Matas Grigonis: Gyvenimas, Kūryba ir Indėlis į Lietuvių Kultūrą

Matas Grigonis - žymus lietuvių vaikų literatūros rašytojas, pedagogas ir vienas aktyviausių XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų. Jis gimė 1889 m. rugsėjo 24 d. Miškiniuose (Panemunėlio vlsč.), o mirė 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje.

Šeima ir Jaunystė

Mato Grigonio tėvai buvo Dominykas Grigonis (1854-1905) ir Julijona Bareišytė-Grigonienė (1865-1891) - valstiečiai žemdirbiai, ūkininkai. Jis turėjo du brolius: Pranciškų Grigonį (1885-1918), kuris emigravo į JAV ir ten mirė, ir Igną Grigonį (1887-1888), mirusį vaikystėje. Motinai anksti mirus ir tėvui 1893 m.

Mokslo Metai ir Pedagoginė Veikla

• 1897-1900 m. baigė Rokiškio pradžios mokyklą.
• 1900-1906 m. mokėsi Mintaujos (dabar - Jelgava, Latvija) gimnazijoje, kur baigė 6 klases.
• 1906-1907 m. - Vilniaus gimnazijoje.
• 1907 m. buvo įstojęs į kunigų seminariją, tačiau, nejausdamas pašaukimo, iš jos išstojo.

Nuo 1908 m. iki 1925 m. M. Grigonis dirbo mokytoju įvairiose mokyklose: Neršionių (Rokiškio r.) "Saulės" pradžios mokykloje ir Panevėžio labdarių draugijos pradžios mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. liepą M. Grigonis pasitraukė į Rusiją. 1916-1918 m. jis mokytojavo Kinešmoje, Voroneže ir Jaroslavlyje.

Pedagoginė Karjera Lietuvoje

• 1918-1925 m. dirbo Panevėžio "Saulės" gimnazijoje.
• 1925-1929 m. buvo Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinės mokyklos direktorius.
• 1929-1934 m. - Anykščių vidurinės mokyklos direktorius.

Dėl pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Grigonis buvo išleistas į pensiją. Visam laikui pasitraukęs iš pedagoginio darbo ir apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, savo laiką skyrė kūrybai ir sodininkystei. 1941-1943 m. M. Grigonis apsigyveno Panevėžyje ir dirbo Panevėžio apygardos teismo civiliniame skyriuje sekretoriumi.

Visuomeninė Veikla

Panevėžyje M. Grigonis įsitraukė į dramos, muzikos ir dainos draugijos "Aidas" veiklą ir ją pagyvino: vaidino draugijos spektakliuose, juos režisavo, pasižymėjo kaip geras deklamuotojas. Gyvendamas Rozalime, jis skatino sodininkystės idėjas, mokė skiepyti medelius. Dirbdamas Anykščiuose, jis sutvarkė apleistą mokyklos aplinką: atnaujino sodą, įrengė naujus takelius, išaugino daug gėlių ir jomis papuošė visą teritoriją, įrengė žaidimų bei futbolo aikštę, aptvėrė mokyklos teritoriją. 1930-1931 m. M. Grigonis buvo išrinktas Anykščių mokytojų Jono Basanavičiaus vardo draugijos pirmininku ir Lietuvos mokytojų tautininkų Jono Basanavičiaus liaudies universiteto vedėju Anykščiuose.

Kūrybinis Palikimas

M. Grigonis nuo 1908 m. iki gilios senatvės bendradarbiavo periodinėje spaudoje, pasirašinėdavo Svirno Žvynės, Mato Gojelio, Dile Mato slapyvardžiais. Jis rengė etnografines moksleivių ekspedicijas, kurių metu ir pats rinko tautosaką, liaudies žaidimus, gyvulių ir paukščių garsažodžius, sudarė ir išleido keletą rinkinių. Mokykliniam jaunimui M. Grigonis parašė ir išleido apie 40 knygelių, daugiausia originalios ir verstinės poezijos, sceninių veikalų, išvertė L. Tolstojaus, I. Turgenevo, K. Ušinskio ir kitų autorių knygas, Ch. Perrault pasakas, parengė rusų kalbos vadovėlį (1915 m.).

M. Grigonio 1913 m. išleistas eilėraščių rinkinys "Kvietkelis" yra pirmoji lietuvių vaikų poezijos knyga. Svarbiausi M. Grigonio kūriniai:

• 1911 m. - "200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore su dainomis, melodijomis, paveikslėliais ir fantų vadavimais : jaunuomenei dovanėlė"
• 1913 m. - "Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė"
• "Alkanas Jonukas. Storžieviai svečiai."
• 1914 m. - "Nykštukas. Jonukas ir Marytė."
• 1915 m. - "Kalbamokslis lietuviams rusų kalbą išsimokyti".

Bibliografija

Svarbiausi kūriniai:

• 1911 m. - "200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore su dainomis, melodijomis, paveikslėliais ir fantų vadavimais : jaunuomenei dovanėlė" (rinkinys, pirmoji žaidimų knyga Lietuvoje, kiti leidimai: 1914, 1988 m.).
• 1913 m. - "Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė" (žaidimų rinkinys, kiti leidimai: 1918, 1920 m.), "Alkanas Jonukas. Storžieviai svečiai.
• 1914 m. - "Nykštukas. Jonukas ir Marytė.
• 1915 m. - "Kalbamokslis lietuviams rusų kalbą išsimokyti".
• 1919 m.
• 1920 m. - "Mūsų rašybos klausimu" (su A.
• 1924 m.
• 1927 m.
• 1938 m.
• 1939 m.
• 1940 m.
• 1960 m.
• 1966 m. - "Vaikų žaidimai" (atnaujintas ir papildytas rinkinys).

Pagal M. Grigonio eiles yra sukurta dainelių vaikams: Artūro Noviko "Pasaka", Antano Budriūno "Neužmirštuolės", "Aguonos", "Žemuogėlės", "Pasaka", Algimanto Raudonikio "Lopšinė". Įvairūs kompozitoriai sukūrė giesmių pagal M. Grigonio tekstus: Teodoro Brazio "Į Nazarietį" ir "Rozalimo Jėzaus Nazariečio giesmė", V. Butvilos-Kazimieraičio "Kristaus Karaliaus giesmė", Mykolo Karkos "Prie kryžiaus skubėki", taip pat dainų chorams: J. Gaubo "Rozalimas", S. Vedė.

Šeima

M. Grigonis vedė 1919 m. gruodžio 26 d. Vyžuonų (Utenos r.) bažnyčioje, žmona Jadvyga Juozapavičiūtė-Grigonienė (1891-1979) iš Marijanavos (Anykščių r.), kunigo švietėjo Domininko Tuskenio (1872-1947) dukterėčia ir zootechniko arklininko Viktoro Juozapavičiaus (1898-1961) sesuo.

Atminimo Įamžinimas

Sodyboje šalia Panevėžio, Senamiesčio viensėdyje, kur 1934-1965 m. gyveno Matas Grigonis, XX a. pabaigoje veikė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos M. Grigonio literatūrinis muziejus. Ten saugomas ir skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas M. Grigonio biustas (1925 m.). Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos kieme įrengta memorialinė lenta su M. Grigonio bareljefu ir įrašu: "Matas Grigonis / 1889-1971 / Mokytojas / Rašytojas / Dirbo 1918-1925". M. Grigonio vardu pavadintos gatvės Vaivaduose (Panevėžio r.) ir Rozalime (Pakruojo r.)

Lietuvos kraštotyros draugijos Panevėžio miesto skyrius išleido Prano Savickio parengtą biografinę apybraižą "Matas Grigonis" (1989 m.). Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka parengė ir išleido biografinį leidinį "Mano vardas gyvuos... : iš Mato Grigonio kūrybinio palikimo" (2005 m.). Sūnus M. K. Grigonis sudarė ir išleido tėvo biografinį rinkinį "Matas Grigonis. Raštai" (2008 m.).

Grigoniai Šiandien

Pastaruoju metu Grigonių pavardė vėl skamba viešojoje erdvėje. Krepšininkas Marius Grigonis su žmona Salomėja Karvelyte-Grigoniene augina tris vaikus: sūnų Emilį (g. 2019 m.), dukrą Eleną (g. 2021 m.) ir sūnų Joelį (g. 2025 m.). Marius Grigonis yra žinomas krepšininkas, 2024 m. su „Panathinaikos“ klubu tapęs Eurolygos čempionu.

Mariaus Grigonio šeima:

Vardas	Gimimo data
Emilis Grigonis	2019 m.
Elena Grigonytė	2021 m.
Joel Grigonis	2025 m.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus:

• Neįtikėtini argumentai, kodėl vaikų atėmimas iš tėvų yra klaida – sužinokite tiesą!
• Šokiruojančios priežastys, dėl kurių Norvegijos Barnevernet atima vaikus – ką privalote žinoti?
• Sužinokite, Kada Lietuvoje Gali Atimti Vaiką: Svarbiausi Teisiniai Faktai ir Procedūros
• Sužinokite, kodėl vaikai prakaituoja pažastyse ir kaip tai spręsti efektyviai!
• Termo Batai Vaikams – Geriausi Modeliai, Atsiliepimai ir Ekspertų Patarimai Renkantis