Statistika negailestinga: kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai 50 000 porų, ir kasmet jų gretos padidėja dar dviem tūkstančiais. „Nevaisingumas yra liga, o pagalbinis apvaisinimas - vienas iš šios ligos gydymo būdų”, - sako „Motinos ir vaiko“ klinikos vadovė gyd.
Nevaisingumo priežastys
Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris. Taip nėra.
- „Moteriškos priežastys” (ovuliacijos sutrikimai, moters kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc.
- „Vyriškos” - apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų.
- Ir net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški.
Abu partneriai lyg ir sveiki, bet jų šeimoje taip ir nepasigirsta vaikiškas juokas. Kartais nevaisingumo priežastis gali būti ir psichologinės problemos.
Psichologų teigimu, moterys nepastoja dėl psichologinės įtampos, juntamos dėl lytinio akto baimės ar jo nevisavertiškumo, dėl nuovargio, psichinės ligos ar traumos. Pirmiausia tai - emocinė krizė, ne tik kenkianti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykiams, bet ir skatinanti savęs nuvertinimą, nusivylimą vienas kitu. Partneriai turėtų kalbėti tarpusavyje apie šią problemą, suprasti, kad pyktis, nerimas, išsekimas yra normalūs šiai situacijai jausmai ir kad tarpusavio supratimas padės šiuos jausmus nugalėti.
Pagalbinis apvaisinimas - tik kraštutinumas
Kruopščiai ištyrus abu partnerius, nustatoma nevaisingumo priežastis ir pagal tai parenkama tinkamiausia gydymo metodika. Jei tai lytinių organų anatomijos pokyčiai (pvz., varikocelė), jie koreguojami chirurginiu būdu. Dauguma kitų priežasčių šalinamos medikamentais.
Pvz., jeigu moters nevaisingumą sukėlė ovuliacijos sutrikimas ar anovuliacija (būklė, kai kiaušidėse nesubręsta kiaušialąstė), gydoma ovuliaciją stimuliuojančiais medikamentais. Ovuliacijai stimuliuoti šiuo metu vartojamas klomifeno citratas ir gonadotropinai. Klomifeno citratas (Serophene) ginekologinėje praktikoje vartojamas jau nuo 1960 metų. Šiuolaikiniai gonadotropinai sukurti genų inžinerijos būdu (Puregon, Gonal-F). Ir, tik nepavykus išgydyti medikamentais ar kitais būdais, moteriai belieka vienintelė galimybė susilaukt vaikučio - pagalbinis apvaisinimas.
Kas gi tas pagalbinis apvaisinimas?
Oficialios statistikos, kiek Lietuvoje vaikučių po pagalbinio apvaisinimo išvydo dienos šviesą ir dabar savo šypsenomis džiugina laimingus tėvus, nėra. O ir pačios mamos, bijodamos visuomenės pasmerkimo, apie tai išdrįsta kalbėti tik interneto pokalbių kambariuose. Su liūdesiu jos prisimena laikus, kai svajojo apie vaikutį. Kiekvieną sueitį lydėjo slapta viltis „o gal..?“ ir nusivylimas, sulaukus menstruacijų pradžios. Todėl, kai neduoda jokių rezultatų nevaisingumo gydymas, ir griebiamasi paskutinio šanso - pagalbinio apvaisinimo, kurio metodai nuolatos tobulinami.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Intrauterinė inseminacija (IUI)
Tai istoriškai seniausias ir paprasčiausias metodas. Jis atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos. Taip padedama spermatozoidams lengviau patekti iki kiaušialąstės.
Privalumai:
- tai artimiausias natūraliam apvaisinimui metodas
- moteris nereikia vartoti brangiai kainuojančių vaistų
- nėra chirurginės intervencijos į moters kūną
- nedaug kainuoja, todėl visiems prieinamas.
Trūkumai:
- nedidelis pastojimo dažnis (apie 10 proc.)
- taikomas tik tada, kai moters kiaušintakiai neužakę ar vyro sperma nėra labai bloga
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Moteriškosios kiaušialąstės apvaisinimas ne moters organizme. Moteris apie 2-3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose - kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi „prigyja“, moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko. Gyvybingi embrionai neišmetami ir neparduodami, kaip Lietuvoje buvo pasigirdę absurdiškų kaltinimų.
Privalumai:
- daug didesnė tikimybė pastoti (30-35 proc.)
- mikroskopu galima įvertinti susiformavusius embrionus ir atrinkti tuos, kuriuos perkėlus, yra didžiausia tikimybė moteriai pastoti.
Šiuo metu Skandinavijos šalyse įdiegta praktika, kad iš visų susiformavusių embrionų parenkamas ir į moters gimdą perkeliamas tik vienas ar du embrionai. Ši praktika pasiteisino: smarkiai sumažėjo daugiavaisių nėštumų ir su tuo susijusių komplikacijų. Visi neatrinkti procedūrai embrionai užšaldomi.
Trūkumai:
- moteris turi vartoti kiaušialąsčių subrendimą skatinančių daug kainuojančių medikamentų
- chirurginė intervencija į moters kūną
- visa procedūra brangi.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.
Privalumai:
- apvaisinimui reikia nedidelės spermatozoidų koncentracijos, todėl šis būdas yra vienintelė galimybė susilaukti savo vaiko, kai labai maža spermatozoidų koncentracija arba labai nedidelis judrių spermatozoidų kiekis
- gali būti taikomas, kai dėl tam tikrų priežasčių spermatozoidas pats nepatenka į kiaušialąstę.
Trūkumai:
- mažiausiai panašus į natūralų apvaisinimą, nes natūraliai spermatozoidai „lenktyniauja“ tarpusavy ir kiaušialąstę apvaisina stipriausias
- procedūra ypač brangi.
Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje
Pagalbinis apvaisinimas tampa vis labiau prieinamas Lietuvos gyventojams. Pernai specialistų pagalbos sulaukė 2915 žmonių, t. y. dvigubai daugiau nei 2017 m., kai šios paslaugos pradėtos kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aštuonios gydymo įstaigos suteikė pagalbinio apvaisinimo paslaugas 1598 moterų ir 1317 vyrų. Šioms paslaugoms bei kompensuojamiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei 6 mln. Iš viso nuo 2017 m.
„Šiuolaikinės medicinos pasiekimai kuria stebuklus, o pats didžiausias stebuklas yra naujagimis. Matome, kad kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoja vis daugiau žmonių, ir džiaugiamės už kiekvieną porą, turinčią šią galimybę pabandyti tapti tėvais, sumažinant galimą finansinę naštą“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Primename, kad gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis, pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo. Gavus siuntimą, galima registruotis konsultacijai vienoje iš gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo.
Už sveikatą ir maisto apsaugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo likti ties dabartiniu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia jų šaldymą. Pasak Europos Komisijos nario, pasaulietinėje valstybėje „mokslinis atvirumas ir pažanga pagrįstos technologijos negali būti pakeičiamos pasaulėžiūriniais principais ir vertinimais, nes nediskriminavimo principas turi plačiai atverti galimybes visai prieinamai pažangai“.
57 parlamentarai įregistravo pataisas nuo sausio įsigalioti turinčiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, siūlydami grįžti prie konservatyvios įstatymo versijos - riboti sukuriamų embrionų skaičių. Akušeriai ir ginekologai ragina atsisakyti konservatyvių pataisų ir leisti įsigalioti jau priimtą liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą. Jie teigia, kad tai sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. „Labai svarbus dalykas nevaisingoms šeimoms, procedūrų kompensavimas, visi žinome, kad procedūros daug kainuoja, ir vien dėl kainos pagalbinis apvaisinimas nėra prieinamas.
Kartu ji gynė siūlomą technologiją, kuomet užuot šaldžius embrionus būtų šaldomos kiaušialąstės. „Kiaušialąsčių šaldymas gali būti pakankamai efektyvi ir moderni alternatyva embrionų šaldymui, kur nėra einama į kompromisą su moters sveikata, t.y. Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke.
Reaguodama į pataisas, daugiau kaip 500 specialistų vienijanti Lietuvos akušerių ginekologų draugija išplatino pareiškimą, kad tokia nuostata būtų smarkiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas. Anot akušerius ir ginekologus vienijančios draugijos, Seime siūloma nuostata yra „mokslo įrodymais nepagrįsta“ ir galioja tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje - Maltoje.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Ar tikrai reikia bijoti pagalbinio apvaisinimo?
Žmonėms trūksta informacijos, dėl to kuriami įvairūs mitai bei atsiranda baimės dėl procedūros žalos, apsigimusių kūdikių ir pan. Dažniausiai užtenka paaiškinti, kas ir kaip vyksta procedūros metu, ir abejonės dingsta. Procedūros atliekamos privačiose klinikose, todėl neigiamai nusiteikusiems atsiranda galimybė skleisti gandus apie embrionų pardavimą, jų naikinimą ar kitokį „verslą“. Pagalbinis apvaisinimas - tai šiuolaikinio mokslo suteikta galimybė susilaukti savų vaikų, taikomas visame civilizuotame pasaulyje beveik tris dešimtmečius. Dažnai paskutinė ir vienintelė galimybė.
žymės:
Panašus:
- 1999 m. Ministro Įsakymas dėl Pagalbinio Apvaisinimo: Svarbiausi Teisės Aktai ir Reglamentavimas Lietuvoje
- Atraskite Efektyviausius Pagalbinio Apvaisinimo Metodus – Išsamus Gidas Jums!
- Pagalbinis Apvaisinimas Lietuvoje: Įstatymai, Etikos Iššūkiai Ir Ateities Perspektyvos
- Nepraleiskite! Rankų Darbo Vaikiškas Megztukas – Geriausios Mezgimo Schemos ir Kūrybinis Įkvėpimas
- Neįtikėtina Šiaulių Vaikų Globos Namų Istorija: Atraskite Paslaptis ir Įkvepiančius Įvykius!