Kartais vandenį pasiekusios patelės išsigąsta ir bando nerti gilyn, tačiau patinėliai, kurie į ją įsikabinę, sulaiko orą ir neleidžia joms panerti.

Štai kaip vyksta kūmučių apvaisinimas:

  • Patinui priviliojus patelę, pora kurį laiką plaukioja apsikabinusi.
  • Vėliau sekliose, žolėmis apaugusiose vietose porcijomis išneršiami ikreliai.
  • Jie pritvirtinami prie povandeninių augalų.
Vienos patelės padėtų ikrelių skaičius priklauso nuo jos amžiaus ir dydžio. Paprastai patelė tą pačią vasarą išneršia 2 - 3 kartus. Tokiu būdu padidinama tikimybė populiacijai išlikti, nes skirtingu metu išsivystę buožgalviai pergyvena kintančias vandens telkinių sąlygas. Nustatyta, kad per visą vasarą viena patelė gali padėti 35 - 1236 kiaušinių. Esant palankioms sąlygoms kiaušiniai išsivysto per 5-7 dienas. Augantys buožgalviai didžiąją laiko dalį praleidžia besimaitindami. Prieš prasidedant metamorfozei jie užauga iki 3,8 - 4,8 cm.

Varliagyvių Apsauga ir Svarba Ekosistemai

G. Paškevičius primena, kad šiuo metu varliagyvių migracija vyksta intensyviai, todėl jų galima aptikti ant takų, kelių, netoli įvairių vandens telkinių. Jis prašo tokiose vietose būti atsargesniems ir pasaugoti gyvūnus.Jis taip pat primena, kad paleidžiant varles, rupūžes ir tritonus svarbu juos nukreipti į tą pačią pusę, į kurią gyvūnai ėjo, antraip jie vėl grįš atgal. Varliagyviai yra itin svarbi ekosistemų dalis, tačiau net trečdaliui jų rūšių pasaulio mastu gresia išnykimas. Lietuvoje iš viso gyvena 13 varliagyvių rūšių, iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai skiauterėtasis tritonas, europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, žalioji rupūžė, nendrinė rupūžė. Pagrindinė varliagyvių nykimo priežastis - jiems tinkamų buveinių trūkumas.
Lietuvos Raudonojoje Knygoje esančios varliagyvių rūšys
Rūšis Būdingi požymiai
Skiauterėtasis tritonas Didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų
Europinė medvarlė Viena iš mažiausių varlių Europoje, gali laipioti vertikaliais paviršiais
Raudonpilvė kūmutė Pilvinė pusė išmarginta ryškiomis raudonomis arba oranžinėmis dėmėmis
Žalioji rupūžė Nugara išmarginta marmurinėmis žaliomis dėmėmis
Nendrinė rupūžė Išilgai nugaros einanti ryški geltona juosta
Gamtos ekosistemoje varlės užima ypatingai svarbią vietą. Jos plėšrūnės ir išnaikina gausybę kraujasiurbių ir parazitinių vabzdžių, o jomis maitinasi visa eilė kitų dar didesnių gyvūnų.

Štai keletas varlių rūšių, aptinkamų Lietuvoje:

  • Pievinė varlė
  • Kūdrinė varlė
  • Ežerinė varlė

žymės:

Panašus: