Laisva visuomenė gerokai skiriasi nuo gyvenusios priespaudoje. Taip jau nutiko, kad ilgai gyvenome priespaudoje ir įgijome visus totalitarinės visuomenės bruožus. Toje visuomenėje pirmiausia ne visi žmonės vienodai vertingi. Vieni - labai vertingi, net įsivaizduoja esą dievai, nuo kurių priklauso kitų gyvybė, o kiti - visai nevertingi, netgi verti sunaikinimo. Įstatymai rašomi taip, kad vieni galėtų jų nesilaikyti, o kiti bet kokia proga galėtų būti baudžiami. Tokioje visuomenėje, savaime suprantama, atsiranda daug kitų išsigimimų: korupcija, kyšininkavimas, padlaižiavimas, skundimai, paslaptys ir t.
Pasipylus straipsniams apie vaikų atėmimą, vienam autoriui pasirodė tinkamas toks klausimas: „ar patikėtumėte šiai moteriai rūpintis savo atžalomis?“ Gal ir nepatikėčiau, bet straipsnio autoriui nepatikėčiau vaikų dar labiau. Kas iš to? Ar tai pakankamas argumentas uždrausti ponui Saugirdui auginti vaikus? Ar dėl to, kad jis man atrodo nepatikimas, reikėtų vaikus iš jo atimti? Toks žmonių skirstymas pažeidžia visų mūsų orumą ir grąžina mus keliais dešimtmečiais atgal. Jei jau neskirstome žmonių pagal spalvą ir lytį, tai juo labiau pagal tai, kiek patikimi jie mums atrodo.
Gyvename visuomenėje, kuri patyrė daug smurto, todėl, deja, smurtauja daugelis. Smurtauja mokytojai mokyklose, nes nežino, kaip susikalbėti su dideliu skaičiumi vaikų klasėje, tarnautojai įstaigose (gal dabar kiek mažiau nei prieš 20 metų), nes būna pavargę, stokoja kūrybingumo, neturi instrukcijų ir dalijamosios medžiagos, nežino visų atsakymų į jiems pateikiamus klausimus. Ir vis dėlto valstybė neturi jokių priežasčių smurtauti prieš mažus vaikus, nes saugus prieraišumas jiems yra pats svarbiausias dalykas, kurį išsiugdę jie taps kūrybingi, geri žmonės.
„Nėra idealių žmonių“, - sako Šventasis Tėvas Pranciškus, todėl nėra ir idealių tėvų. Visi būname pavargę, sudirgę, sergantys. Mes visi (vieni rečiau, kiti dažniau) smurtaujame (emociškai, psichologiškai) prieš savo vaikus, norėdami juos kažkaip paveikti, norėdami, kad jie augtų atsakingi, geri žmonės, bet stokojame žinių, ką turėtume daryti, o dažnai ir laiko. Tačiau niekas kitas pasaulyje nemyli vaikų taip, kaip tėvai.
Mūsų visuomenei ir toliau trūksta pilietiškumo. Ką daro žmogus Lietuvoje, jei mato, kad mama vejasi mažą vaiką ir nesusitvarko su juo? Aišku, siunčia žinutę Vaiko teisėms. Ar to mus moko įstatymai? O kodėl nepriėjus, nepaklausus, ar nereikia pagalbos? Kodėl nepasakius, kad mušimas nėra tinkama priemonė, jei norime geresnių rezultatų? Ne. Jokiu būdu.
Visada bus žmonių, kurie pasaulį nori sukonstruoti pagal save. Jie skambins ir skųs, o Vaiko teisės ir policija važiuos ir tikrins, atiminės ir vėl grąžins vaikus. O gal reikėtų nereaguoti į anoniminius skambučius? Jei žmogus negali pasakyti savo vardo ir kitos informacijos, gal neverta ugdyti skundikų armijos, jų ir taip jų yra pakankamai. Gal vertėtų ugdyti pasitarnaujantį, pagalbą teikiantį žmogų, kuris nėra greitas teisti, bet skuba padėti. Kiekvienoje situacijoje pirmiausia turėtume daryti, ką galime patys, o tik po to dar ir šauktis pagalbos. Ką darome dėl tokio žmogaus ugdymo?
Jei mes kuriame valstybę, kurioje norėtųsi gyventi, į tokių ir panašių įstatymų kūrimą turime įtraukti šeimas ir tėvus, kurie augina būrį vaikų ir žino, kad idealių santykių nebūna, kaip nėra ir idealių žmonių. Jei ir toliau į darbą pasitelksime tik melagystes, smurtą ir prievartą, Lietuva be vargo išsivaikščios. Būtų labai gaila.
Dalia Lukėnienė yra Lietuvos šeimos centro l.e.p. Nors vienareikšmio atsakymo nėra, norintiems užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką, psichologai rekomenduoja rinktis griežtesnių tėvų vaidmenį. Žinoma, tik jokiu būdu „griežtas” šiame kontekste nereiškia visa kontroliuojantis, rėkiantis, nepagrįstai baudžiantis, viską draudžiantis. Būti griežtiems, reiškia gebėti kurti ir nuosekliai laikytis aiškių drausmės ir disciplinos principų. Tai ne tik įneša aiškumo į šeimos santykius, bet ir padeda užtikrinti emocinį vaiko saugumą. Suteikdami savo vaikams neribotą laisvę elgtis kaip nori, jūs atimate iš jų galimybę ruoštis gyvenimui, kuriame neišvengiamai teks susidurti su daugybe taisyklių ir ribojimų.
Tėvų atsakomybių sąraše turėtų būti pareiga mokyti savo vaiką taikiai spręsti konfliktus, elgtis saugiai savo ir aplinkinių atžvilgiu, atskirti priimtiną elgesį nuo netinkamo. Draudimas taip pat turi būti apgalvotas ir logiškai pagrįstas, jo neturėtų lemti „man nepatinka” argumentas. Drausmės nėra kaip laikytis, jei ji ir lieka tik abstrakčia sąvoka. Tad būtina nustatyti aiškias taisykles, įvardinti ribas ir tvirtai bei nuosekliai jų laikytis nedarant niekam išimčių, net ir tėvams. Taisykles būtina „pasitvirtinti” ir aptarti iš anksto, o ne po to, kai vaikas nederamai pasielgė. Taisyklės iškomunikuojamos aiškiai ir vaikams suprantama kalba, pabrėžiant, ko iš jų tikimasi ir koks elgesys yra nepageidaujamas. Į vaikų nusižengimus (ypač aptartus taisyklėse) negalima žiūrėti pro pirštus, nes tai signalas, kad taisyklės nieko vertos, jų galima nepaisyti. Lygiai taip pat pastebėkite ir pagirkite gerą elgesį, pasidžiaukite mandagiu ar kilniu vaiko poelgiu. Kai akcentuosite tai, kas gera, o ne gąsdinsite bausmėmis, skatinsite ir toliau kuo dažniau elgtis gerai.
Prieš reaguodami į situaciją nusiraminkite, jei emocijos ims viršų, galite pasielgti neadekvačiai. Geriau jau vaikui pasakyti, kad jums reikia laiko ramiai apsvarstyti jo poelgį ir nuspręsti, kaip toliau elgtis, nei priimti „karštą” sprendimą ir vėliau dėl jo gailėtis. Protingiausias pasirinkimas - ne rėkti, o išlikti ramiems ir kontroliuoti padėtį sumaniais veiksmais. Privilegijų apribojimas ar atėmimas - dar vienas būdas, padedantis sunkiose situacijose. Vaikams iki 6 metų privilegijų atėmimas yra veiksmingas tik tuomet, kai atliekamas nedelsiant, kitu atveju vaikai nepajus ryšio tarp savo veiksmų ir pasekmių. Vyresniems jau galima malonumo atėmimą nukelti į netolimą ateitį, pavyzdžiui, neleidus savaitgalį eiti į kino teatrą. Tik prieš žarstydamiesi draudimais ir apribojimais būkite tikri, ar tikrai galėsite tai ištesėti. Kai vaikams aiškinate, su kokiomis pasekmėmis jie susidurs, turi būti aišku, kad jūs nejuokaujate ir esate rimtai nusiteikę, kad jūsų žodis turi galią.
Nusiraminimo, atskyrimo arba „apmąstymo” strategija taip pat galėtų būti adekvati bausmė už netinkamą vaiko elgesį. Jei jis specialiai erzina aplinkinius, trukdo, atsikalbinėja ir kitaip kelia erzelį, vaikui galima griežtai liepti eiti į savo kambarį ir grįžti tada, kai gebės susivaldyti ir tinkamai elgtis. Taip parodoma, kad jei negali valdyti savo elgesio, turi pasišalinti iš bendros šeimos veiklos. Bausmė, t.y. atsitraukimo laikas, neturėtų būti per didelis, pranokstantis vaiko gebėjimą ištverti.
„Daugiau niekas neveikia“, „jie patys to prisiprašė“, „mane taip pat mušė ir nieko nenutiko…“ - tokie tėvų pasiteisinimai dar vis girdisi, kai kalba pasisuka apie fizines bausmes. Tačiau netgi tokias bausmes vis dar taikantys negali patvirtinti, kad mušimas ko nors išmoko. Deja, tai bausmė, sukelianti dar didesnį poreikį bausti, nes smurtas (tiek fizinis, tiek psichologinis) didina vaikų agresiją ir pyktį, o atsakomybė neugdoma. Prisiminimas apie bausmę neveikia kaip perspėjimas apie netinkamą elgesį, bet augina išorinio autoriteto ir bausmės baimę. Elgesį formuoti turi ne iš išorės kylanti baimė sulaukti bausmės, o vidinis jausmas. Tad vienareikšmiškai galima apibendrinti - „beržinė košė” - netoleruotina ir neleistina, kaip ir psichologinis smurtas, įžeidinėjimai, menkinimas.
Ir vis dėl to, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad jei reikėtų išrinkti svarbiausią ir paveikiausią priemonę, padedančią vaikams laikytis drausmės principų, ja be konkurencijos būtų nuolat matomas geras tėvų pavyzdys. Asmeninis pavyzdys yra veiksmingesnis nei tūkstančiai žodžių, pamokslavimų ir moralizavimų. Vaikai stebi tėvus, kopijuoja juos ir ima iš jų pavyzdį. Norite, kad vaikai tesėtų pažadus, tesėkite ir savuosius, norite, kad vaikai pykčio ir nepasitenkinimo nereikštų šaukdami ir mušdamiesi, nešaukite ir nebauskite fizinėmis bausmėmis ir jūs.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Pagalbinis apvaisinimas: atraskite pagrindinius privalumus ir netikėtus trūkumus
- Kodėl pykina nėštumo metu: priežastys ir patarimai
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Neįtikėtinos Sentencijos Apie Nėštumą, Motinystę Ir Vaikus, Kurios Jus Sužavės!
- Neįtikėtini gimtadienio sveikinimai kūdikiui – sužavėkite visus savo žodžiais!