Ši norvegų institucija jau spėjo pagąsdinti ne vieną imigrantų šeimą. Panašu, kad labiausiai ši norvegų institucija užsimojo prieš imigrantų šeimas. Jaunos mamos Rutos ir jos vyro Mariaus istorija gana panaši į tą, dėl kurios virė tikra kova ir mūsų šalyje. Netrukus iš poros buvo atimti vaikai, o pačioje Norvegijoje ir virtualioje erdvėje kilo baisus skandalas.
Ruta dirba slauge vienoje ligoninėje, o jos vyras Marius yra kompiuterių ekspertas, kilęs ir Rumunijos. Pasakodama savo istoriją, šeima vos tramdo ašaras ir sunkiai rinko žodžius, mat aiškių priežasčių, kodėl iš jų buvo atimti vaikai, paprasčiausiai nėra. „Jie atliko vaikams medicininę patikrą, juos apžiūrėjo, kalbėjosi su jais, tačiau nerado aiškių ženklų, kurie leistų spręsti, kad kažkas iš tiesų yra blogai. Tačiau norvegų įstatymai yra itin griežti ir preciziški, kur kiekviena detalė yra aiškiai aprašyta.
„Barnevernet“ bandė raminti šeimą, kad iškart po to, kai vaikai bus atimti, su tėvais vyks diskusija, kodėl taip įvyko. Tačiau viskas vyko kiek kitaip. Nepasitenkinimo banga itin greitai išplito Mariaus gimtojoje šalyje Rumunijoje, kur daugelyje šalių pagarsėjusi institucija buvo iškoneveikta dėl diskriminacijos ir religinių sumetimų. Tokius pačius kaltinimus žeria ir kitos imigrantų šeimos. Tarpatutinėje erdvėje šis aršus čekų prezidento pasisakymas tikrai sulaukė atgarsio. Tiesa, net ir tarp pačių norvegų „Barnevernet vertinama itin prieštaringai.
Grupė specialistų vieningai vardija priežastis, kodėl „Barnevernet“ yra visiškai nekompetentinga institucija, o jos elgesys yra adekvatus. Psichologas Einaras Selvesenas, vienas grupės iniciatorių, viešame laiške teigia, kad Barnevernet“ neturi žmogiškumo. „Galima pastebėti paprasčiausiai žmogiškojo faktoriaus trūkumą.
„Barnevernet“ pozicija ir priežastys dėl vaikų atėmimo
Žinoma, „Barnevernet“ netyli ir turi savo poziciją, kuri yra gana paprasta ir logiškai paaiškinama. „Barnevernet“ valdžia ginasi, kad be priežasties vaikų neatskiria nuo šeimos, o kai taip atsitinka, su šeima bando aiškinti, kodėl taip atsitiko ir dėl kokių priežasčių. Tačiau remiantis penkių metų patirtimi, skaičiuojant nuo 2008 iki 2013 metų iš jaunų imigrantų šeimų atimamų vaikų skaičius kone dvigubai.
Kalbant apie priežastis, kodėl vaikai yra atimami, reikėtų visiškai pamiršti lietuvišką patirtį, kai vaikai yra atimami dėl to, kad jų tėvai girtuokliauja, vartoja nartkotikus, muša savo vaikus arba jų neišlaiko. Norvegijoje žodis smurtas turi kitą prasmę. Dažniausia priežastis, kodėl vaikai yra atimami, tai tėviškos patirties trūkumas. Suprasti visa tai galima labai įvairiai, arba visai nesuprasti. Kaip dažniausiai ir nesupranta imigrantų šeimos.
Absurdiškos priežastys
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas mergaitės elgesys, parodo, kaip ji žaidžia arba guli savo lovytėje. Tačiau šioje paprastoje ir kasdieniškoje akimirkoje jie sugebėjo atrasti pernelyg „menką akių kontaktą“. Negana to, Barnevernet kontrolieriai teigė, kad motina serga depresija, o tėvas nežinia kodėl nesugeba pasirūpinti savo vaikais. Lyg to būtų maža, medikai konstatavo, kad jokios žalos mažamatei mergaitei nebuvo padaryta.
„Iš pradžių manėme, kad mūsų šeima yra viena iš milijono. Deja, taip tikrai nebuvo. Kai per televizorių šiame kontekste mane pamatė tūkstančiai žmonių, sulaukiau daugybės laiškų su panašiomis istorijomis. Istorijos buvo viena už kitą kraupesnės. Kažkas ypatingai blogo yra šios šalies vaikų rūpyboje“, - sakė su „Barnevernet“ susidūręs tėvas.
„Barnevernet“ veiklos principai
Apie Norvegijos „Barnevernet" tarnybą lietuviai girdėjo daug dalykų, kaip iš šeimų paimami vaikai. Iki 18 metų vaikas turi gauti tinkamą auklėjimą, t.y. visa tai, ko jam reikia vystytis, išsilavinimui gauti. „Barnevernet" (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė Norvegijos institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi „Barnevernet". „Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir taip toliau. Vaikas turėtų gauti maistą, rūbus, reikalingus įgūdžius, išsilavinimą...
Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti". Įstaiga privalo pranešti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai, psichologiškai. - „Barnevernet" darbas yra tarpininkauti, padėti vaikui ir tėvams, jei nėra įgūdžių auginti vaiką. Čia kalbama ne apie vaikų atėmimą iš šeimos. Yra daug atvejų, kai patys tėvai kreipiasi, tiesa, daugiausia norvegai. Būna tėvai išsiskyrę ir panašiai.
Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens. Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių. Ar tu važiuoji atostogauti, ar juo labiau - gyventi, turi pasidomėti, kokie yra įstatymai. Reikia pasidomėti šalies kultūra, įstatymais, kultūriniais dalykais. Norvegai yra labai už vaikus ir jų gerovę.
Situacijos, kai šeimos atsiduria „Barnevernet“ akiratyje
Buvo pirmokas vaikas, kurio mama išsiskyrusi ir susirado draugą, jie planavo persikelti į kitą miestą, vaikas turėjo eiti į kitą mokyklą. Akivaizdžiai berniukas niekur nenorėjo kraustytis ir mokykloje pradėjo pasakoti, kad mamos draugas jį muša, rankas laužo. Mokyklos bendruomenė matė, kad čia vaiko fantazijos, tačiau kadangi berniukas nuolat tai pasakojo, mokykla turėjo kreiptis į „Barnevernet", kad ši išsiaiškintų.
Kitas atvejis - tėvai vaikui taisykles nustatinėjo, ką galima daryti, ko ne. Vaikas mokykloje pasakojo, kad tėvai jam neleidžia to ar ano. Tokia situacija susijusi su įtarimu dėl smurto. Tokiu atveju tėvai neinformuojami. Gauna žinią iš policijos, kad ateitų į apklausą. Taigi ją iškvietėme į mokyklą ir pasakėme, kad nerimaujame dėl vaiko ir ketiname pranešti „Barnevernet".
Yra dar komunos, turinčios vaikų, jaunimo ir šeimos konsultavimo centrus, jie gali patarpininkauti, jeigu reikia kokių įgūdžių. Esu girdėjusi istorijų iš šeimų, kad jei reikia pagalbos, kaip auginti vaiką, tai šeimos konsultuojamos, siunčiamos į kursus. Pas mus vaikų namuose yra berniukas, kuris ten nuolat gyvena, nes tėvai turi psichinę negalią.
Teko konsultuoti vieną lietuvių šeimą, mama kreipėsi dėl devintokės dukros, kad padėčiau kaip privati konsultantė. Bet ten tokia tragiška situacija, tėvai iš vaiko padarė psichiškai nesveiką mergaitę. Devintokė mergaitė sako, jog tėvai jos net autobusu neišmokė važiuoti... Ir daug tokių yra, nebūtinai lietuvių. Turėjau vieną autistuką iš Eritrėjos, mama perdėtai vaiku rūpinasi.
Kultūriniai skirtumai ir prisitaikymas Norvegijoje
Atsimenu, kai mūsų vaikai pradėjo lankyti darželį, buvo lapkričio mėnuo, daug lietaus, daug purvo, dargana. Ateinu jų pasiimti ir randu, kad vienas vaikas sėdi baloje, o kitas pila vandenį iš kibirėlio jam ant galvos, ir visi juokiasi, kvatojasi. Kita vertus, visi vaikai privalo turėti guminius kombinezonus, guminius batus ir gumines kepures, todėl gali dūkti lauke bet kokiu oru. Su vaiku jie kalbasi ne komandomis, nurodymais, o kaip su mažu žmogumi, aišku, prisitaikydami prie vaiko lygio. Jeigu vaikas daro kažką, ko mama jam nenori leisti, jam tiesiog aiškinama - kodėl. Plikų komandų Norvegijoje neišgirsite.
Pavyzdžiui, parduotuvėje vaikas paskui save tempia kabyklas su drabužiais, mama jam gražiai aiškina, kad to nedarytų, o jis toliau daro tą patį. Kiek man teko girdėti, visur su vaikais kalbama ramiu tonu. - Ar gyvenant Norvegijoje pasikeitė bendravimas ir elgesys su vaikais jūsų šeimoje? Jurgita: Manau, iš norvegų išmokome pozityvaus auklėjimo. Išmokome taip nesaugoti vaikų, leisti griūti, užsigauti, nesibarti ir negąsdinti, kad jam skaudės. Mūsų ketverių metų sūnus, gimęs čia, auga visiškai kitaip nei ankstesni vaikai.
Smurtas prieš vaikus visuomenėje būtų visiškai nesuprastas. Lietuviškoje spaudoje skaičiau pasiteisinimus, kad vaikas buvo tiesiog truputį sudrausmintas ranka ar rykštele. Tačiau kas yra „truputį“? Kaip išmatuoti, kiek prieš vaikus galima naudoti smurto, o kiek negalima? Skandinavijoje toks klausimas nekyla.
Kritika ir kontroversijos dėl „Barnevernet“ veiklos
Jeigu kyla įtarimas dėl smurto, pavyzdžiui, vaikas ateina į darželį su mėlynėmis arba yra seksualinio priekabiavimo ženklų, šiais dviem atvejais neprivaloma informuoti tėvų prieš iškviečiant vaiko teisių specialistus. Jeigu paaiškėja, kad šeimoje vaikai nemušami, bet ant jų, pavyzdžiui, rėkiama, o tėvai sutinka keistis ir bendradarbiauti, jiems pasiūloma pagalba, pykčio valdymo kursai, ir vaikai sugrąžinami į šeimą. Moteriai buvo suteikta pagalba moterų krizių centre, bet jai buvo pasakyta, kad turi nutraukti ryšius su smurtaujančiu vyru, kuris nepripažino, kad tai yra blogai.
Marius: Įdomu, kad yra bylų, kai vaikai, sulaukę aštuoniolikos, paduoda vaikų teisių apsaugos sistemą į teismą, kad nebuvo užtikrinta saugi jų vaikystė. Ir laimi bylas. Norvegų vaikų teisių apsaugos pareigūnai apmokyti dirbti su kitų kultūrų žmonėmis, bet turbūt pasitaiko tarpkultūrinio bendravimo spragų, kai vaikai yra paimami iš šeimos, kurioje buvo smurtaujama, norint apsaugoti vaiką, o ne dėl kurios nors kitos priežastis.
Marius: Sutinku, kad šioje situacijoje gal ir nereikėjo vaikų paimti, kita vertus, mane stebina tėvų žodžiai, kad jie nežinojo, kad taip drausminti vaiko negalima, esą čia nieko bloga. Aš manau, kad smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas, kuris priimtas Lietuvoje, tikrai yra labai geras, pažangus ir naudingas. Problema ta, kad Lietuvos visuomenėje smurtas prieš vaikus taip plačiai paplitęs, kad turbūt reikėtų atimti vaikus iš 50 proc. šeimų.
Jurgita: Tikrai ne, tiesiog norvegų šeimos galbūt taip garsiai neviešina šių atvejų. Vaiko paėmimas iš šeimos - retas ir kraštutinis dalykas. Tačiau Lietuvoje iš biologinių šeimų dar iki naujojo įstatymo būdavo paimama daugiau vaikų nei Norvegijoje. Taigi iš statistinės pusės žvelgiant, šios problemos išpūtimas neadekvatus, juolab, kad pirmiausiai šeimoms taikoma labai daug pagalbos priemonių.
Jei vaiko teisų specialistai ateina siūlyti pagalbos, o tėvai įsitikinę, kad jie atėjo atimti vaiką, iš karto atsiranda priešiškumas ir nenoras tą pagalbą priimti. Neseniai atvykusiems žmonėms neįprasta, kad kažkas gali kištis į jų šeimą. Jurgita: Esu girdėjusi tokių istorijų ir Norvegijoje, tačiau paprastai tarnybos labai aiškinasi, ar tai ne melas, ir jį atskiria. Aišku, tarnybos sureaguos, bet vaikų tikrai iš karto neims.
Lietuvių patirtys ir protestai dėl „Barnevernet“ veiklos
Atrodė, kad po 2015 metais kilusio skandalo dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos Norvegijoje vaikus auginantys emigrantai grįš į tėvynę, bet taip neatsitiko, nors ir po protesto demonstracijų tarnybos veikla nepasikeitė. Nemalonumai prasidėjo, kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Gražina mokykloje sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas. 2014 metų birželį moteriai telefono žinute buvo pranešta, kad jos vaikas iš mokyklos paimtas „Barnevernet“ darbuotojų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nepatiko ir tai, kad Gabrielių saugodavo skirtingos auklės, kai jo motina dirbdavo.
Po visų teismų motina dabar jau žino, kad Gabrieliaus Norvegija jai jau nebegrąžins. Tik sulaukęs 18 metų, jis pats galės nuspręsti, kur nori gyventi. Tie pasimatymai yra trumpi, juos stebi policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie net nurodo kokiomis temomis geriau nesikalbėti.
Kai lankėsi vaiko teisių specialistai, nuo Kalėdų buvo praėję gal dvi savaitės. Jie pamatė ant virtuvės stalo padėtą rinkinį imbieriniams sausainiams kepti, kuris kainavo 1 kroną. Tai ir sukėlė jų pasipiktinimą - esą aš neturiu pinigų, dėl to vaikui nupirkau imbierinių sausainių gaminimo rinkinį tik po Kalėdų, kai buvo išpardavimas. Mergaitė netrukus buvo paimta iš motinos. Psichologė ir psichiatras dalyvavo teisme kaip liudininkai.
Korupcijos ir netinkamo elgesio skandalai
Vyras buvo nuteistas 22 mėnesių kalėjimo bausme už tai, kad parsisiuntė 200 000 nuotraukų ir daugiau nei 12 000 filmų, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai. Teisėja Nina Ring teigė, kad teisiamasis nelabai suprato, kodėl yra negerai žiūrėti vaikų pornografiją - juk jis nieko tiems vaikams nedaro. Kadangi jau turėjo ginti vaikus, o ne jais tenkinti save“, - komentavo teisėja.
Moteris buvo kaltinama smurtu prieš savo vaikus. Tačiau Ineza tvirtina, kad vienam iš vaikų pliaukštelėjo į žandą, kad šis nustotų žaloti kitą vaiką. Moters advokatė Viktorija Holmen tvirtina tą patį: „Vaiko teisių specialistai naudoja spaudimą prieš vaikus ir užduoda jiems neaiškius klausimus“. Tada specialistai klausia: „Kiek kartų motina tau sudavė?“ Jie iškart suformavo bylos eigą, jie klausinėjo vaikų tol, kol išgavo jiems reikiamus atsakymus“. Tačiau Vaiko teisių ekspertų komisija, kurioje buvo ir vaikų pornografijos mėgėjas psichiatras ir dar keli psichologai, tarp kurių ir Reidaras Hjermanas, raporte parašė, kad mergaitės neturėtų augti tokioje aplinkoje, kur joms gresia pavojus.
Tačiau Norvegijos valdininkai kol kas neplanuoja peržiūrėti psichiatro bylų - esą tam nėra jokio pagrindo. „Tai tik parodo, kad tarnybos dangsto viena kitą ir nenori parodyti, kad kuri nors institucija dirba prastai“, - teigia Ineza. Ji, taip pat kaip ir Sesilija, mano, kad bylos, kurias sprendė susikompromitavęs psichiatras, turėtų būti dar kartą peržiūrėtos.
Kreipimaisi į valdžią ir pabėgimai iš šalies
Pasaulyje nuskambėjo 2015-aisiais įvykusi istorija. Anuomet Rūta ir Marius Bodnariu buvo apkaltinti savo penkių vaikų mušimu. Visi vaikai buvo atimti, net ir kelių mėnesių kūdikis. Po kelių mėnesių vaikai Bodnariu šeimai buvo grąžinti. Visa šeima iškart išvyko į Mariaus gimtinę - Rumuniją. 120 įvairių sričių profesionalų, dirbančių su vaikais - teisininkai, psichologai, mokytoja ir socialiniai darbuotojai - parašė susirūpinimo kreipimąsi Norvegijos valdžiai.
Pastarieji į Norvegiją atvyko iš Sirijos, kur šeimos galva Talabas už žurnalistinę veiklą buvo persekiojamas ir penkeriems metams uždarytas į kalėjimą. Tačiau ir čia jautėsi nesaugūs. „Vieną dieną mano sesuo negrįžo iš mokyklos. Motina su tėvu bei vyriausiaja dukra nusprendė, kad geriausia išeitis, norint, kad Lyna liktų su šeima, yra pabėgti iš šalies.
„Kai atvykome į Norvegiją, tikėjomes, kad visi mūsų sunkumai jau praeityje. Nesitikėjome, kad teks išgyventi tokį patį pragarą“. - Talaba... Kokias paslaptis, kurių nenori atskleisti Europos Sąjungos šalių vaiko teisių tarnyboms, saugo ši valstybė ir idiliški namai?
Nuomonės ir įžvalgos
Per pastaruosius 5 metus visoje šalyje iš tėvų - norvegų bei imigrantų - atimta 61 tūkst. vaikų, 40 tūkst. jų niekada nebus grąžinti namo. Net Lietuvoje, kuri Europoje garsėja kaip smurtautojų šalis, per metus atimama gerokai mažiau - apie 2 tūkstančius vaikų. Vos lėktuve prisipažinau, ko vykstu į Norvegiją, jis suūžė nuo pasipylusių kraupių istorijų.
„Norvegija - vaikams viena saugiausių šalių pasaulyje. Joks smurtas prieš vaikus neleistinas. Mes turime Vaikų, lygybės ir socialinio integravimo ministeriją“, - pradėjo pokalbį Katrina ir Andersas. Pasmalsavau, ar visada taip buvo, ar norvegų vaikai niekada nėra ragavę diržo? Pasirodo, ragavę. Bet vaiko teisių apsaugos įstatymas buvo priimtas prieš 60 metų ir esą dabartinių vaikų seneliai augo be smurto. Abu norvegai susidomėję išklausė, kai išverčiau jiems straipsnį, kaip kelių mėnesių kūdikis buvo atimtas iš lietuvės motinos ir Norvegijoje žinomos rašytojos giminaičio.
Šis pavyzdys tik rodo, kad norvegų įstatymai lygūs visiems. Juk ir lietuvių Norvegijoje yra mažiau - 33 tūkstančiai, o ne 4,5 milijono kaip pačių norvegų. Pusė šeimų, kurioms užvedamos bylos, taikiai atiduoda vaikus globėjams“, - teigė Katrina.
Tačiau norvegų šeimoms pavyksta išvengti „Barnevernet“ nuosprendžių. Pasirodo, nuo 1979 m. gimęs A.B.Breivikas (būtent tada sustiprėjo dėmesys vaikams) gyveno tik su motina. Kai berniukui suėjo ketveri, jo motinai buvo nustatyta psichikos problemų. Psichiatrai patarė vaiką perkelti į globėjų šeimą. Tačiau „Barnevernet“ to nepadarė. Vėliau paaiškėjo, kad motina su sūnumi turėjo seksualinių ryšių. Per jo surengtą sprogdinimą Osle ir ginkluotą išpuolį Utiojos saloje žuvo 77 žmonės, daugiausia - jaunuoliai.
Ingos atvejis esą buvo sudėtingas. Jeigu mama negali gerai rūpintis vaiku, tai kur ta meilė?“ - klausė pašnekovai. Ar laiminga bus jo vaikystė be mamos bučinio? Dažnas taip gerai nemoka norvegų kalbos, kad galėtų išreikšti jausmus.
„Atsakingos Lietuvos institucijos turi pareikalauti savo vaikų grąžinimo, jos turi pakovoti. Jų vaikų Norvegijos „Barnevernet“ (vaiko teisų apsaugos tarnyba - BNS) liesti nebedrįsta, bet Lietuvos vaikai yra lengvai pasiekiama „mėsytė“. Ir „Barnevernet“ tai žino, nes dėl jų pakovota niekada nebus“, - LRT radijui sekmadienį sakė Norvegijos teismuose vertėja dirbanti N.Ozolina.
Ji tikino, kad Lietuvos ambasada Norvegijoje nepadeda šeimoms, iš kurių atimami vaikai. Anot jos, Lietuvos tarnybos nesureagavo ir į septynerių metų berniuko mamos prašymus padėti, kai vaiką esą be jokios priežasties pasiėmė „Barnevernet“, o artimieji praėjusią savaitę jį pagrobė iš globėjų šeimos. „Tai yra verslas, sukurta sistema, kurios dalyviai gauna didelį pelną - darbuotojai gauna premijas už paimtus vaikus, o pakaitiniai tėvai valstybės aprūpinami taip, kad pasiėmę kelis svetimus vaikus, kai kurie net meta darbą - už penktą vaiką jie gauna 14500 kronų. Vieša paslaptis, kad „Barnevernet“ darbuotojai aprūpina vaikais savo draugus, net giminaičius. Anot jos, vaiko tėvai žinojo, kad jiems už vaiko pagrobimą Norvegijoje gresia iki 3 metų kalėjimo, tačiau jie sutiko geriau atlikti bausmę, bet parsivežti vaikus.
L.Linkevičius teigia tikintis, kad pavyks į Lietuvą iš Švedijos sugrąžinti 7-metį berniuką, kuris buvo pagrobtas iš globėjų Norvegijoje ir šiuo metu yra Švedijoje. "Tikimės, kad tą berniuką pavyks sugrąžinti į Lietuvą, išnaudosime visas galimybes, bet kol kas sunku pasakyti, kaip bus", - BNS sekmadienį sakė L.Linkevičius. Apie gerąją skandinavų praktiką mes kalbame seniai, ir tai su paskutiniais įvykiais Norvegijoje nesusiję. Kai ką iš tos gerosios praktikos esame įdiegę ir Lietuvoje. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, policijoje daromi tam tikri veiksmai ieškant alternatyvos vaikų globos namams.
Komisijos prašo, kad iš G. Leščinskienės būtų atimtos sūnaus globos teisės.Rokiškio rajone gyvenanti Gabrieliaus močiutė Regina Stašienė yra kreipusis į Norvegijos tarnybas, kad būtų paskirta globėja tuo atveju, jei globos teisės bus atimtos iš motinos. Eike komuna reikalavo, jog iš motinos būtų atimta globos teisė ir net galimybė matytis su sūnumi.
Švedijos užsienio reikalų ministerija tikina, kad jų šalis nieko nepažeidė, nes Švedija buvo tik tranzito šalis, per kurią Gabrielius keliavo, o Norvegija - jo gyvenamoji vieta, todėl nebuvo sprendžiamas nepilnamečio globos klausimas. Nors ji ir teigia, kad apie vaiko pagrobimą nieko nežinojo, tačiau vargu, ar kas nors tuo patikės.
Tragiškos šeimų istorijos
Štai latvių spauda aprašo, kaip tragiška avarija sugriovė latvių Baltrunkisų šeimos gyvenimą. 2010 metais šeima pateko į avariją. Moteris dar gyva buvo nuvežta į ligoninę, tačiau medikai buvo bejėgiai. Ir nors ekspertai nepatvirtino smurto šeimoje fakto, tačiau Andris keturis mėnesius praleido kalėjime. Globėjai irgi suinteresuoti auginti svetimus vaikus, nes jiems už tai mokami nemaži pinigai“.
Andris bylinėjasi dėl vaikų sugrąžinimo, bet ir pats netiki, kad ką nors pasieks. Tačiau panašiai kalba ir čekai, indai, pakistaniečiai, amerikiečiai. Rusus, kaip ir lietuvius, jaudina tai, kad vaikai labai dažnai atiduodami vienos lyties tėvams. Mokyklos vadovybė parašė skundą „Barnevernet“, o šie atvažiavę abu vaikus išvežė tiesiai iš mokyklos ir atidavė skirtingiems globėjams.
Teigiama, kad vaiko galima netekti ne tik gyvenant Norvegijoje, bet ir turistaujant. Pabandysite jį griežčiau sudrausminti - o tai nepatiks kokiai nors šalia sėdinčiai tetulei, ji paskambins į „Barnevernet“ ir tarnybos atstovai jau čia. Jūs išvažiuosite iš šalies, o vaikas liks. Ekspertų teigimu, net trečdalis Norvegijos biudžeto skirtas vaikų gerovei. Tie milijardus išnaudoja „Barnevernet“.
Pelningas verslas už vaikų sąskaita
Privatūs vaikų darželiai ir mokyklos, auklėjimo centrai, poliklinikos, psichiatrinės ligoninės, globėjų šeimos - tai grandinė, kurioje sunaudojami valstybės skirti pinigai. Globėjas už kiekvieną vaiką per mėnesį gauna, jei skaičiuotume mūsų pinigais, apie 2000 eurų.
Norvegijoje, kaip niekur kitur, daug netradicinių šeimų, kuriose vaikai negimsta. Tam ir sukurtas „Barnevernet“. Šios institucijos darbuotojai atima vaiką iš tradicinės, normalios šeimos ir atiduoda auklėti dviems tėčiams arba dviems mamoms. Ją valdė švedų kompanija „Frösunda group“, o dabar perėmė britų fondas „Argan Capital“.
Alternatyvi nuomonė
Tačiau, ar iš tikrųjų tokia baisi ta „Barnevernet“, ar ją kritikuodami neperlenkiame lazdos. Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas spaudoje pateikė tokius skaičius: per dvejus metus buvo tik 13 lietuvių šeimų buvo susidūrusios su „Barnevernet“, kai buvo paimti vaikai. Emigrantai Norvegijoje irgi pasiskirstę į dvi stovyklas. Tų, kurie neturėjo reikalų su vaikų teisių gynėjais, yra gerokai daugiau - maždaug 90 procentų - ir jie teigia, kad vaikai niekada netikėtai neatimami iš, kad ir girtaujančių tėvų. Valstybės politika - gero gyvenimo pagrindą privaloma sukurti vaikystėje.
Panašus:
- Neįtikėtini argumentai, kodėl vaikų atėmimas iš tėvų yra klaida – sužinokite tiesą!
- Matas Grigonis: Atrask Nežinomą Kūrybą ir Jo Nepamirštamą Indėlį į Lietuvių Kultūrą!
- Sužinokite, Kada Lietuvoje Gali Atimti Vaiką: Svarbiausi Teisiniai Faktai ir Procedūros
- Trumpalaikė senelių globa: viskas, ką reikia žinoti apie paslaugas, privalumus ir finansavimą
- Vaikų dantų griežimas: kodėl tai vyksta ir kaip išvengti rimtų pasekmių?