Pagalbinis apvaisinimas (visuomenėje dar vadinamas dirbtiniu apvaisinimu) yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis - susilaukti vaikų. Tai yra gana sudėtingas procesas, kuris apima keletą etapų. Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis.
Nevaisingumo Priežastys ir Pagalbinio Apvaisinimo Būdai
Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia - moters nevaisingumas, kuris gali būti susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, užsikimšimais kiaušintakiuose ir kt. Arba - vyro nevaisingumas, kuris susijęs su mažu spermos kiekiu, prasta spermos kokybe, sutrikusiu spermos judėjimu ir kt. Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo (dirbtinio apvaisinimo) metodas.
Pagrindiniai Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
- In vitro fertilizacija (IVF) - kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Vėliau perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
- Intrauterininė inseminacija (IUI) - kuomet vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.
Pagalbinio Apvaisinimo Procesas
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai. Tiksliau - jis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas.
ICSI Metodas
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) procedūra yra naujausias ir labiausiai ištobulintas metodas gydyti vyrų nevaisingumą. ICSI yra atliekama kartu su in-vitro fertilizacijos (IVF) procedūra. ICSI yra rekomenduojama pacientams, kai jų sėklidės gamina itin mažai spermatozoidų, ir patys spermatozoidai nėra pakankamai pajėgūs be pagalbos pralaužti apsauginio sluoksnio, saugančio pacientės kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Dažniausia to priežastis - itin prastas arba iš viso neegzistuojantis spermatozoidų judrumas. Taip pat ICSI procedūra yra atliekama, jeigu paciento sperma yra tiesiogiai išgaunama iš sėklidžių kitų procedūrų metu. Intracitoplazminės spermijų injekcijos metodas suteikia galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais. O tai tiesiog reiškia, kad į patį kiaušialąstės vidų (citoplazmą), įšvirkščiamas apdorotas spermatozoidas ir tuomet, be jokių išorinių kliūčių, jam įmanoma apvaisinti kiaušialąstę.
Beveik visais atvejais, ICSI yra atliekama kaip sudėtinė IVF procedūros dalis. Kadangi abi procedūros yra atliekamos laboratorijos sąlygomis, reguliari IVF su ICSI procedūra ir IVF be ICSI procedūros mažai kuo skiriasi. Kaip ir reguliaraus IVF metu, pacientei yra paskiriami kiaušialąsčių augimą stimuliuojantys medikamentai. Tuo metu pacientės folikulų ir kiaušialąsčių augimą bei vystymąsį stebi ginekologas. Šiame etape yra naudojamas spermos mėginys, kurį pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs pats, namuose arba Vaisingumo Centre, nebent yra naudojama donoro arba iš anksto užšaldyta partnerio sperma. Išgautos kiaušialąstės yra patalpinamos į specializuotą kultūrą, ir naudojantis mikroskopine, specializuota adata, į kiekvieną iš kiaušialąsčių yra suleidžiama po vieną iš partnerio spermatozoidų. Po šio etapo, jeigu apvaisinimas yra sėkmingas, ir gauti embrionai yra sveiki, iki trijų embrionų yra grąžinama į pacientės gimdą nėštumui pradėti, o likę yra užšaldomi. Po ICSI, praėjus 16-18 val., ląstelės įvertinamos, ar apvaisinimas įvyko. Susidariusios zigotos yra naujo organizmo pradžia.
PICSI Procedūra
PICSI procedūra suteikia galimybę atrinkti sveikiausius ir pajėgiausius spermatozoidus naudojantis procesu, kuris yra praktiškai identiškas pastojimui natūraliomis sąlygomis žmogaus organizme. Išgauta paciento sperma yra patalpinama į PICSI lėkštelę, užpildytą hialurono hidrogeliu. Hialuronas yra pagrindinis kiaušialąstę dengiančio dangalo komponentas. Tik subrendusio spermatozoido galvutė turi receptorius, galinčius prie jo prisijungti. Nesubrendęs spermatozoidas nesugeba to padaryti. Tik subrendę, biochemiškai kompetetingi ir pajėgūs spermatozoidai pasižymi didele genetinės medžiagos (DNR) skvarba ir sugebėjimu apvaisinti kiaušialąstę, ir gali prisijungti prie hialurono, kur jie yra izoliuojami.
Šis metodas yra identiškas natūraliam apvaisinimo procesui, kai subrendęs spermatozoidas susijungia su kiaušialąste, taip leidžiant tik subrendusiems ir kompetetingiems spermatozoidams įvykdyti apvaisinimą. To pasėkmė - šiuo procesu atrinktas spermatozoidas yra potencialiai identiškas tam, kuris būtų atrinktas reguliaraus pastojimo žmogaus organizme metu. Naudojantis PICSI atrinktais spermatoizoidais, smulkūs skirtumai tarp IVF procedūros ir reguliaraus pastojimo proceso yra sumažinami dar labiau, taip leidžiant tik pačiam gyvybingiausiam spermatozoidui apvaisinti kiaušialąstę.
Vaisingumo Centrai Lietuvoje
Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai. „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
- moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
- žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.
Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai
Konsultacijos dėl nevaisingumo. Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai. Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma). Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų. Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Vaisingumo centre atliekamos procedūros
- Intrauterininė inseminacija (IUI). Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI). Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
- Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI). PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
- Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA). Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
- Embrionų šaldymas. „Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.
- Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.
- Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
- Kiaušialąsčių šaldymas. Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
- Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET). Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
- Blastocistų auginimas ir patalpinimas. Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Galimos Komplikacijos ir Rizikos
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų.
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Kompensuojamas Pagalbinis Apvaisinimas Lietuvoje
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.