Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), angl. Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD), pagal Lietuvoje ir Europoje taikomą tarptautinę ligų ir sutrikimų klasifikaciją (TLK-10) yra įgimtas ir visą gyvenimą lydintis sutrikimas. Su šiuo sutrikimu yra gimstama ir augama. Neretai tokio vaiko šeimoje yra daugiau narių, turinčių šiam sutrikimui būdingų ypatumų (jiems sutrikimas dažnai neatpažįstamas ir nediagnozuojamas dėl menkiau išreikštų šio sutrikimo ypatumų).
Pagrindiniai ADS Požymiai
Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai reiškiasi trijose srityse:
- Padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas).
- Sutrikęs dėmesys.
- Impulsyvumas.
Kiekvienas iš šių požymių skirtingai reiškiasi skirtingais vaiko raidos periodais ir gali būti lengvo, vidutinio ar sunkaus laipsnio (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems). Pabrėžiama, kad sutrikimo požymiai pastebimi dar ikimokykliniame amžiuje ir turi reikštis ne vienoje, o bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir ugdymo įstaigoje).
Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sutrikimas pagal simptomų raišką dar skirstomas į tris tipus:
- Nedėmesingumo.
- Hiperaktyvumo (padidėjusio aktyvumo).
- Mišrusis.
Europoje ADS diagnozuojamas tik tais atvejais, kai simptomai yra trejopo pobūdžio (JAV tokiais atvejais būtų nustatomas mišrusis ADS tipas, todėl šio sutrikimo paplitimas JAV ir Europoje labai skiriasi: JAV yra nustatoma beveik dvigubai daugiau atvejų nei Europoje.
Prigimtis ar Sutrikimas?
Manoma, kad tikrai ne visais atvejais, kai vaikas pernelyg judrus, nenustygstantis vietoje, išsiblaškęs ir pan., galime kalbėti apie hiperaktyvumą kaip sutrikimą. Kada šie ir dar daugybė požymių laikomi ADS požymiais? Tada, kai jie reiškiasi ganėtinai stipriai ir gerokai kliudo vaikui adaptuotis ir funkcionuoti socialinėje kultūrinėje aplinkoje lyginant su kitais tokio amžiaus vaikais.
Jei tam tikri vaiko ypatumai (didesnis judrumas, blaškumas, impulsyvumas) nėra stipriai išreikšti, netrukdo žaisti, bendrauti, ugdytis, juos galime laikyti prigimtiniais vaiko bruožais, turinčiais netgi pranašumų (jei jie tinkamai pritaikomi aplinkoje ir į juos atsižvelgiama auginant ir ugdant vaiką). Taigi, šie bruožai gali būti matomi kaip spektras, ir sutrikimu vadintumėme juos tik tuo atveju, jei jie pernelyg išreikšti ir labai kliudo vaikui adaptuotis bendruomenėje.
Būtinas Išsamus Sveikatos Būklės Tyrimas
Hiperaktyvumą nuo tam tikro raidos laikotarpio, kai pasikeičia vaiko elgesys, judrumas, dėmesys, gali sukelti pašalinis vaistų poveikis, mikroelementų stoka, netinkama mityba, apsinuodijimas (ypač lėtinis įvairiomis toksinėmis aplinkos medžiagomis), kitos infekcinės, alerginės (ypač lėtinės) ir kt. ligos. Todėl kiekvienu atveju reikalingas išsamus sveikatos būklės ištyrimas. Šiuo metu ADS nėra laikomas vien tik aktyvumo, dėmesio sutrikimu; pastebėta, kad jis apima ir pažintines (kognityvines) sritis, emocijų valdymą, savo veiklos organizavimą, savireguliaciją ir kt. gebėjimus.
Tai labai apsunkina mokymąsi, adaptaciją ugdymo įstaigoje, o vėliau suaugus sukelia daug sunkumų asmeniniame gyvenime ir darbinėje veikloje. Ypač daug sunkumų kyla mokantis suvaldyti staigiai, impulsyviai kylančius pykčio, agresijos proveržius, kai netikėtai žmogus išmušamas iš pusiausvyros.
Retai Pasireiškia Kaip Vienas Sutrikimas
Nustatyta, jog ADS tik retais atvejais pasireiškia kaip vienas sutrikimas, dažniausiai ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai (vadinamieji komorbidiniai) kartu pasireiškiantys sutrikimai: autizmo spektro, specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.), tikai, emocijų, elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir kt. Tai dar labiau apsunkina tokių vaikų mokymąsi ir socialinę adaptaciją.
Neramūs Kūdikiai
Pastebėta, kad vaikai, kuriems diagnozuotas ADS, jau motinos įsčiose labiau juda ir gydytojai registruoja aktyvesnius vaisiaus judesius. ADS atsiradimui ir sutrikimo išreikštumo laipsniui turi įtakos ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, ypač motinos rūkymas nėštumo metu ir visos priežastys, sumažinančios kraujo pritekėjimą į vaisiaus smegenis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.
Specifinių ADS požymių kūdikystėje nėra, neįprasta sakyti, kad kūdikis hiperaktyvus, tačiau ADS turintys mažyliai apibūdinami kaip gyvesnio temperamento, daugiau priežiūros ir dėmesio reikalaujantys neramūs kūdikiai. Tokie kūdikiai daugiau rangosi, muistosi, nekantrūs, verksmingi, nervingi, jautresni, greičiau susierzina. Jiems dažniau pučia pilvuką, kamuoja diegliai, juos tėvams sunkiau pavyksta apkabinti, paglamonėti, nuraminti.
Iššūkis Suaugusiesiems
ADS turintys vaikai augdami turi didesnę riziką patirti fizinę ir emocinę prievartą, nes jie labai judrūs, triukšmingi, neapdairūs, užmaršūs, išsiblaškę, gali trumpam sutelkti dėmesį. Tokius vaikus sunku prižiūrėti, jie iš aplinkinių dažnai girdi draudimus, kritiką, gąsdinimus ir tai, kad nuo jų pavargo juos prižiūrintys suaugusieji. Šių vaikų priežiūra yra iššūkis ir tikrai vargina suaugusiuosius, tačiau labai svarbu, kad vaikas dėl savo ypatumų negirdėtų ir nejaustų nuolatinio suaugusiųjų nepasitenkinimo.
Kadangi ADS dar apibūdinamas kaip savireguliacijos sutrikimas, tokie vaikai ne tik nervingesni, jautresni, bet jiems sunku susitvardyti, nurimti, jie dažnai pratrūksta pykčiu, impulsyviu agresyvumu, tampa priešiški, neklusnūs, provokuojantys. Jei dar kartu būdingi autizmo spektro bruožai, kurių pagrindinė savybė yra intuityvaus pajautimo socialiniame bendravime stoka - tokio vaiko adaptacija bendraamžių grupėje labai sudėtinga ir reikalauja individualios suaugusiojo priežiūros ir pagalbos.
Svarbu Kuo Anksčiau Atpažinti ir Suteikti Pagalbą
ADS turintys vaikai gali būti labai greiti, impulsyvūs, tad šias prigimtines duotybes verta sėkmingai taikyti sporte, šokiuose, judriuosiuose žaidimuose, vėliau - ir profesijoje. Tinkamai ugdomi, gaudami pakankamą fizinį krūvį, vaizdinę savo veiklos reguliavimo pagalbą, formuojant savireguliacijos, tinkamo socialinio bendravimo įgūdžius, atliepiant individualius jų pomėgius ir poreikius, radus jiems patinkančias saviraiškos sritis, jie gali būti labai originalūs, kūrybingi, iniciatyvūs ir aktyvūs.
Todėl labai svarbu kuo anksčiau vaikui augant atpažinti ADS požymius ir suteikti reikiamą pagalbą.
Būtina Kompleksinė Pagalba
Nustatyta, kad ADS turinčio vaiko auginimas yra rizikos veiksnys šeimos narių tarpusavio santykių kokybei, ypač mamos emocinei sveikatai (gali paskatinti depresiją). Rekomenduojama tėvams pasirūpinti savo sveikatos stiprinimu ir išsaugojimu, daryti buvimo su hiperaktyviu vaiku pertraukas, išmokti atsipalaidavimo, kvėpavimo ir kt. pratimų, pykčio proveržio suvaldymo veiksmingų taktikų.
Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus (nes ADS turintys vaikai geriau suvokia tai, ką mato, nei tai, ką girdi), savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją, prireikus - mityba papildoma būtinais mikroelementais, nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis ar tam tikrais vaistais, taip pat šeimos nariams teikiamos konsultacijos.
Labai svarbus yra medikų, ugdytojų, tėvų ir paties vaiko aktyvus ir ilgalaikis bendradarbiavimas. Pažymėtina, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje vaiko, turinčio ADS, ypatumai ir raidos poreikiai keičiasi, svarbu juos suprasti ir tinkamai juos atliepti.
Impulsyvumas kaip būdo savybė turi savų minusų ir pliusų, stiprybes reikia kiek įmanoma panaudoti sėkmingai socialinei adaptacijai ir aktyviai saviraiškai, minusus mėginant sumažinti iki mažiausio skaičiaus, ypač vengiant aplinkinių kritikos, pastabų, nepasitenkinimo reakcijų, dėl kurių skaudžiai nukenčia vaiko savivertė, kūrybingumas, pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais. Juk vaikas, kuris geba susikaupti tik 5 minutes (jo bendraamžiai gali susikaupti 15 minučių), apibartas ar nubaustas, nepradės ilgiau išlaikyti dėmesį; jis turi išmokti visuomet, kai dėmesys krypsta kitur, grįžti atgal prie pradėtos veiklos (mokymasis mokytis, tikslingai dirbti darbą pradedant ir pabaigiant, valdyti savo dėmesį) ir ją pabaigti.
Pavyzdžiui, tokio vaiko dėmesys kas 5 minutes turėtų būti grąžinamas prie pradėtos ir nebaigtos veiklos (geriau be žodžių (arba tik vienu trumpu, vengiant pastabų ir kritikos), sutartiniu gestu ar judesiu). Iš pradžių jam tegul padeda aplinkiniai, o vėliau vaikas pats išmoks savireguliacijos, saviinstrukcijų ir sutelks dėmesį tiek, kiek reikia.
Patarimai Šeimos Nariams
Turint omeny, kad vaiko, turinčio ADS, kai kuriems šeimos nariams irgi būdingi ADS požymiai, visa šeima kartu galėtų džiaugsmingai žaisti judrius žaidimus, sportuoti, šokti, važinėti riedlente, riedučiais, plaukioti, vaidinti, muzikuoti, atlikti namų ūkio darbus ir pan.
Svarbu sistemingai ir objektyviai vertinti (pažymint gražiame, smagiame plane) vaiko dėmesingumą, judrumą, impulsyvumą per visą dieną (pavyzdžiui, ryte namuose, ugdymo įstaigoje, pavakary ir vakare), nes jis kinta, ir pagal tai galima sudaryti reikiamą dienotvarkę, numatyti veiklas, paskirstyti fizinį krūvį, sureguliuoti mitybą ir pan.
Būtina, kad ADS turintis vaikas suprastų savo ypatumus, išmoktų su jais augti, gyventi, prisiderinti socialinėje aplinkoje, suvoktų stipriąsias ir silpnąsias savo savybes, mokytųsi tinkamai bendrauti su aplinkiniais apie savo ypatumus, poreikius, pagal tai organizuotų savo veiklą ir pan.
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).
Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Patarimai Mokykloje
- Skaidykite informaciją.
- Leiskite daryti pertraukas.
- Koreguokite aplinką.
- Darykite patikslinimus.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai. Stebėkite, kas blogina situaciją. Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.
Panašus:
- Kaip Sėkmingai Bendrauti su Sunkiu Vaiku: Nepakeičiami Tėvų Patarimai
- Neįtikėtinos Socialinės Globos Namų Bendravimo Su Klientais Ir Artimaisiais Gairės – Sužinokite Dabar!
- 10 Nepakeičiamų Patarimų, Kaip Efektyviai Bendrauti su Neįgaliu Vaiku
- Dirbtinis apvaisinimas: efektyviausi metodai, naujausios galimybės ir įspūdinga statistika
- Neįtikėtinos Vaikų Vasaros Poilsio Stovyklų Programos Klaipėdos Bibliotekose – Atraskite Geriausias Pramogas!