Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Bendru tėvų ir suaugusio vaiku sutarimu arba, jeigu nesusitariama, suaugusio vaiko ieškiniu teismui. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės, gali dirbti ir pats save išlaikyti, tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus yra siauresnės apimties, lyginant su nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga.
Pilnamečio vaiko teisė į išlaikymą
Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme. Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, priešingai nei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nenumatyta nei tėvams ar globėjams, su kuriais, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės, nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Todėl reikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turėtų pats pilnametis vaikas, kuris, beje, gali būti atstovaujamas advokato.
Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus yra pakankamai ribota. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai:
- sunki turtinė padėtis;
- paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis;
- sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Verta atkreipti dėmesį, kad teismai gana skeptiškai pasisako dėl pilnamečių vaikų galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Teismai nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar alimentai vaikui po 18 metų yra būtini, be to, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, į kurias taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma individualiai pagal bylos faktines aplinkybes. Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis.
Alimentų dydžio nustatymas
Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Kaip rodo praktika, sutuoktiniai dažniausiai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt.
Minimalus išlaikymo dydis
Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Kas reiškia, kad nuo 2024 m. tai būtų apie 709 Eur arba po 354,50 Eur už kiekvieną vaiką. Taigi, kiekvienas iš tėvų už vaiką turėtų mokėti po maždaug 355 eurus. Visgi, visi atvejai yra nagrinėjami individualiai. Įprastai atsižvelgiama į vaiko poreikius, įskaitant maistą, drabužius, būrelius. Žinoma, vertinama ir pačių tėvų finansinė padėtis. Be to, dažnai atsižvelgiama į tai, kiek laiko skiriama bendravimui su vaiku. Pavyzdžiui, jei šis liko gyventi su mama, kuri rūpinasi visa buitimi, o tėtis su atžala susitinka retai, tikėtina, kad didesnė išlaikymo suma bus priskirta būtent jam.
Išlaikymo išieškojimas ir valstybės parama
Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas, nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Vykdomąjį raštą galite pateikti antstoliui dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.
Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų. Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt. Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Žinoma, įprastai „Sodra“ nepadengia visos alimentų sumos. Teigiama, kad išmoka vienam vaikui negali būti didesnė nei 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio. Taigi, 2024 metais ji siekia maždaug 99 eurus. Kita vertus, tai tikrai nereiškia, kad alimentų nemokantys tėvai išsisuks nuo savo pareigos. Skolą jie turės grąžinti būtent Sodrai.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į Sodrą
Tikėtina, kad privalėsite pateikti tokius dokumentus:
- Vaiko gimimo liudijimą;
- Savo asmens tapatybės dokumentą;
- Pažymą iš mokyklos arba darželio (jei vaikas lanko ugdymo įstaigą);
- Pažymą apie lankomus būrelius;
- Pažymą apie vaiko ir vieno iš tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą;
- Pažymas apie Jums priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį ir panašiai.
Išlaikymo dydžio keitimas
Dažniausiai naujų metų pradžioje tėvai susimąsto, ar skyrium gyvenančio tėvo (motinos) vaikui mokamas išlaikymas yra pakankamas, ar pavyks patenkinti visus vaiko poreikius. O kartais atvirkščiai - mokantis išlaikymą tėvas (motina) galvoja, ar ne per daug yra mokama vaikui išlaikyti, juk vaikui tiek nereikia, arba tėvas (motina) netenka darbo, atsiranda dar vienas išlaikytinis (nebūtinai vaikas) ir pan. Situacijų yra daug ir įvairių, kaip minėta visos jos individualios ir vienos taisyklės, keičiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nėra. Tačiau, apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Vien to, kad vienas iš tėvų tiesiog sugalvojo, kad reikia mokėti daugiau ar mažiau, nepakanka.
Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti pakeistas dviem pagrindais:
- įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis) ir/arba
- pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti (sumažinti ar padidinti) išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti.
Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Kiekvieną atvejį teismas vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai .
Dažniausiai pasitaikančios aplinkybės dėl iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties
- vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos;
- pablogėja sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai;
- atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.;
- vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas, įsigijo nekilnojamojo turto, nebeliko kitų išlaikytinių, sumažėjo kitokio pobūdžio išlaidų ir kt.
Aplinkybės, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, kad vaikas paaugo, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai pasidarė didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė, vaiko pomėgiai galėjo pasikeisti, kurie reikalauja didesnių lėšų ir kt.).
Išlaikymo indeksavimas
Anot E. Maciejevska komentavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Anot jos, pakilus minimaliai mėnesiniai algai, priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepasikeičia, tačiau teisės aktai nustato pareigą tėvui (motinai), iš kurio yra priteistas vaiko išlaikymas, indeksuoti išlaikymo dydį, t. y. perskaičiuoti išlaikymo išmoką.
Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Jeigu priteistą išlaikymą mokantis tėvas (motina) nevykdo pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo dydžio, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taigi netgi tais atvejais, kai teismo sprendime nėra nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas privalo būti taikomas, kadangi tokią pareigą nustato teisės aktai.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko Maitinimas Airijoje: Kiek Išleidžiama Minimaliai ir Vidutiniškai?
- Alimentai vaikui Lietuvoje: kaip apskaičiuojami dydžiai ir svarbiausi principai
- Sužinokite, nuo ko priklauso nepilnamečio vaiko alimentų dydis – svarbiausi faktai ir patarimai
- Nežinote, kokią vaikų globos rūšį pasirinkti? Atraskite viską apie vaikų globą Lietuvoje!
- ACC nuo kosulio vaikams: veiksminga ir saugi pagalba mažiesiems!