Gedimino pilies bokštas - vienas ryškiausių šalies simbolių ir svarbiausių Lietuvos paveldo objektų. Šis Vilniaus simbolis matyti iš daugelio Senamiesčio vietų ir yra vaizduojamas įvairiausiuose meno kūriniuose. Užlipus ant Gedimino kalno ar pakilus dar aukščiau - ant Gedimino bokšto apžvalgos aikštelės - atsiveria nuostabiausios Vilniaus panoramos ir auksiniai saulėlydžiai. Raudoni Vilniaus stogai, bažnyčių bokštai ir siauros gatvelės atrodo stulbinančiai.
Gedimino pilis, jau nuo senų senovės yra tapusi Lietuvos ir jos sostinės simboliu. Tai gotikinio stiliaus pilis, priklausanti Vilniaus pilių rezervatui, o jos istorija neatsiejama nuo paties Vilniaus kūrimosi istorijos. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Gedimino pilies bokštas - labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta.
Legenda apie Gedimino pilį
Dažnas yra girdėjęs legendą, kad mintis pastatyti pilį Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui kilo susapnavus sapną, kuriame ant aukšto kalno jis išvydęs geležinį vilką, staugiantį šimto vilkų balsu. Ar prisimenate Vilniaus miesto įkūrimo legendą? Garsusis Geležinis vilkas šiandien jau yra vienas iš miesto simbolių, tačiau paslaptinga Gedimino pilis slepia ir kitų, dar niekuomet negirdėtų legendų.
Legenda byloja, jog medžioklės metu, dabartinio Vilniaus apylinkėse nakvynei apsistojęs LDK Didysis Kunigaikštis Gediminas, būtent ant šios kalvos ir susapnavo garsiai staugiantį Geležinį Vilką. Kitą rytą, krivių krivaitis Lizdeika šiam išaiškino sapno reikšmę. Pasak jo, vietoje, kurioje staugė vilkas, išaugs didis klestintis miestas, o žinia apie jį pasklis po visą pasaulį. Kadangi, apsuptas upių, Gedimino kalnas buvo patogi vieta piliai statyti, ir didelei gyvenvietei kurtis, šis ir ėmęsis jos kurti ir pilies statyti.
Pilies istorija
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Neries ir Vilnios santakoje žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Manoma, kad dar prieš Gediminą ant kalno buvo pastatyta medinė gynybinė pilis. Nors tikslių duomenų apie šią pilį nėra daug, archeologiniai tyrimai rodo, kad medinė tvirtovė buvo svarbi gynybinė sistema ir galėjo egzistuoti nuo X ar XI amžiaus. Kai Gediminas pasirinko šią vietą kaip pagrindinę savo rezidenciją, prasidėjo tvirtovės plėtros darbai, statinius pradėta tvirtinti mūru.
Tiksli žymiosios Gedimino pilies pastatymo data nėra žinoma, tačiau pasak archeologinių tyrinėjimų bei istorikų surinktų duomenų, Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, XIV amžiaus pradžioje. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pastatyta pilis, buvo medinė, sutvirtinta akmenimis, plytomis ir žemėmis, ir tik vėliau buvo pastatyta mūrinė pilis, atlaikiusi daugybę kryžiuočių ir jų sąjungininkų atakų. Po 1419 m. gaisro, LDK kunigaikštis Vytautas Didysis ėmėsi pilies atstatymo darbų.
Iš pradžių kalno viršūnės pietvakariuose stūksantis bokštas, dabar vadinamas Gedimino pilies bokštu, buvęs keturių aukštų ir pritaikytas gintis nuo šaunamojo ginklo. Gedimino pilis tapo svarbiu politiniu ir gynybiniu centru, padedančiu apsaugoti miestą nuo kryžiuočių antpuolių ir simbolizuojančiu Lietuvos galybę. XVII a. Gedimino pilies bokšto gynybinis vaidmuo sumažėjo, jame buvo įkurtas LDK bajorų kalėjimas. XVII a. viduryje, per karus su Maskva, pilis buvo smarkiai apgadinta. Gynybiniai bokštai ir sienos pradėjo griūti.
1832-1834 m. du viršutiniai pilies bokšto aukštai buvo nuardyti, ant likusių dviejų aštuoniasienio bokšto tarpsnių pastatytas medinis šešiakampio plano statinys optiniam telegrafui. Kartu su antstatu bokštas tapo aukščiausiu Vilniaus statiniu. Virš telegrafo plevėsavo Rusijos imperijos vėliava, kasdien buvo šaudomos salvės iš ant kalno stovėjusių patrankų.
XX amžiuje Gedimino pilies bokštas tapo Lietuvos nepriklausomybės kovų simboliu. 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos savanoriai, vadovaujami karininko Kazimiero Škirpos, pirmą kartą iškėlė trispalvę bokšto viršūnėje. Vėl trispalvę Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d. iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Lygiai po metų - 1989 m. spalio 7 d. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, nuo Gedimino pilies bokšto prasidėjo legendinis Baltijos kelias.
Gedimino kalno pietvakariniame pakraštyje stūksantis Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs iš trijų kadaise Vilniaus Aukštutinę pilį saugojusių bokštų. Šiandien Gedimino pilies bokštas yra ne tik istorinis paminklas, bet ir turistų traukos centras, suteikiantis progą pažinti mūsų tautos istoriją.
Ką galima pamatyti Gedimino pilies bokšte?
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą.
Gedimino pilies bokšto muziejuje pristatomi pagrindiniai Vilniaus Aukštutinės pilies istorijos tarpsniai, eksponuojami viduramžių archeologiniai radiniai, įrengtos ekspozicijos, pasakojančios apie miesto įkūrimą, Gedimino laiškus, 1863-1864 m. sukilimą, Baltijos kelią, vyksta edukaciniai renginiai ir ekskursijos. Iš bokšto viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima išvysti turbūt gražiausią Vilniaus senamiesčio panoraminį vaizdą. Virš bokšto plevėsuojanti vėliava iki šiol įkvepia tautą ir kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, per iškilmingą ceremoniją yra pakeičiama.
Lankytojus Gedimino pilies bokštas labiausiai traukia čia įrengtoje apžvalgos aikštelėje atsiveriančia Vilniaus miesto panorama. Bažnyčių bokštai, siauros senamiesčio gatvelės ir raudoni jo pastatų stogai nepalieka abejingų. Iš čia matosi Vilnelės ir Neries upių slėniai ir net Vilniaus naujamiestis.
Geriau pažinti turtingą bokšto, Vilniaus miesto ir Lietuvos laisvės kovų istoriją galite apsilankę Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino pilies bokšte.
Edukacija Gedimino pilies bokšte
Užsiėmimas vyksta legendine vieta tapusiame Gedimino pilies bokšto muziejuje. Pilies bei bokšto senieji mūrai, primenantys mums apie Vilniaus ištakas, bei autentiška aplinka leidžia moksleiviams patraukliau ir lengviau įsisavinti muziejaus edukatoriaus pasakojimus, pateiktas istorines žinias, lengviau atlikti užduotis, reflektuoti įvykusias veiklas.
Per pateiktą edukatoriaus informaciją, užduotis, dialogą apie istorinius, kultūros paveldo objektus, istorines asmenybes ir jų būdo bruožus ugdomas kultūrinis išprusimas, kultūrinis sąmoningumas bei kultūrinė raiška. Edukacijoje mokiniai supranta pasakojamą informaciją, mokosi pateikiamų faktų bei sąvokų; jeigu neaišku, kelia faktinius bei aiškinamuosius klausimus; atlikdami užduotis, laikosi taisyklių, konkretiems atvejams taiko bendrąsias rašybos, matematikos taisykles.
Užsiėmimas vyksta Gedimino pilies bokšte, kuris yra tapęs valstybingumo simboliu. Mokiniai mokosi apie mūsų istoriją formavusias istorines asmenybes ir apie mus pačius. Kalbant apie Gedimino laiškus, formuojamas suvokimas apie demokratišką visuomenę ir mus kaip dalį jos, skatinama pagarba žmogaus laisvėms bei teisėms.
Edukacinį užsiėmimą užsisakyti galite per Kultūros pasą arba el. p.
Naudinga informacija lankytojams:
- Gedimino kalno panoraminė aikštelė yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams.
- Į ją nemokamai pakilti ir nusileisti galite keltuvu, kurį rasite Gedimino kalno papėdėje, Senojo arsenalo vidiniame kieme.
- Jei į muziejų planuojate atvykti automobiliu, jį palikti galite aikštelėje, esančioje prie Senojo arsenalo (įvažiavimas nuo Arsenalo g.
Atnaujinta: 2021 m. spalio mėn.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Sužinokite naujausias nėštumo ir gimdymo atostogų taisykles – svarbiausi pokyčiai ir patarimai!
- Ko Niekada Nėštumo Metu Negalima Daryti: Mitybos Klaidos, Pavojingos Kelionės ir Žalingi Įpročiai, Kuriuos Privalote Vengti