Gedimino arba Vilniaus aukštutinė pilis - gotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.
Gedimino pilies bokštas - labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių.
Istorija
Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. - XIV a. pr. 1413-1414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: „pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Pilis ir kiti mediniai jos pastatai aptverti, tačiau pats Vilniaus miestas atviras - jis neturi gynybinių sienų.“
1938, 1940, 1979, 1982 m. tyrinėjant rasta daugelis kultūrinių sluoksnių, ankstyviausi iš kurių datuojami I t-mečiu pr. Kr. G. Fiurstenhofo plano (1737 m.) aprašyme Aukštutinės pilies kalnas vadinamas senosios pilies ir šventyklos (Heidnischer Tempei) vieta (žr. Drėma V , 1991).
Kunigaikštis Gediminas, norėdamas pilies kalną iš visų pusių apsupti vandeniu, įsakė iškasti perkasą ir pripildyti ją vandens. Taip atsirado naujoji Vilnios vaga, juosianti kalną iš rytų pusės.
1419 m. kilus gaisrui, medinė pilis sudegė. Atstatant ją naudotos jau tvirtesnės medžiagos - akmenys ir plytos. Akmenys buvo neskaldyti. Jiems ir plytoms surišti naudotas kalkių skiedinys. Naujoji pilis buvo gotikinio stiliaus, mūrinė, su trimis bokštais, reprezentaciniais rūmais ir ūkiniais pastatais. Vakarinis, iki mūsų laikų išlikęs bokštas buvęs keturių aukštų. Apačioje - keturkampis, aukščiau - aštuoniakampis.
Šiaurinės pilies bokštas, kurio teliko tik liekanos, buvęs mažesnis. XVI a. pilis dar taisyta, perstatyta, tačiau pirminis jos vaizdas iš esmės nepakito. Iš vieno XVI a. piešinio matyti, kad tuomet ji jau turėjusi tik du apvalius trijų aukštų bokštus. Ją supo ginamieji rūmai su šaudymo angomis.
XVII a. Aukštutinė pilis buvo apleista, joje įrengtas bajorų kalėjimas. XVII-XVIII a. per karus su Rusija pilis smarkiai apgriauta ir daugiau neatstatyta. 1948-1949 m. restauruotas Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, dabar vadinamas Gedimino vardu.
Trijuose bokšto aukštuose įrengtas pilies muziejus, o viršuje - apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria plati miesto panorama. 1995 m. Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą. Po šių darbų buvo atnaujinta ekspozicija Gedimino pilies bokšte.
Legendos ir padavimai apie Gedimino pilį
Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti apsistojo Šventaragio slėnyje. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną - ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų.
Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Lizdeika išpranašavo, kad jog ten, kur staugė vilkas, išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.
Tačiau yra ir realistiškesnė šio padavimo versija, kuri skamba taip: šiame kalne Gediminas sumedžiojo (paaukojo) taurą, kurio oda ir auksu apkaustyti ragai dar ilgai buvo saugomi valstybės ižde. Vėliau vieną ragų, ruošdamasis karūnuotis, didysis kunigaikštis Vytautas 1429 m. Lucko suvažiavime padovanojo Romos imperatoriui Zigmantui (pagal: BRMŠ).
Gedimino pilies bokštas šiandien
Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą.
Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m.
Iš bokšto viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima išvysti turbūt gražiausią Vilniaus senamiesčio panoraminį vaizdą. Virš bokšto plevėsuojanti vėliava iki šiol įkvepia tautą ir kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, per iškilmingą ceremoniją yra pakeičiama.
Gedimino pilies lankytojai:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas)
- profesinio mokymo įstaigų mokiniams;
- aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą;
- pensininkams (iki 80 metų);
- pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams;
- nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
- pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams;
- nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams;
- Lietuvos Šaulių sąjungos nariams;
- Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams;
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams;
- ikimokyklinio amžiaus vaikams;
- našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams;
- socialiai remtiniems vaikams;
- asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis);
- specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis);
- asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems;
- asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę;
- Lietuvos muziejų darbuotojams;
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams;
- mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes;
- asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose);
- Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams;
- Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams;
- Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams;
- Lietuvos archeologų draugijos nariams;
- gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu;
- turistus lydintiems kelionių vadovams;
- žurnalistams;
- Šeimos kortelės savininkams;
- Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms;
- Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus B.
Panašus:
- Neįtikėtina Gedimino pilies istorija vaikams: atrask paslaptis ir nuotykius!
- Atskleiskite Gedimino sapno vaikams paslaptis – neįtikėtina interpretacija!
- Atskleista Tikroji Gedimino Pilies Legenda: Paslaptys, Kurias Privalote Žinoti!
- Juodi siūleliai kūdikių išmatose: pagrindinės priežastys ir būtiniausi veiksmai
- Naujagimio kraujavimas iš bambutės: svarbiausios priežastys ir efektyviausias gydymas