Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu.
Kontaktinė Alergija
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą.
Alerginis Kontaktinis Dermatitas
Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.
Taigi, kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.
Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.
Alergija Maistui
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno.
Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Greito Tipo Alerginės Reakcijos Maistui
Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai.
Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).
Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu).
Lėto Tipo Alerginės Reakcijos Maistui
Tai - itin kontraversiška tema alergologų ir klinikinių imunologų bendruomenėje, tačiau kol kas tokiomis vis dar laikomos IV tipo (T limfocitų sukeltos) hiperjautrumo reakcijos. Pastarosios pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius.
Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui?
Kitos Odos Bėrimų Priežastys
Kaip jau buvo minėta šiame straipsnyje - alergija tėra viena iš daugelio odos bėrimų priežasčių.
- Blusų įkandimai. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Dėl šios priežasties tėveliai blusų įkandimus neretai sumaišo su vėjaraupiais, tačiau verta pastebėti porą svarbių skirtumų: skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
- Laimo ligos bėrimas. Sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.
- Vėjaraupiai. Sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
- Rankų, kojų ir burnos liga. Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Naujagimių Trumpalaikiai Bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažnesni Bėrimų Tipai Kūdikiams ir Vaikams
- Sauskelnių dermatitas. Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
- Prakaitinė. Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
- Seborėjinis dermatitas. Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
- Egzema, atopinis dermatitas. Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
- Vėjaraupiai. Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
- Tymai. Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
- Raudonukė. Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
- Tridienė karštinė. Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
- Meningokokinė infekcija. Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
- Skarlatina. Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
- Užkrečiamasis moliuskas. Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Enterovirusinė Infekcija
Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus.
Kas yra Enterovirusai?
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enteroviruso Tipai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Pagrindiniai entero viruso tipai yra:
- Poliovirusai - sukelia poliomielitą (infekciją, kuri gali sukelti paralyžių).
- Koksakivirusai ir enterovirusas - vieni populiariausių viruso tipų, kurie gali sukelti įvairias ligas, įskaitant rankų, kojų ir burnos ligą, herpanginą, meningitą.
- Echovirusai - dažniausiai sukelia nespecifines virusines infekcijas, tačiau taip pat gali sukelti meningitą, encefalitą, širdies raumens infekcijas (miokarditą).
- Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Jie sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas.
Šie virusai dažniausiai sukelia lengvas ligas bei tarpusavyje panašius simptomus, tačiau kai kuriems žmonėms, ypatingai vaikams, pagyvenusiems asmenims ir imunodeficitą turintiems pacientams, enterovirusai gali būti pavojingi ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
Enterovirusinės Infekcijos Vaikams Simptomai
Dažniausiai entero viruso infekcijos būna besimptomės arba apsiriboja tokiais simptomai kaip:
- Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38,5-40°)
- Viduriavimas
- Vėmimas
- Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. hand-foot-mouth disease)
- Kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys, sloga, sunkumas kvėpuoti)
- Galvos, gerklės skausmas
Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.
Enteroviruso Bėrimai - Kaip Atskirti, Kad Tai Ši Liga?
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:
- Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Tai ypač būdinga rankų, kojų ir burnos ligai.
- Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Pūslelės burnoje gali virsti skausmingomis opomis, kurios apsunkina valgymą ir gėrimą.
- Kartu su bėrimais dažnai pasireiškia karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, gerklės skausmas, apetito praradimas ir bendras silpnumas.
- Bėrimus gali lydėti ir kvėpavimo takų sutrikimai, tokie kaip kosulys ar sloga.
- Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.
Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Kaip Užsikrečiama Enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.
Kaip Gydomas Enterovirusas?
Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Tai reiškia, kad gydymas yra skirtas palengvinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, kol organizmas pats nesusidoroja su virusu.
Štai pagrindiniai gydymo principai:
- Ligoniui rekomenduojama daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, ypač jei yra karščiavimas ar viduriavimas.
- Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dėl ryklės skausmo vaikai gali atsisakyti gerti, valgyti.
- Jei pacientas skundžiasi gerklės skausmu ar skausmingomis pūslelėmis burnoje (pavyzdžiui, herpanginos atveju), papildomai gali būti naudojami vietinio poveikio vaistai, skirti ryklei, įskaitant specialius purškiklius, pastiles ar burnos gelius, kad sumažinti diskomfortą.
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip lengvai paslėpti gimimo datą Facebook ir apsaugoti savo privatumą
- Vaikų saugumas Baltijos jūroje: svarbiausi patarimai saugioms atostogoms
žymės: #Vaiku