Senovės Roma - senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X a. pr. Kr. Išsidėsčiusi šalia Viduržemio jūros, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų.
Svarbios Asmenybės Cezario Laikais
Cezario laikotarpis yra neatsiejamas nuo daugelio įtakingų asmenybių, kurių veikla turėjo didelės įtakos Romos istorijai:
- Gajus Julijus Cezaris (100-44 pr. Kr.): Romos valstybės veikėjas ir karvedys, kilęs iš patricijų giminės, 59 m. pr. Kr. išrinktas konsulu; su Pompėjumi bei Krasu sudarė triumviratą; per du mėnesius užgrobė visą Italiją, pavergė Ispaniją bei Siciliją; 45 m. pr. Kr. iki gyvos galvos paskirtas diktatoriumi; reorganizavo valstybę; įvedė Julijaus kalendorių. Per senato posėdį 44 m. pr. Kr. nužudytas sąmokslininkų.
- Markas Junijus Brutas (85-42 m. pr. Kr.): Vienas iš sąmokslo prieš Julijų Cezarį organizatorių.
- Gnėjus Pompėjus Didysis (106-48 m. pr. Kr.): Žymus Romos karvedys ir politikas, 55 m. pr. Kr.
- Markas Licinijus Krasas (115-53 m. pr. Kr.): Įtakingas valstybes veikėjas, kuris kartu su Cezariu ir Pompejumi sudarė triumviratą.
- Markas Antonijus (83-30 m. pr. Kr.): Romos politikas ir karvedys, vienas iš antrojo triumvirato narių.
- Oktavianas Augustas (63-14 m. pr. Kr.): 31 m. laimėjo Akacijaus mūšį ir taip baigė pilietinių karų laikotarpį Romos valstybėje; 30 m. prijungė prie Romos Egiptą, nuo tol visą Viduramžio jūros pakrantė priklausė Romos valstybei; 27 m. Sukūrė Romoje naują valdymo formą - principatą, faktiškai tapo imperatoriumi.
Chronologija
Svarbiausi įvykiai Cezario epochoje:
- 59 m. pr. Kr.: Gajus Julijus Cezaris išrinktas konsulu.
- 59 - 48 m. pr. Kr.: Romos triumviratas (Cezaris, Pompėjus, Krasas).
- 49-44 m. pr. Kr.: Julijus Cezaris puola Romą ir tampa konsulu, turinčiu aukščiausią valdžią - imperiumą.
- 48 - 44 m. pr. Kr.: Cezario diktatūra.
- 44 m. pr. Kr.: Gajus Julijus Cezaris nužudytas.
- 31 m. pr. Kr.: Oktavianas laimi Akacijaus mūšį.
- 27 m. pr. Kr.: Oktavianas tampa imperatoriumi, prasideda Romos imperijos laikotarpis.
Sąvokos
Štai keletas svarbių sąvokų, susijusių su Cezario laikais:
- Triumviratas: Politinė sąjunga, kurią sudarė trys įtakingi asmenys, siekiantys kontroliuoti Romos valstybę.
- Diktatorius: Aukščiausias pareigūnas, turintis neribotą valdžią.
- Principatas: Nauja valdymo forma, sukurta Augusto, kurioje imperatorius dalijosi valdžia su senatu, bet faktiškai buvo vienvaldis valdovas.
- Populiaras: Liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr.
- Optimatas: Senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr.
- Provincija: Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas.
Julijaus Cezario Žygiai: Kai Mitas Susidūrė Su Realybe
55 m. pr. Kr. Julijus Cezaris, tuometinis Romos karvedys ir politikas, nusprendė, kad laikas pagaliau išsiaiškinti, kas slypi už jūros, skiriančios Galiją nuo nežinomos Britanijos. Jo motyvai nebuvo vien tik smalsumas - Cezaris ieškojo būdų sustiprinti savo reputaciją, plėsti Romos įtaką ir rasti naujų sąjungininkų bei išteklių. Jo sprendimas įsiveržti į Britaniją buvo strateginis, tačiau tuo pačiu ir rizikingas.
Pirmasis bandymas 55 m. pr. Kr. buvo daugiausiai žvalgybinis. Cezaris su savo kariuomene perplaukė sąsiaurį, išsilaipino pietryčių Britanijoje, bet greitai susidūrė su organizuotu keltų pasipriešinimu. Nors romėnai neprarado per daug karių, oro sąlygos ir logistinės problemos privertė Cezarį atsitraukti. Tačiau šis žygis jau buvo revoliucinis - jis įrodė, kad Britanija egzistuoja, kad ji pasiekiama, ir kad romėnai gali ten žygiuoti.
Po metų, 54 m. pr. Kr., Cezaris sugrįžo geriau pasiruošęs - su didesne armija, daugiau laivų ir aiškesne strategija. Šį kartą romėnai išsilaipino tvirčiau, susikovė su įvairiomis britų gentimis ir pasiekė tam tikrų diplomatinių sutarčių. Tačiau ir šis bandymas nevirto ilgalaike okupacija - Cezaris netrukus grįžo į Galiją, o Britanija dar kurį laiką liko už Romos sienų. Vis dėlto, šie du žygiai pakeitė viską - nuo šiol Britanija tapo realia teritorija romėnų žemėlapiuose, politiniuose planuose ir kolektyvinėje vaizduotėje.
Kaip Julijaus Cezario žygiai pakeitė Romos požiūrį į pasaulį?
Cezario žygiai į Britaniją ne tik įrodė salos egzistavimą, bet ir pradėjo naują epochą Romos imperinėje politikoje. Iki tol Romos ekspansija daugiausiai vyko pietų ir rytų kryptimis, o Britanija buvo laikoma egzotišku pakraščiu, kuris mažai ką reiškė strateginiu požiūriu. Tačiau kai paaiškėjo, kad saloje gyvena gentys, turinčios politines struktūras, turtus ir aiškų karingumą, Romos požiūris pasikeitė.
Julijaus Cezario užrašai apie šiuos žygius - ypač jo „Commentarii de Bello Gallico“ - tapo vienu svarbiausių informacijos šaltinių apie Britaniją. Šiuose tekstuose jis aprašė britų drąsą, jų karo vežimus, druidų vaidmenį visuomenėje ir net skirtingas genčių taktikas. Šios žinios sužadino smalsumą Romoje, o vėliau - ir siekį galutinai pavergti šią salą.
Tiesa, nuo Cezario žygių iki tikrojo Britanijos užkariavimo praeis dar beveik šimtas metų. Tik 43 m. po Kr., imperatorius Klaudijus nuspręs pradėti sistemingą Britanijos kolonizaciją, o romėnai čia įsitvirtins ilgam. Vis dėlto, būtent Cezario žygiai tapo pirmuoju žingsniu į šią plėtrą - jie parodė, kad pasaulis yra didesnis nei manyta, ir kad net mitais apgaubtos žemės gali būti realios.
Augusto Valdymas: Pilietinių Karų Pabaiga ir Naujos Valdymo Formos Sukūrimas
31 m. pr. Kr. rugsėjo 2 d. Antonijo ir Oktaviano laivynai susirėmė mūšyje prie Aktijo, Graikijoje. Antonijus ir Kleopatra pralaimėjo ir buvo priversti bėgti į Egiptą. 13 metų trukęs pilietinis karas, per kurį žuvo tūkstančiai romėnų, pagaliau buvo baigtas, ir Oktavianas galėjo grįžti namo kaip nugalėtojas.
30 m. pr. Kr. Oktavianas grįžo į Romą ir surengė pompastišką trijų dienų triumfo eiseną, kurios metu buvo demonstruojami Egipto turtai. Formaliai Oktavianas tebuvo konsulas (tai buvo vienas iš dviejų aukščiausių postų Romos senate), iš tikrųjų turėdamas nepaprastų įgaliojimų jis buvo toks pat diktatorius kaip Cezaris - ir tai buvo didžiausia jo bėda. Oktavianas baiminosi, kad jį gali ištikti įtėvio likimas.
Tačiau jis žinojo, kad neįmanoma grįžti prie ankstesnės respublikos valdymo formos. Imperija buvo per didelė, kad ją valdytų maža trumparegių, valdžios ištroškusių turtuolių grupė, išnaudojanti neturtinguosius valstybės piliečius ir siekianti vien asmeninės naudos. Todėl jis sukūrė gudrų planą: išoriškai viskas turi atrodyti taip, tarsi respublika atkurta, tačiau iš tikrųjų valstybę valdys Oktavianas.
Gyvenimo Būdas Augusto Laikais
Kad nesukeltų pavydo arba pasipiktinimo, Augustas niekada viešai nedemonstravo savo turtų ar valdžios. Su žmona Livija jis gyveno kukliuose rūmuose ant Palatino kalvos Romoje. Anot istoriko Gajaus Svetonijaus Trankvilo (apie 70 m. po Kr. - 122 m.), jie „nekrito į akį nei erdvumu, nei puošnumu. Kambariuose nebuvo jokio marmuro nei išpuoštų grindų”. Pasak romėnų šaltinių, Augustas liepė žmonai Livijai ir dukrai Julijai (iš ankstesnės santuokos) pačioms austi sau drabužius.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kada cesario pjūvis yra būtinas: pagrindinės indikacijos ir svarbiausia informacija
- Kada saugu pastoti po cezario pjūvio? Rekomendacijos ir rizikos, kurias privalote žinoti!
- Dietiškas Cezario Salotų Padažas: Lengvi ir Sveiki Receptai, Kurie Pakeis Jūsų Mitybą!
- Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų: svarbiausi teisės aktai ir neįkainojami praktiniai patarimai
- Sužinokite, Kiek Drabužių Iš Tikrųjų Reikia Naujagimiui Pirmosiomis Savaitėmis!