Gedimino pilies bokštas - vienas ryškiausių šalies simbolių ir svarbiausių Lietuvos paveldo objektų.
Dažnas yra girdėjęs legendą, kad mintis pastatyti pilį Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui kilo susapnavus sapną, kuriame ant aukšto kalno jis išvydęs geležinį vilką, staugiantį šimto vilkų balsu.
Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą. Ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina.
Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia.
Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. - Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas.
Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, ŠVentaragyje, o kitą - ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi.
Ankstyvoji pilies istorija
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Neries ir Vilnios santakoje žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Manoma, kad dar prieš Gediminą ant kalno buvo pastatyta medinė gynybinė pilis.
Nors tikslių duomenų apie šią pilį nėra daug, archeologiniai tyrimai rodo, kad medinė tvirtovė buvo svarbi gynybinė sistema ir galėjo egzistuoti nuo X ar XI amžiaus.
Kai Gediminas pasirinko šią vietą kaip pagrindinę savo rezidenciją, prasidėjo tvirtovės plėtros darbai, statinius pradėta tvirtinti mūru.
Iš pradžių kalno viršūnės pietvakariuose stūksantis bokštas, dabar vadinamas Gedimino pilies bokštu, buvęs keturių aukštų ir pritaikytas gintis nuo šaunamojo ginklo. Gedimino pilis tapo svarbiu politiniu ir gynybiniu centru, padedančiu apsaugoti miestą nuo kryžiuočių antpuolių ir simbolizuojančiu Lietuvos galybę.
Pilies likimas per amžius
XVII a. Gedimino pilies bokšto gynybinis vaidmuo sumažėjo, jame buvo įkurtas LDK bajorų kalėjimas. Bajorai dėl savo privilegijuotos padėties negalėjo būti kalinami kartu su kitais įprastose kalėjimo įstaigose - kalėję Gedimino pilies bokšte turėjo geresnes gyvenimo sąlygas nei paprasti nusikaltėliai.
Bokšte kalinti bajorai dažniausiai buvo įtariami politinėmis intrigomis, maištavimu arba nelojalumu valdovui.
XVII a. viduryje, per karus su Maskva, pilis buvo smarkiai apgadinta. Gynybiniai bokštai ir sienos pradėjo griūti. Ilgą laiką stovėjęs nenaudojamas, pilies bokštas iro, jo sienos skilo.
XIX a. 1831 m. caro įsakymu Gedimino kalnas buvo paverstas Rusijos imperijos karinės žinybos tvirtove. 1832-1834 m. du viršutiniai pilies bokšto aukštai buvo nuardyti, ant likusių dviejų aštuoniasienio bokšto tarpsnių pastatytas medinis šešiakampio plano statinys optiniam telegrafui. Kartu su antstatu bokštas tapo aukščiausiu Vilniaus statiniu. Virš telegrafo plevėsavo Rusijos imperijos vėliava, kasdien buvo šaudomos salvės iš ant kalno stovėjusių patrankų.
Bokštas buvo ne kartą remontuojamas, jo pamatai stiprinami, o 1895 m.
Gedimino pilis - laisvės simbolis
XX amžiuje Gedimino pilies bokštas tapo Lietuvos nepriklausomybės kovų simboliu. 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos savanoriai, vadovaujami karininko Kazimiero Škirpos, pirmą kartą iškėlė trispalvę bokšto viršūnėje.
Valstybinės vėliavos iškėlimas Vilniaus centre ir aukštumose esančiame istoriniame tautos didybės simbolyje buvo aiškus nepriklausomybės pareiškimas.
Nuo 1920 m. susirūpinta bokšto istoriniais tyrimais ir apsauga, planuota jame įrengti muziejų, tačiau planus sužlugdė Antrasis pasaulinis karas ir Vilniaus miesto bombardavimai. Po karo buvo grįžta prie šios minties. Bokšte įrengtas muziejus ir apžvalgos aikštelė lankytojams duris atvėrė 1960 metais.
Vėl trispalvę Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d. iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Vis dar okupuotoje Lietuvoje virš sostinės visiems matomai plevėsuojanti vėliava žymėjo nesiliaujantį pasipriešinimą ir nepriklausomybės siekį.
Bokšto apžvalgos aikštelėje ir Gedimino kalno papėdėje minios žmonių stebėjo šį įvykį, patys aukštai keldami trispalves, garsiai skanduodami „Lietuva!“ ir giedodami Tautišką giesmę. Šįkart trispalvė nebebuvo nuplėšta ir plevėsuodama bokšto viršūnėje lydėjo Lietuvą, kol šalis skynėsi kelią į nepriklausomybę.
Lygiai po metų - 1989 m. spalio 7 d. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, nuo Gedimino pilies bokšto prasidėjo legendinis Baltijos kelias - didžiulio masto taikus protestas, kurio metu apie 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų ilgio gyvą grandinę iki pat Taline stovinčio Hermano bokšto.
Gedimino pilis šiandien
Gedimino kalno pietvakariniame pakraštyje stūksantis Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs iš trijų kadaise Vilniaus Aukštutinę pilį saugojusių bokštų. Šiandien Gedimino pilies bokštas yra ne tik istorinis paminklas, bet ir turistų traukos centras, suteikiantis progą pažinti mūsų tautos istoriją.
Gedimino pilies bokšto muziejuje pristatomi pagrindiniai Vilniaus Aukštutinės pilies istorijos tarpsniai, eksponuojami viduramžių archeologiniai radiniai, įrengtos ekspozicijos, pasakojančios apie miesto įkūrimą, Gedimino laiškus, 1863-1864 m. sukilimą, Baltijos kelią, vyksta edukaciniai renginiai ir ekskursijos.
Iš bokšto viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima išvysti turbūt gražiausią Vilniaus senamiesčio panoraminį vaizdą. Virš bokšto plevėsuojanti vėliava iki šiol įkvepia tautą ir kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, per iškilmingą ceremoniją yra pakeičiama.
Geriau pažinti turtingą bokšto, Vilniaus miesto ir Lietuvos laisvės kovų istoriją galite apsilankę Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino pilies bokšte.
Panašus:
- Helovino Kilmė Europoje ir Lietuvoje: Atraskite Senovines Tradicijas ir Šiuolaikines Šventės Paslaptis!
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Neįtikėtinos Vaikiškos Kalėdinės Pasakos, Kurios Atneš Stebuklus Jūsų Šeimai!
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?