Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingumo specialistai. Tačiau daug žmonių vis dar klaidingai vertina priežastis, dėl kurių moterys nepastoja. Ar visada verta pulti į neviltį negalint susilaukti vaikelio? Kas gali padėti greičiau pastoti?
Kada verta susirūpinti dėl nevaisingumo?
Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris ginekologas dr. teigia: „Nevaisingumas - tai tokia būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio.“
Mitas apie spermos "taupymą"
Kažkada klaidingai buvo tikima, kad vyras turėtų „taupyti“ savo spermą. Manyta, kad dažni lytiniai santykiai gali išeikvoti spermos atsargas ir vyras tada gali tapti ne tik nevaisingas, bet net ir lytiškai nepajėgus. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią teoriją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau -blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti.
Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Net jei mylėsitės keturis kartus per dieną, vyro sperma dar bus gana vaisinga.
Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.
Vaisingų dienų skaičiavimas
Vaisingų dienų skaičiavimas pasitelkiant įvairius ovuliacinius testus, matuojant bazinę kūno temperatūrą moteriai pastoti nepadeda. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų. Kai pradedama planuoti lytinius santykius, skaičiuoti, kyla įtampa. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą.
Nėštumo planavimas
Lytinių santykių vien „vaisingoms dienoms“ planuoti neverta, bet nėštumą reikia planuoti. Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Deja, mūsų visuomenei trūksta šeimos planavimo kultūros. Mokslo įrodyta, kad nėštumų planavimas turi didelę įtaką naujagimių ir kūdikių sveikatai.
Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus. Svarbiausia - vitaminą B9. Cheminis jo pavadinimas - folio rūgštis. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y.
Šeimos planavimas - tai reiškia, kad moteris naudoja patikimą ir saugią šiuolaikinę kontracepciją, kol nenori pastoti. Nutarusi pastoti, nors dar vartoja kontraceptikus, dar mėnesį ji geria folio rūgštį. Po 1-2 mėnesių nutraukusi kontracepciją ir toliau vartoja folio rūgštį bei bando pastoti.
Valgymo sutrikimai ir vaisingumas
Tikrai labai rimta bėda, trukdanti moters vaisingumui, - valgymo sutrikimai. Tai nervinė anoreksija ir bulimija. Kad kiaušidžių veikla būtų gera, turi būti tinkamas kūno svoris. Jei kūno svoris per mažas, gali išnyksti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti.
Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti. Ne mažesnė bėda yra per didelis moters svoris, ypač, kai KMI didesnis nei 29 kg/m². Tuomet išsiderina moters kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.
Hormoniniai kontraceptikai ir vaisingumas
Tai mitas, kad hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Vadinasi, įprastai kontraceptikai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o tais atvejais, jei yra tam tikri ciklo sutrikimai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti.
Jei yra policistinių kiaušidžių sindromas, po ilgalaikio hormoninės kontracepcijos (tablečių, makštie žiedų, kontraceptinių pleistrų vartojimo tris mėnesius dar būna reguliarios mėnesinės, tik paskui jos išsireguliuoja.
Nutrauktas nėštumas ir vaisingumas
Tos moterys, kurios nutraukė nėštumą, nors ir nepatyrė jokių komplikacijų, yra prigąsdintos, kad jei nutraukė nėštumą, tai būtinai bus nevaisingos. Tačiau negerai gąsdinti moteris baubu, kurio nėra. Gerai, kvalifikuoto specialisto atliktas nutrauktas nėštumas, nei pirmas, nei paskesnis, jokių pavojaus naujam nėštumui nesukelia, išskyrus tuos retus atvejus, kai aborto operacija komplikuojasi, pvz., vidinių lytinių organų uždegimu.
Menopauzė ir galimybė pastoti
Kaip pasakojo ginekologė, vaisingumą ir galimybę pastoti apsprendžia ovuliacijos galimybė. Jei kiaušidės dar veikia, pastoti ji gali. Tos moterys, kurioms kiaušidės yra pašalintos, pastoti negali, nepriklausomai nuo amžiaus.
Vyresnėms nei 45 metai moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, bet tai dar nereikš, kad jos nebegali pastoti. Normalu, kad nuo 45-erių moterys žengia į klimakso etapą.
Norint sužinoti, ar dar galima pastoti, reikia pasitikrinti FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) lygį. Jeigu jo yra daugiau nei 20, pastojimo tikimybė yra labai maža, jei jo yra 40 ir daugiau, pastojimo tikimybė yra artima 0. Jei mažiau nei 20, reiktų kalbėtis su gydytoju ir naudoti kontraceptines priemones, jei nenorite pastoti.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu.
Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų.
Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros nevaisingumas, o 8 proc. Beveik 9 proc. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas.
Moteriai, norinčiai pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja.
Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.
Kiaušintakių svarba
„Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje - ampulinėje - jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje“, - vaizdžiai aiškina gydytoja.
Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos.
Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant.
Todėl, pasak R. Dargienės, kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis.
Kiaušintakių pratekamumo diagnostika
Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti - tai HyFoSy ( ang. Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai - saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides.
Atliekant šį tyrimą, iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos gaminamos echogeninės putos, kurios specialiu plonyčiu kateteriu iš lėto leidžiamos į gimdos ertmę. Tuo pačiu metu echoskopo monitoriuje stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami.
Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas turi būti atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau įvertinti matomą vaizdą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus.
Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui.
Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamo sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai.
Kiaušintakių pažeidimų gydymas
Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau tai, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio.
Net ir esant kiaušintakių nepratekamumui galima susilaukti kūdikio. Esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS.
Pasak specialistės, policistinių kiaušidžių sindromas - tai būklė, kai moters kiaušidės išskiria itin daug įprastai moters organizme mažais kiekiais aptinkamų vyriškų hormonų - androgenų ir su šia būkle susijusios pasekmės.
PKS - gan dažna reprodukcinio amžiaus moterų problema. Statistikos duomenimis, su šiuo sindromu susiduria apie 10 proc. Nereguliarios mėnesinės (kai mėnesinių ciklas trumpesnis nei 21 arba ilgesnis nei 45 dienos). Pastebėjus šiuos požymius rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą konsultacijai ir ištyrimui.
Tačiau G. Holcmann atkreipia dėmesį, kad policistinį vaizdą turinčių kiaušidžių funkcija gali būti visiškai normali. „Svarbu žinoti, kad policistinių kiaušidžių sindromo išgydyti negalima - jį galima tik kontroliuoti, stebint savo būseną ir atliekant tyrimus“, - pabrėžia G.
Jeigu padidėjęs kūno masės indeksas (KMI), rekomenduojama svorio korekcija ir fizinio aktyvumo didinimas. Jeigu merginai ar moteriai pastojimas neaktualus ir reikia sureguliuoti mėnesinių ciklą, rekomenduojamas hormoninis gydymas įvairiais hormoniniais preparatais.
Viena dažniausių PKS pasekmių - nevaisingumas dėl kiaušidėse nevykstančios ovuliacijos bei kiaušidžių audinio pokyčių. PKS yra viena dažniausių priežasčių, kai moteriai nepavyksta pastoti dėl ovuliacijos nebuvimo. Dėl pakitusios lytinių hormonų pusiausvyros organizme nepakanka hormonų tam, kad kiaušidėse subręstų kiaušinėlis.
Nepavykus medikamentinei ovuliacijos stimuliacijai, rekomenduojama laparoskopinė kiaušidžių operacija. Neretai PKS sukelto nevaisingumo gydymui pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Pasak G. Gydytoja pasakoja, kad neretai moterys kaltina save, manydamos, kad PKS - nesveiko gyvenimo būdo pasekmė ir kad jos turi šį sindromą, nes kažką darė ne taip. Tačiau, pasak specialistės, tai - tikrai ne moterų kaltė, nes PKS priežastys iki šiol iki galo neišaiškintos.
Specialistė sako, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojas ginekologas, diagnozavęs PKS, pasako moteriai, kad ji niekada nesusilauks vaikų. Tai - netiesa. Nors PKS sergančios moterys gali turėti problemų dėl pastojimo, taip yra toli gražu ne visada.
Galimybė pastoti su viena kiaušide
Net ir esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus.
Tačiau ar daugelis moterų žino, kaip pasikeičia moters organizmas, kai ši nusprendžia ryžtis kiaušidžių pašalinimo operacijai? Pasak gydytojos, vienareikšmiškai šį aktorės sprendimą vertinti sunku. Į kiaušidžių pašalinimą jaunos ir brandžios moterys reaguoja skirtingai. „Kai moters organizmas iš vaisingo amžiaus palaipsniui pereina į menopauzę, kiaušidžių pašalinimas didelės įtakos moters sveikatai neturi. Priešingai nei moterims iki 40-ies“, - sakė K. Mačiulienė.
Pokyčiai po kiaušidžių pašalinimo
Praėjus vos dviem valandoms po operacijos, moters organizme pradeda vykti pirmieji pokyčiai. Į kraują nebepatenka estrogenų, todėl pacientes neretai ištinka karščio priepuoliai, jos ima gausiai prakaituoti, pagreitėja širdies plakimas, ima skaudėti galvą. Vėliau atsiranda antrieji simptomai: moteris tampa dirgli, mieguista, sutrinka virškinimo sistema, ima pūsti pilvą, dažnai užkietėja viduriai, pablogėja atmintis.
Laikui bėgant pasimato ir išoriniai pokyčiai. Kiaušides pasišalinusių jaunų pacienčių oda ima plonėti ir raukšlėtis, nagai - sausėti ir lūžinėti. Ne paslaptis ir į jokius ciklus nebereaguojančios krūtys bei išsausėjusi ir lytinius santykius apsunkinanti makštis.
Visi šie pokyčiai gali tęstis nuo 5 iki 15 metų, todėl tos, kurios pasiryžo atlikti tokią operaciją būdamos jauno amžiaus, turėtų pagalvoti, ar dėl šio sprendimo vėliau neteks gailėtis. Prieš gulantis ant operacinio stalo kiekviena moteris pirmiausia turėtų apsilankyti psichologo ar psichoterapeuto kabinete.
Kiaušidžių vėžys
Ginekologė tikino, kad kiaušidžių vėžys - viena sunkiausių moteriškų onkologinių ligų. Jei moteris turi vėžio geną, ji gali nebetaikyti tikimybių teorijos ir nebebandyti apskaičiuoti savo galimybių - anksčiau ar vėliau ji vis tiek susirgs.
Pagrindiniai ligos požymiai - organizme besikaupiantys skysčiai, dusinimas, besiformuojantys augliai.
K. Mačiulienė pirmiausia siūlo pasidomėti savo artimaisiais ir iš naujo paanalizuoti giminės medį atkreipiant dėmesį į ligas. Sužinojusi, kad kurioje nors kartoje buvo sergančių kiaušidžių vėžiu, moteris turėtų nedelsti ir pasitikrinti, ar ir ji turi vėžio geną.
Tačiau net pašalinus kiaušides, kai kurioms moterims yra taikoma pakaitinė hormonų terapija. Tuomet jos gali gyventi visavertį gyvenimą nepatirdamos baisių ligos simptomų.
Apibendrinant, nevaisingumo priežastys gali būti įvairios, tačiau tikslūs šiuolaikiniai tyrimai, padedantys greitai nustatyti nevaisingumo priežastį, žymiai patobulėjęs, kiekvienu atveju individualiai skiriamas gydymas daugeliu atveju gali padėti sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Kūdikių Diegliai: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Atpažinkite Simptomus ir Atraskite Efektyviausius Raminimo Būdų!
- Kaip Atpažinti ir Greitai Išgydyti Ausų Uždegimą Vaikams: Veiksmingi Patarimai ir Prevencijos Būdai