Jeigu pirmą kartą rūpinatės kūdikiu berniuku, natūralu jausti šiokį tokį neapibrėžtumą dėl lytinių organų priežiūros. Laimei, šis procesas gana paprastas - tereikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kad užtikrintumėte švarą ir apsaugotumėte vaiko sveikatą. Klaidinga yra manyti, kad tik mergaitėms yra svarbi intymių vietų higiena. Svarbu žinoti, kad berniukai taip pat privalo reguliariai praustis.
Apyvarpės priežiūra
Apyvarpė - tai oda, dengianti varpos galvutę. Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Jų varpos galvutė aptraukta oda, o apyvarpės vidinis paviršius švelniomis sąaugomis sulipęs su varpos galvute. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia.
Maudant berniukus iki 5 mėnesių varpos galvutės odelės nebūtina atsmaukti. Jokiu būdu atsmaukdami nenaudokite jėgos, tai bus įmanoma padaryti tik tada, kai apyvarpė atsiskirs nuo varpos, o tam gali prireikti palaukti iki 2 metų. Jei jėga bandysite atsmaukti apyvarpę, galite sužaloti berniuko varpą, nes mažų berniukų apyvarpės vidinė pusė dažniausiai dar tvirtai sukibusi su varpos galvute. Mėginimai ją atitraukti sukelia mažas žaizdeles ir įtrūkimus, kuriems gyjant formuojasi randeliai, susiaurėja apyvarpės anga.
Dauguma mažų berniukų anksti atranda savo varpą kaip žaisliuką ir ją čiupinėdami bei traukydami patys instinktyviai prisideda prie natūralaus apyvarpės atsiskyrimo proceso. Tačiau jei pastebėjote, kad berniukas tampa neramus, dažnai liečia, kasosi varputę, ji parausta, niežti, peršti bei iš jos atsirado išskyrų, dera kreiptis į gydytoją, geriau - į vaikų urologą, kad jie parodytų, kaip atsmaukti apyvarpę, kad jos nesužalotumėte.
Kai gydytojas patvirtins, kad apyvarpė atsiskyrė, apiprausdami ją atsmaukite, apiplaukite galvutę ir apyvarpės odą drungnu vandeniu su gydytojo skirtomis priemonėmis. Tai darykite taip dažnai, kaip gydytojas patars. Gydytojas taip pat patars, ar atsmaukus po procedūros apyvarpę užsmaukti.
Fimozė
Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Jų varpos galvutė aptraukta oda, o apyvarpės vidinis paviršius švelniomis sąaugomis sulipęs su varpos galvute. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia. Jeigu apyvarpė taip glaudžiai prigludusi prie varpos galvutės, kad atsidengus lieka atvira tik nedidelė skylutė, berniukui - pirminė fimozė. Tokiam vaikui šlapinantis apyvarpė išsipučia, o šlapimas teka plonyte srovele. Būtinai kreipkitės į gydytoją.
Fimozę reikėtų pašalinti ne vėliau kaip prieš prasidedant brendimui, o kartu ir varpos didėjimui. Nes brendimo metu dažnėja nevalingų erekcijų, ypač naktimis, kurios būna skausmingos, jei fimozė neišgydyta.
Parafimozė
Parafimozė - tai būklė, kai varpos galvutė užstringa siauroje apyvarpėje. Ši būklė gali būti skausminga, nes galvutė patinsta, galima net nekrozė (audinių žūtis). Taikant vietinę nejautrą arba pilną narkozę, patinimas sumažinamas tiek, kad apyvarpę vėl įmanoma patraukti į priekį. Retais atvejais reikalingas vienas ar keli išilginiai pjūviai apyvarpėje. Po to tikslinga gydyti fimozę, kad būtų išvengta pakartotinių parafimozės atvejų.
Balanopostitas
Balanopostitas - varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos.
Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų. Apyvarpės skausmas - dažnas negalavimas. Visa apyvarpė gali parausti, gali pasirodyti baltų arba gelsvų išskyrų. Tai balanopostitas - apyvarpės ir varpos galvutės infekcija. Šiuo uždegimu sergančiam vaikui sunku šlapintis ir dalis šlapimo lieka pūslėje.
„Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2-3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų. Dažniausiai tokiems vaikams Priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius“, - sako B. Jonuška.
Gali padėti nuolatinis plovimas vandeniu be muilo ar kitų prausiklių. Jeigu higiena nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti antibiotikų tepalą arba sirupą. Apyvarpę gali skaudėti ir nesant paraudimui ir išskyroms. Tai silpnos infekcijos požymis. Rimtesnė problema - skausmas šlapinantis. Dažniausiai tai būna infekcijos pasekmė, bet reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ir šlapimo takų infekcijos požymis.
Kitos galimos problemos
Hidrocelė
Hidrocelė - tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio. Hidrocelė gali būti komunikuojanti, t. y. tiesiogiai susijusi su pilvo ertme, todėl skysčio kiekis gali kisti ir vakare būti didesnis, nei ryte. Taip pat komunikuojanti hidrocelė gali išnykti vaikui atsigulus ar paspaudus kapšelį, o padidėti vaikui susirgus. Nekomunikuojanti hidrocelė, t. y. Hidrocelės dažniausiai simptomų nesukelia ir tėvai tepastebi kapšelio padidėjimą ir spalvos - kapšelis tampa melsvesnis - pokytį, todėl kreipiasi į gydytoją. Kartais skystis kapšelyje gali sukelti diskomforto jausmą arba skausmą, patinimą ir paraudimą.
Diagnozuoti hidrocelę galima vizualiai apžiūros metu, jeigu aiškiai matoma skysčio sankaupa kapšelyje. Vyresniems vaikams arba suaugusiesiems skystis kapšelyje gali atsirasti dėl sėklidės ar sėklidės prielipo uždegimo, sėklidės arba hidatidos užsisukimo, traumos arba naviko kapšelyje.
Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą.
Hipospadija
Hipospadija - tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės. Literatūroje nurodomas šios ligos dažnis yra 0,3-0,7 proc. visų gimusių berniukų. Paprastai šlaplės anga turi atsiverti ties varpos viršūne, o pagrindinis nusiskundimas esant hipospadijai būna netipinėje vietoje atsiverianti šlaplės anga ir problemos šlapinantis.
Diagnozei pakanka vaikų chirurgo arba urologo apžiūros, kitų tyrimų dažniausiai neprireikia. Apžiūros metu gydytojas taip pat turėtų įvertinti ir sėklides bei jų padėtį. Hipospadijos gydymo būdas nustatoma individualiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, skundų, ligos stebėjimo ir objektyvaus ištyrimo rezultatų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurį rekomenduojama atlikti 1-1,5 metų amžiaus vaikams.
Kriptorchizmas
Kriptorchizmas - labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2-5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų. Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4-6 mėnesių amžiaus. Visgi spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų amžiaus vaikams nusileidžia labai retai, todėl iki 1 metų amžiaus berniukams nenusileidusi sėklidė išlieka apie 1 proc.
Apie 80 proc. visų atvejų sėklidė apčiuopiama kirkšnyje, dažniausiai dešinėje, iki 10 proc. atvejų stebimas abipusis kriptorchizmas. Sėklidės gali būti pilvo ertmėje arba netipinėse vietose: gaktos srityje ar šlaunyje už kirkšnies raukšlės. Tai liga, kuri dažniausiai neturi lydinčių patologijų.
Kad būtų galima diagnozuoti kriptorchizmą, dažniausiai pakanka patyrusio gydytojo apžiūros ir specialių tyrimų nereikia. Kartais diagnozuojamos paslankios sėklidės, kai jos nusiveda į kapšelį, nors dažniausiai stebimos kirkšnies kanale.
Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas yra nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja.
Sėklidės užsisukimas
Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Užsisukimas turi du pikus: pirmasis yra trumpas naujagimystėje, o antrasis yra ilgesnis berniukų brendimo laikotarpiu, t. y. nuo 12 iki 18 metų.
Tipinis sutrikimo pasireiškimas - kai berniukas naktį arba paryčiais atsikelia nuo jaučiamo skausmo. Dažniausiai skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides. Mažesnieji pacientai gali nesuprasti, kad skauda kapšelį ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir išvis nesakyti, kad skauda kapšelį.
Diagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotaka sėklidėje.
Chirurgai atsukti sėklidę gali be jokios chirurginės intervencijos, t. y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4-6 valandas, sėklidė išsaugoma 97-100 proc. atvejų. Bet kokiu atveju po sėklidės užsisukimo visi pacientai yra operuojami, kapšelis revizuojamas, o sėklidės fiksuojamos, kad tokie epizodai nepasikartotų.
Apipjaustymas
Apipjaustymas - chirurginis apyvarpės pašalinimas. Po apipjaustymo, kai pašalinama laisvoji oda nuo penio galvutės ir ji paliekama atvira, gydytojai dažniausiai užtepa pažeistą vietą vazelinu ir apriša bintais. Pirmas 48 valandas rekomenduojama tvarstį laikyti uždengtą, kad žaizda būtų apsaugota.
Artimiausiomis dienomis ruoštis bus paprasta - gydytojas gali rekomenduoti uždėti vazelinu pateptą marlės gabalėlį, kurį ypač svarbu pakeisti po sauskelnių su išmatomis, kad nesusidarytų infekcija. Po kelių parų, kai žaizda pradeda gyti, užtenka tiesiog užtepti vazelino ant penio galvutės - taip išvengsite, kad žaizda nepriliptų prie sauskelnių.
Nepamirškite keisti sauskelnių pakankamai dažnai ir naudoti švelnų muilą su vandeniu, kad nuplautumėte nešvarumus, jei jų patektų ant žaizdos. Iš pradžių nemenka, kad penio galiukas atrodys paraudęs ar pasidengs gelsva arba balta plutele - to šalinti nereikia, nes ši plėvelė saugo žaizdą ir spartina gijimą.
Apytikriai po savaitės ar dešimties dienų, kai žaizda visiškai užgija, lytinius organus galima prausti paprastu muilu ir vandeniu. Tolesnė priežiūra tampa labai paprasta - tereikia palaikyti švarą ir sausumą, kad berniukui būtų patogu.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei kūdikis nepradeda šlapintis per 6-8 valandas po apipjaustymo
- Kai kraujavimas nesiliauja
- Jeigu paraudimas po kelių dienų stiprėja
- Pastebėjus pabrinkimą, gelsvas pluteles ar išskyras
- Jeigu pastebite, kad viena kapšelio pusė didesnė už kitą
- Jeigu pastebite kapšelio padidėjimą
- Jei paraudo varpos galiukas, atsirado pūlingų išskyrų
- Jei vaikui skauda kapšelį
Lytinių organų priežiūra, kai oda nepašalinta
Kai berniukas nebuvo apipjaustytas, lyties organų švara kailo paprastumo - pakanka nuvalyti sritį keičiant sauskelnes ir prausiant vaiką vonioje šiltu, muiluotu vandeniu. Jokio ypatingo apdorojimo ar trynimo neprireiks.
Fimozė kūdikystėje yra normali - apyvarpė ankstyvame amžiuje laikosi priaugusi prie penio galvutės, todėl jos atitraukti nereikia ir daryti tai bandant gali sukelti skausmą ar kraujavimą. Vaiko gydytojas patars, kada galima pradėti švelniai atitraukti apyvarpę - dažniausiai šis etapas ateina tik vaikui sulaukus 3-5 metų. Tuo metu oda jau atsiskiria ir gali laisvai judėti pirmyn atgal.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikų Bėrimai: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Vaikų Bėrimai: Sužinokite, Kaip Atpažinti ir Greitai Išgydyti!
- Kūdikių Hormoniniai Bėrimai: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Efektyviausi Naujagimių Persistentinės Plautinės Hipertenzijos (NPPH) Gydymo Metodai
- Geriausi odiniai žieminiai batai vaikams – tikri pirkėjų atsiliepimai ir patarimai!