Vienas iš opiausių tėvams iškylančių klausimų - kaip susikalbėti su savo vaiku? Nors atrodo, kad visada kalbame naudodami tą pačią kalbą, ilgainiui, tai vis tiek nepadeda išvengti nesusikalbėjimų. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, tačiau ir kaip tai yra pasakoma.
Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais?
Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais - būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis.
Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką. Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.
Kaip kalbėtis su skirtingo amžiaus vaikais?
Pradėkime nuo to, kad maždaug iki 3 metų amžiaus, vaikai labai daug dėmesio skiria savo artimiausiems žmonėms: juos nuolat stebi, klausinėja, nori kartu žaisti. Šiuo laikotarpiu vaikai stebėdami savo artimuosius mokosi ir stengiasi atskirti, kas yra gerai ir kas yra blogai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas dažnai atsiduria tokiose situacijose, kuriose vyrauja smurtas, tikėtina, kad ir vaikas bus linkęs elgtis agresyviai. Šio amžiaus vaikai jau geba atskirti emocijas iš veido išraiškų ir pastebi, kad emocijos gali kisti priklausomai nuo situacijos, tačiau jiems vis dar sunku suprasti emocijų priežastis ar pačių emocijų pokyčių procesą. Todėl labai svarbu, kad suaugusiųjų elgesys būtų tinkamas, pasikartojantis ir adekvatus, moralės supratimui ir elgesio formavimuisi susidaryti. Siekiant sukomunikuoti su šio amžiaus vaiku, pirmiausia reikėtų pasistengti vaiką nuraminti, veido išraiškomis ir kūno judesiais parodyti, kad esate atviras, priimantis ir tuomet užduoti atvirus klausimus, siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas supranta situaciją. Surinkus šią informaciją, pokalbį galima pakreipti norima linkme, siekiant pakeisti vaiko supratimą, o tuomet ir elgesį.
Vis dėlto, ne visuomet pavyksta pasiekti vaiko širdį, ypač tuomet, kai vaikas išgyvena savo amžiaus krizę. Šiam laikotarpiui būdingas priešgyniavimas, neigimas bei pasipriešinimas elgesiui. Minėtina, kad šis periodas sunkiausias tam asmeniui, prie kuriuo vaikas jaučiasi labiausiai prisirišęs. Tiesioginė kritika gali tik dar labiau apsunkinti bendravimą, todėl siekiant padėti vaikui suprasti, ar siekiant pakeisti jo elgesį, siūloma į pagalbą pasitelkti pasakas. Naudingiausia tuomet, kai pasakos pagrindinis veikėjas yra tokios pat lyties, turi panašiai skambantį vardą ir labai panašią problemą, su kuria susidūrė vaikas. Tokiomis sąlygomis, vaikui nesunku identifikuotis su pasakos veikėju ir jo patiriamais sunkumai. Kita alternatyva - tai žaidimas. Norint koreguoti netinkamą vaiko elgesį, siūloma tai daryti veiklą paverčiant žaidimu. Visuomet smagiau atlikti darbą tuomet, kai jis nėra suvokiamas kaip prievolė. Lygiai taip pat nori gyventi ir vaikai. Tad siekiant, kad vaikas po valgio suplautų lėkštes, vertėtų pagalvoti, kaip tokią užduotį būtų galima paversti žaidimu.
7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Jis laikosi disciplinos ir vykdo tam tikrus suaugusių nurodymus. Šiuo laikotarpiu vaikas turi išmokti būti darbštus. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą - susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Jei dirbate su pirmomis klasėmis turbūt pastebėjote, kad vaikams patinka „rimti užsiėmimai“ - skaitymas, rašymas, aritmetika. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius.
Kaip kurti gerą santykį su vaiku?
Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles. Namų aplinkoje formuojasi jo jausmų, emocijų pasaulis, nuostatos ir santykis su aplinka. Remiantis prevencijos teorijomis, pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms, yra tėvų meilė ir ryšys su vaiku. Šiuo atveju reikia akcentuoti ne kiekybę, o kokybę: jei tėvai skiria valandą vaikui, tačiau visą laiką rėkia, verčia ruošti namų darbus, kritikuoja, tvarko kambarį - to negalima pavadinti bendravimu. Kokybiškas laiko leidimas - tai domėjimasis. Kai kalbamės su vaiku, norime sužinoti, ką jis galvoja, jaučia, apie ką fantazuoja, kokių rūpesčių turi. Tačiau dažnai pokalbiai su atžala virsta kvota. Jis turėtų būti bendras: kažką papasakoja tėvai, kažką -vaikai. Kalbantis nereikia ieškoti būdų, kaip pataisyti vaiko mąstymą ar elgesį. Šis procesas iš tiesų vyksta natūraliai: stebimas tėvų elgesio, mąstysenos pavyzdys.
Tėvai turėtų užsiimti veikla, kuri yra tinkama ir įdomi atitinkamo amžiaus vaikui. Jie turėtų žaisti su vaiku ir tas procesas turtų būti kokybiškas. Jam turi būti įdomu, linksma. Reikia įsijungti į žaidimą, tačiau vengti vadovauti, kritikuoti. Tai tėvai turi sekti paskui vaiką, būti su juo, domėtis jo veikla. Jei jam patinka ką nors konstruoti iš kaladėlių, nereikėtų versti piešti, tik todėl, kad tėvams atrodo, jog taip geriau lavinama ranka. O jei labiau patinka piešti - negrūsti jam kaladėlių, tik todėl, kad bendradarbių ir kaimynų vaikai jomis žaidžia.
Požymių, kad vaiku stinga bendravimo yra be galo daug. Vienas akivaizdžiausių - pasikeitęs elgesys. Vaikas gali pasidaryti nerimastingas, irzlus, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Vyresni vaikai atsiskiria. Daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tokiu atveju, kai tėvai netikėtai atranda laiko, vaikas nenori jo leisti kartu. Jis paneigia ir atsisako to, ko jam reikia. Vaikams nuo daugelio psichologinių sunkumų geriausias vaistas - bendravimas su tėvais. Neabejoju, kad dauguma tėvų, nepaisant ypač didelio jų užimtumo, tai stengiasi daryti. Tačiau yra ir tokių situacijų, kur reikalinga specialistų pagalba tiek vaikams, tiek jų tėvams. Jei kyla sunkumų sprendžiant psichologines ar bendravimo problemas, svarbu neužsisklęsti ir ieškoti pagalbos.
Kokie kasdieniai patarimai padeda vaikams atsiverti?
- Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką. Pasirinkite laiką, kai esate laisvas, ir vietą, kur galėsite netrukdomi kalbėtis. Bendravimas su vaiku bus lengvesnis, jei jis pajus, kad jūs skiriate vaikui visą savo dėmesį. Taigi atsisakykite dvigubų užduočių, pavyzdžiui, neskaitykite elektroninių laiškų ar nedarykite kito pašalinio darbo, kol vaikas su jumis kalba. Jis turėtų jausti, kad skiriate visą dėmesį tik jam ir jo situacijai aptarti.
- Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Jūsų mažylis gali nenorėti kalbėtis, jei yra susikoncentravęs į žaidimą ar kitą dominančią veiklą. Po vakarienės ar grįžus iš ugdymo įstaigos dažnai yra tinkamas laikas skirti dėmesio ir pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas matytų kalbančiojo akis, žvilgsnį, malonų nusiteikimą, geranorišką šypseną, todėl stenkitės būti jo akių lygyje.
- Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas. Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos. Skirkite visą dėmesį, kad suprastumėte, ką jums sako. Taip pat leiskite įgyvendinti savo idėją, net jei nesutinkate su tuo, ką jis sako. Vėliau galite paaiškinti savo požiūrį.
- Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Pavyzdžiui, galite performuluoti tai, ką jis sako, savo žodžiais arba užduoti jam klausimų.
- Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus. Pabandykite apibūdinti tai, ką jis matė: „Sesė paėmė tavo žaislą. Matau, kad tave tai nuliūdino.“ „Ar tu liūdi dėl to, kad mes nėjome į parką dėl lietaus?“ Kai įvardijate jų emocijas, jūsų vaikas jaučiasi paguostas. Jis taip pat palaipsniui mokosi suprasti, ką jaučia.
- Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį. Savo požiūriu ir veiksmais vaikas siunčia žinutes, kurios gali padėti geriau jį suprasti. Taigi, jei mažylis yra irzlesnis nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad kažkas jį jaudina.
- Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami. Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.
- Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote. Tokios veiklos metu vaikas jausis esąs svarbus asmuo šeimoje. Tuomet jis norės daugiau kalbėtis su jumis.
Tad nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.
Kaip teisingai drausminti vaiką?
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, vienos dažniausių situacijų, su kuriomis susiduria tėvai ir vaikai - tai žodžiai „ne” ir „negalima”. Tomis sunkiomis akimirkomis labai svarbu prisiminti derybas. Rekomenduojama vienam “negalima” skirti tris „galima”. Pavyzdžiui.: „Dabar negalima žaisti kompiuteriu, tačiau galima pažiūrėti filmuką per televizorių, žaisti su lego, ar net piešti spalvotais dažais naudojant tik pirštus”. Tokiu atveju vaikas jaus, kad turi pasirinkimą. Taip pat labai svarbu, kad būtų paaiškinama, kodėl kažkas yra neleidžiama, tam, kad vaikas išmoktų įvertinti priežasčių-pasekmių mechanizmą. Bene svarbiausias aspektas, kurį būtina paminėti yra tai, kad netinkamo elgesio metu, siekiant sudrausminti vaiką, privalu akcentuoti, kad netinkamas buvo elgesys, o ne pats vaikas. Blogas pavyzdys: „Laura! Negalima spalvinti kambario sienų. Esi blogas vaikas!”. Geras pavyzdys: „Laura, tu pasielgei labai netinkamai nuspalvindama savo kambario sieną. Sienų spalvinti negalima. Tačiau spalvinti galima… (x3 galima)”.
Tačiau čia labai svarbu, kad visas dėmesys nebūtų skiriamas tik blogam vaiko elgesiui, nes taip netinkamas vaiko elgesys yra skatinamas ir ilgainiui pasikartoja.
Štai keletas patarimų, kaip geriau komunikuoti drausminant:
- Jei nuolat vaikui kartosite „ne“, jis tiesiog išjungs savo ausis, Jūsų žodžiams. Todėl labai svarbu yra turėti realistinius reikalavimus ir draudimus vaikui. Daug aiškiau tėvams tampa, kai jie susidėlioja sau trijų lygių ribas vaikui: pirmas lygis yra, ko niekada neleisite savo vaikui ir visada reaguosite griežtai ir aiškiai sakydami „NE“; antras lygis yra tai, dėl ko su vaiku derėsitės ir kartais jam nusileisite; trečias lygis - tai, kas Jums nėra svarbu ir Jūs leidžiate spręsti vaikui.
- Užmegzkite akių kontaktą. Tam gali prireikti atsitūpti ar atsisėsti.
- Kalbėkite trumpai ir aiškiai. Paprasto prašymo nepaverskite penkių minučių paskaita ar moralu, pavyzdžiui, sakykite „Padėk puoduką į kriauklę“, o ne „Kiek galima tau kartoti ir kartoti, kad kai pavalgai indus reikia sudėti į kriauklę. Visai negerbi mano darbo…“.
- Įsitikinkite, kad vaikas Jus suprato. Labai dažnai vaikai tiesiog pamiršta paliepimus ir pamokymus arba ne iki galo būna įsiklausę ir supratę, todėl vertinga yra paprašyti, kad vaikas pakartotų, ką jis turi padaryti.
- Suteikti galimybę rinktis, pvz.: „ar eisi valytis dantis dabar ar už vienos minutės“. Taip vaikas jausis labiau motyvuotas ir galintis kontroliuoti savo gyvenimą.
- Prieš pradėdami kritikuoti ar drausminti iš pradžių tiesiog pasakykite kokia yra situacija, pvz.: „Tavo žaislai mėtosi ant grindų“; „Man atrodo atėjo laikas daryti namų darbus“.
- Vietoje neiginio naudokite teiginį, t. y. vietoj to ko nedaryti, sakykite ką vaikas turėtų daryti. Vietoj to, kad „nebėk“, sakykite „stok“; vietoj “nešiukšlink kambaryje”, sakykite “šiukšle mesk į šiukšlių dėžę.
- Pasitelkite „Aš kalbą“, t.y. sakinius pradėkite nuo pokalbio apie save, o ne vaiko kaltinimo. Tarkim vietoje “Tu visada išmėtai savo daiktus”, sakykite “Man nepatinka, kai daiktai visur mėtosi”.
Kaip elgtis, kai vaikus aplanko ožiukai?
Anksčiau buvo priimta nepaklusnius vaikus auklėti mušimu, gąsdinimu, bausmėmis, draudimais, baime ir jėga. Mažai gilintasi į vaiko elgesio motyvus ir jo savijautą. Šaukimu, pamokslavimu, rėkimu ir liepimais tėvai bandė dar labiau sustiprinti savo autoritetą, kuriam nevalia priešintis. Vaikai slopindavo netinkamą elgesį iš baimės dėl tėvų reakcijos. Manyta, kad tėvai yra tie, kurie iš vaiko, lyg iš molio, turi nulipdyti žmogų pagal savo įsivaizdavimą, o jei nesiseka - panaudoti rykštę. Ilgainiui pastebėta, kad fizinės ir psichologinės bausmės už netinkamą elgesį ne tik neveiksmingos, bet ir žalingos, paliekančios neišdildomų pėdsakų vaiko kūne ir psichikoje.
Pagaliau praregėta ir suvokta, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas yra unikalus, turintis savo prigimtines savybes ir paskirtį. Tėvams nereikia iš jo lipdyti žmogaus - jis jau yra žmogus, tik dar labai mažas. Kad užaugtų psichiškai ir fiziškai sveikas, jam reikia mylinčių ir atsidavusių tėvų. Tokių, kurie vienodai myli ir tada, kai vaikas teisingai pasielgia, ir tada, kai klysta. Tokių, kurie deda pastangas ir kaskart stiprina ryšį su vaiku, siekia patenkinti jo poreikius, rūpinasi, atjaučia ir supranta. Ypač tada, kai mažylis elgiasi netinkamai, jam reikia, kad tėvai jį priimtų tokį, koks jis yra, su tokiomis emocijomis, kokios jam kyla, o ne atstumtų, baustų ar verstų gėdytis savo jausmų. Būtent tada, kai jam kyla emocijų bangos, jam reikalingi tėvai, kad pamokytų, kaip su jomis tvarkytis. Tai neabejotinai reikšmingiausias tėvystės metas, pati geriausia galimybė, kai galime pamatyti, ko vaikas dar nemoka, padėti įgyti reikiamų įgūdžių ir su rodoma meile bei pagarba paskatinti jį elgtis tinkamai.
Nors vaikų auklėjimas priskiriamas prie emociškai sunkiausių gyvenimo darbų, psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų psichoterapeutė Tina Payne Bryson įsitikinę, kad apgalvotai elgiantis jis gali tapti lengvesnis, džiugesnis ir malonesnis. Jų teigimu, auklėjimas be dramų įmanomas.
Atidžiau pažvelgę, ką slepia kaprizai, isterijos, pykčio priepuoliai, suprantame, kad netinkamu elgesiu vaikas norėjo ne mus supykdyti, o kai ką pasakyti, tik tai padarė netinkamai. Toks supratimas leidžia reaguoti daug veiksmingiau ir jautriau. Nepuldami gintis skatiname empatiją, atjautą ir norą suprasti, kaip čia nutiko, kad vaikas taip pasielgė, kas čia vyksta tarp vaiko ir mūsų pačių. Tuomet ir mažylio veiksmai nebeatrodo tokie grėsmingi. Pakeitę požiūrį ar bent jau supratę, kad gali būti įvairių tokio elgesio priežasčių, galime kontroliuoti savo reakciją, o ši turėti įtakos vaiko savijautai.
Vaikų teisės ir tėvų pareigos
Tarptautinio vaiko teisių instituto direktoriaus pavaduotojas Stuartas N. Hartas savo viešnagės VDU metu teigė, kad atrasti aukso vidurį tarp vaiko teisių užtikrinimo ir pareigų vykdymo bei pavyzdingo elgesio yra nelengvas, bet tikrai įgyvendinamas uždavinys. Svarbu, kad vaikai užaugtų sveiki ir sąmoningi pasaulio piliečiai, turi būti gerbiamos jų teisės ir poreikiai. Vaikai paprasčiausiai nėra išklausomi. Vaikui reikia ne tik būti sveikam fiziškai, bet ir galėtų daryti didesnę įtaką savo gyvenimui bei pasirinkimams. Reikia, kad vaikų reikia klausytis ir ne daryti dalykus jiems ar už juos, o daryti tai kartu. Augdamas vaikas turi teisę spręsti, ką jis valgys ar kaip rengsis, su kuo draugaus ar kokias svajones pildys. Vaikui raidos kryptį reikia leisti rinktis pačiam, ir priduria, kad norint, jog žmogus įgytų tam tikras kompetencijas, jis turi turėti postūmį nuo pat kūdikystės. Jeigu vaikui išmokti ko nors nėra būtina, tai jis to ir nesimokys. Vaikui, atsižvelgiant jo amžių, reikia iškelti tikslus, kuriuos jis sugebėtų atlikti, tuomet ir vystosi kompetencijos.
Didžiąją savo vaikų gyvenimo dalį kontroliuoja tėvai, kuriems turi būti svarbu suprasti, ką reiškia vaiko teisės ir kad pagarba joms atneša naudos visiems, todėl svarbu tinkamai juos auginti ir auklėti jau dabar. Koks bus vaikų mąstymas, kokios vertybės, kokios stiprybės, kokiais jie žmonėmis užaugs didžiąja dalimi priklauso tėvų. Tėvai dažnai per daug ar per anksti ko nors reikalauja iš savo vaikų. Pirmiausia tėvai turi suprasti - kuo vaikas yra mažesnis, tuo mažesnės jo galimybės užsiimti kažkuo pačiam. Pavyzdžiui, 1,5 metų vaikas su savimi užsiimti gali tik penkias minutes, dvejų metų - 15 minučių, trejų - iki pusvalandžio. Visą kitą laiką turi būti skiriamas suaugusiųjų dėmesys vaikui. Su bendraamžiais vaikas prasmingai gali užsiimti tik nuo trejų metų, todėl į darželį vaikus reikėtų pradėti leisti nuo šio tarpsnio, ne ankščiau, nes tiek psichologiniu, tiek sveikatos ir socialiniu požiūriu jis yra tam nepasirengęs. Nors vaikas lanko darželį ar jau ir mokyklą, tėvų dėmesio vaikui niekas nepakeis. Vaikams tėvai yra didžiausias ir svarbiausias autoritetas. Bendrauti su vaiku reikia mokytis, tačiau tikrai nereikia bijoti nesėkmių ar bijoti eiti į viešumą ir susilaukti neigiamų aplinkinių vertinimų.
Kaip ugdyti vaiko socialinius įgūdžius?
Vaikai gali išmokti socialinės kompetencijos, jeigu suaugusieji jiems padės. Pagarbus elgesys su kitais, paslaugumas, rūpestingumas, tolerancija - šių teigiamų savybių tėvai pageidauja iš vaikų. JAV mokslininkai iš Harvardo universiteto tvirtina nustatę, kas yra svarbiausia auklėjime, kad vaikas išmoktų bendravimo meno:
- Vaikai geriausiai išmoksta įsijausti į kitą žmogų ir pagarbos, kai su jais pačiais pagarbiai elgiamasi. Bendri išgyvenimai ar nuoširdūs pokalbiai sustiprina ryšį. Domėkitės vaiko mintimis, jausmais ir išgyvenimais. Prakalbinti atžalą padės kasdieniai klausimai: „Kas gero buvo šiandien? Kas tau nelabai patiko? Ar šiandien kas nors tau padarė ką nors malonaus?
- Suteikite vaikui galimybių mokytis užuojautos ir kito žmogaus supratimo. Vaikai turi išmokti rūpintis kitais ir įsijungti į kolektyvą. To jie išmoksta bendraudami su žmonėmis, kuriuos mato kasdien, pavyzdžiui, padėdami tėvams dengti stalą, klasės draugui spręsti uždavinį, nuvalydami lentą prieš pamokas.
- Perleiskite vaikui atsakomybę. Vaikai gali prisidėti prie buities darbų ar padėti artimiems giminaičiams. Taip jie išmoksta įsijungti į visuomenę.
- Reikškite dėkingumą. Skatinkite savo vaiką reikšti dėkingumą ir pripažinimą. Tai galima įtraukti į tradicinius ritualus prieš gulantis arba vakarieniaujant. Tai padės vaikui išmokti sąmoningai atspindėti tai, ką jūs vertinate kituose.
- Kalbėkite su savo vaiku apie teisybę ir neteisybę. Bus labai naudinga kalbėtis su vaiku apie kitų žmonių elgesį, galite aptarti situacijas iš kasdieninės aplinkos ar matytas per TV žinias.
- Būkite vaikui geras pavyzdys. Vaikai įsisavina vertybių sistemą ir elgseną pirmiausia stebėdami ir mėgdžiodami tėvus bei kitus suaugusiuosius. Harvardo universiteto mokslininkai pataria patiems stengtis elgtis su kitais žmonėmis garbingai ir taktiškai. Taikiai spręskite konfliktus ir nesusipratimus. Įsitraukite į visuomeninį darbą.
Akių kontaktas bendraujant su vaiku
Akys - sielos veidrodis. Kas vyksta tarp dviejų žmonių, kai jų akys susitinka? Žmonių smegenų veikla sinchronizuojasi, ima veikti panašiu ritmu. Tik ritmas susiderina. Ilgiau išlaikys žvilgsnį, pradeda imti juokas, kyla gerų jausmų banga. Žvilgsnis gali reikšti dominavimą, agresiją, tačiau tai vienas svarbiausių bendravimo būdų. Ar dažnai žiūrim vaikams į akis? Norint tai pasiekti tenka pasistengti - atsitūpti, atsisėsti, pasilenkti. Tai stiprina abipusį ryšį, išreiškia meilę, sujungia sielas.
Žaidimai
Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku. Vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei išsako tai žodžiais. Jei vaikas bijo tamsos, sugalvokite žaidimą, kuris žaidžiamas tamsoje - taip vaikas nugalės savo baimę.
Kaip elgtis su vaiko baimėmis ir fantazijomis?
Visada atsargiai abejokite vaiko fantazijomis. Vaikai dažnai pateikia nerimą kaip esamą, svajonę - kaip egzistuojančią. Melas parodo, kad vaikas nepajėgia susitvarkyti su tikrove. Meluoti niekas staiga nepradeda. Tai vyksta dėl to, kad vaikas nežino kas bus po to. Kartais patys pastumiame vaikus į melą.
Pažymių įtaka vaiko savęs vertinimui
Žinių vertinimas pažymiais gali sukelti vaikui psichinę įtampą mokykloje. Pažymiai yra skirti įvertinti vaiko žinias, pastangas mokantis, tačiau daugelis tėvų pažymius supranta kaip vaiko asmenybės įvertinimą. Per didelis pažymių sureikšminimas didina įtampą, nerimą ar baimę. Nuo to, koks aplinkinių požiūris į vaiką, didžia dalimi priklauso ir jo paties nuomonė apie save. Tad mokymosi rezultatai įtakoja vaiko savęs vertinimą. Nuolatinė įtampa, laukiant nepalankaus aplinkinių įvertinimo gali suformuoti baimę dirbti kitų akivaizdoje, pavyzdžiui, deklamuoti prieš klasę, spręsti uždavinius lentoje ir panašiai.
Svarbūs aspektai bendraujant su vaiku:
- Išklausyti vaiką jo nevertinat, kad ką jis besakytų.
- Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas.
- Visada palaikyti abipusį dalijimąsi.
- Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos.
- Niekuomet neapsimetinėkite. Jie jaučia ar jūs kalbate nuoširdžiai, ar ne.
- Atsargiai elkitės su savo neigiamais jausmais, nes vaikai gali galvoti, kad tuos jausmus sukėlė jie.
- Visada leiskite vaikams valdyti aplinką fiziškai.
- Efektyvūs Patarimai Bendravimui su Vaikais, Turinčiais Dėmesio ir Aktyvumo Sutrikimą
- Bendravimas su sunkiais vaikais: efektyvūs patarimai tėvams ir pedagogams
- Neįtikėtina Bendravimo ir Bendradarbiavimo Su Vaikais ir Suaugusiais Nauda, Kurią Privalote Žinoti!
- Vaikiškos Pasakos Klausytis Online – Atraskite Geriausius Būdų Ugdyti Vaikų Vaizduotę!
- Neįtikėtina Tėvystės Atostogų Reglamentavimo Revoliucija Lietuvoje – Sužinokite Visus Pasikeitimus!