Alimentai vis dar išlieka itin aktualia tema išsiskyrusiems tėvams. Dažniausiai žmonėms rūpi jų dydis, mokėjimo laikotarpis ir būdai, vengimo išlaikyti vaiką aspektai. Visgi, nors įvairios informacijos gausu, kartais gali būti sudėtinga atsirinkti Jums tinkamą. Alimentai - tai vieno iš tėvų lėšos skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju.
Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais - pilnamečiui vaikui išlaikyti. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis.
Nuo ko priklauso alimentų dydis?
Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų vis tiek lieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant jiems išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.155 str., 3.192 str.). Vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.
Pagrindiniai išlaikymo (alimentų) dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti teismų praktikoje, kaip antai:
- Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
- Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina rasti pusiausvyrą tarp tėvų gaunamų pajamų, turto ir būtinų išlaidų vaikui bei jo poreikiams.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti ir kt. ir svarbiausia nustatyti vaiko poreikius.
Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.
Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.), sveikatos būklė, papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra) ir t. t.
Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Vadinasi, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos. T. y., jeigu ta suma pripažįstama pvz, 380 EUR, tai tėvai turi dengti po 190 EUR per mėnesį.
Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, kurie vertintini, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai).
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs minimalaus ar maksimalaus išlaikymo vaikui dydžio. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Taigi dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.).
Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principu.
Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).
Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir kasdienybės. Dažniausiai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams, mokslams.
Įprastai skaičiuojama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), kurią dalinasi abu tėvai. Tai reiškia, kad alimentų dydis gali siekti pusė vyraujančio MMA. Žinoma, dažnai atsižvelgiama ir į pačių tėvų finansinę padėtį.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad vaiko teisės bei poreikiai yra laikomi prioritetu. Dažniausiai alimentai yra priteisiami periodinėmis išmokomis (kas mėnesį). Kita vertus, tai ne vienintelis būdas, kaip galima juos išmokėti. Kai kuriais atvejais susitariama dėl vienkartinio mokėjimo, turto vaikui priteisimo arba mišraus varianto.
Alimentai pilnamečiam vaikui
Įprastai alimentai yra mokami vaikams iki 18 metų. Visgi, kai kuriais atvejais terminas gali būti pratęsiamas iki 24 metų, pavyzdžiui, mokantis aukštojoje mokykloje. Tuomet į teismą turi kreiptis pats vaikas.
Tačiau alimentų priteisimas čia yra kiek sudėtingesnis, mat asmuo privalo įrodyti, kad išnaudojo visas įmanomas galimybes gauti finansinę paramą. Tai gali būti papildomas darbas, stipendija ar net paskola.
Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės, gali dirbti ir pats save išlaikyti, tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus yra siauresnės apimties, lyginant su nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga (plačiau apie nepilnamečių vaikų išlaikymą skaitykite „Alimentai vaikui“).
Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti. Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme.
Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nenumatyta nei tėvams ar globėjams, su kuriais, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės, nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Todėl reikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų pats pilnametis vaikas, kuris, beje, gali būti atstovaujamas advokato. Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus yra pakankamai ribota. Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami.
Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui.
Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Verta atkreipti dėmesį, kad teismai gana skeptiškai pasisako dėl pilnamečių vaikų galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Teismai nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar alimentai vaikui po 18 metų yra būtini, be to, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma individualiai pagal bylos faktines aplinkybes.
Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis. Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Ką daryti, jeigu vienas iš tėvų vengia mokėti alimentus?
Rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Žinoma, jeigu skolininkas gyvena užsienyje, pinigus atgauti gali būti kiek sudėtingiau. Tačiau tai tikrai nėra neįmanoma. Taigi, geriausia nedelsti ir kuo anksčiau pradėti spręsti susidariusią situaciją.
Kita vertus, nemažą vaidmenį čia taip pat atlieka „Sodra“. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos mokėti alimentus, šį darbą perima valstybė. Visgi, 2024 metais Sodros išmoka siekia vos 99 eurus. Taigi, tokios sumos vaiko poreikiams patenkinti greičiausiai nepakaks.
Teisinė pagalba
Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas, nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Vykdomąjį raštą galite pateikti antstoliui dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
Skyrybų advokatai atstovauja klientus ne tik santuokos nutraukimo, tačiau ir kitokio pobūdžio šeimos bylose, įskaitant ir bylas dėl alimentų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami tik pagal paties vaiko ieškinį, galima daryti išvadą, kad asmeniui, kuris dar mokosi ir neturi jokios profesinės patirties, savarankiškai vesti tokio pobūdžio bylą gali būti tikrai sudėtinga. Dėl šios priežasties siūloma pasinaudoti advokatų paslaugomis. Skyrybų advokatai bylas dėl alimentų priteisimo veda itin kruopščiai ir atsakingai, surenka visus reikalingus įrodymus, parengia procesinius dokumentus ir atstovauja teismo posėdyje.
DUK
- Kaip nustatomi vaiko po 18 metų alimentai?
Bendru tėvų ir suaugusio vaiku sutarimu arba, jeigu nesusitariama, suaugusio vaiko ieškiniu teismui.
- Ar gali vaikas po 18 metų pats kreiptis į teismą?
Taip.
Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Remiantis teismų praktika, teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan).
Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Kaip rodo praktika, sutuoktiniai dažniausiai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt.
Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Kas reiškia, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tai būtų 780 Eur arba po 390 Eur už kiekvieną vaiką.
Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiami ne vyrui / žmonai, o vaikams. Visų pirma, žiūrima į tai, kokie yra vaiko poreikiai (kiek pinigų kainuoja jį išlaikyti per mėnesį). Vaiko poreikiai - tai ne vien maistas ar drabužiai. Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - tai viena minimali Lietuvos mėnesinė alga (2017 m.
Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Reiškia, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos.
Tačiau jeigu vieno iš tėvų materialinė padėtis sunkesnė, tai jam teismas gali nurodyti dengti tik mažesnę dalį (mažiau nei pusę) vaikui išlaikyti reikalingos sumos, bet nemažiau, nei vienas MGL (bazinė socialinė išmoka, 2017 m. - 38 EUR). Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu sunkesnėje materialinėje padėtyje atsidūręs tėvas stengiasi ją pakeisti.
Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas.
Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Taip galėtų būti tokiais atvejais, kai, tarkime, tėvas, turi vaiką iš pirmos santuokos (kurį padeda išlaikyti alimentais) ir vaiką dabartinėje santuokoje.
Jeigu teismas priteistų itin didelį išlaikymą (daug alimentų), atsitiktų taip, kad dabartinėje santuokoje augančiam vaikui liktų mažiau pinigų per mėnesį, nei pervedama vaikui iš pirmos santuokos. Taip būti negali. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti.
Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti.
Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.
Panašus:
- Sužinokite viską apie vaikų išlaikymo dydį Lietuvoje: teisiniai niuansai ir praktiniai patarimai
- Vaiko Maitinimas Airijoje: Kiek Išleidžiama Minimaliai ir Vidutiniškai?
- Alimentai vaikui Lietuvoje: kaip apskaičiuojami dydžiai ir svarbiausi principai
- Šokiruojančios Nesivystančio Nėštumo Pasekmės ir Efektyviausi Būdai Jų Išvengti
- Kada Susilauksiu Vaikų? Efektyviausi Būrimo Patarimai ir Metodai