Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje kas šešta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Norint kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, numatyta skirti 868 860 eurų, kas leistų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą 350-370 porų.

Tačiau lėšos negali būti skiriamos, kol nepriimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Šį kartą bandymas sustabdyti buvo itin drastiškas, teikiant pataisą Civiliniam kodeksui, kad dirbtinį apvaisinimą reglamentuotų tik sveikatos ministras savo įsakymu.

Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Svarstymo Istorija

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas su pertraukomis svarstomas jau kone 10 metų. Vėl susizgribta, kad toks įstatymas reikalingas, kai pernai Europos Komisija Lietuvai pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, nes Lietuva vis dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę su lytinėmis ląstelėmis susijusių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų.

Kai tik Seimą pasiekė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, šiek tiek panašesnis į padorų, tai būtinai atsiranda, kas jo priėmimą stabdo. Tačiau nuostatos priešininkai nori turėti užšaldytų embrionų, nes po to daug ką gali su jais nuveikti. Pasaulinė praktika rodo, kad vien iš jų laikymo gaunamas pelnas, be to, jie net parduodami, ypač ten, kur įteisinta embrionų „donorystė“.

Esama Situacija Ir Privačių Klinikų Įtaka

Šiuo metu vaikų negalinčios susilaukti šeimos yra įspraustos į kampą - privačios klinikos diktuoja sąlygas ir ne viską pacientams iki galo pasako. Kainos privačiose klinikose diktuojamos „iš lubų“, o žmonės, atsidūrę bėdoje, moka. Daugelyje šalių nevaisingos poros pirmiausia išsamiai ištiriamos, randamos priežastys, kodėl pora nevaisinga, ir tas priežastis pakoregavus žmonės patys susilaukia vaikų.

Lietuvoje, deja, tokia pagalba neplėtojama, susidaro įspūdis, kad nesismulkinama - labai greit „sodinama“ ant hormonų ir mėgintuvėlių. Neseniai tokį vaiką krikštijau. Kai bus priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir skiriamas finansavimas, nevaisingumo gydymu užsiims ne tik privačios, bet ir universitetinės klinikos - privatininkams atsiras konkurencija, pagaliau lengviau bus panaudojami pažangesni metodai, labiau saugantys kuriamą gyvybę.

Pasaulinė Praktika Ir Lytinių Ląstelių Donorystė

Kol pas mus įstatymų leidėjai daugiau kaip dešimt metų svarsto ir niekaip nesusitaria dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo galutinio varianto, pasaulis sparčiai žengia į priekį. Šalies medikai yra įvaldę šiuolaikines nevaisingumo gydymo metodikas, įstaigos apsirūpinusios modernia aparatūra, tačiau nepasiturinčioms nevaisingoms poroms pagalbinis apvaisinimas neprieinamas. Kai kurios pasaulyje įprastos pagalbos, pavyzdžiui, lytinių ląstelių donorystės, mūsų medikai negali taikyti, nes tai nereglamentuota teisės aktais.

Du Įstatymo Projektai Ir Politikų Nuomonės

Paraginta Europos Komisijos, Lietuva vėl atvertė pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Tiksliau, du. Vienas jų - konservatyvesnis, ribojantis sukuriamų embrionų skaičių iki 3 ir draudžiantis juos šaldyti. Supaprastinti pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą veikiausiai nepavyks - tam prieštarauja teisininkai.

Seimo sveikatos reikalų komitetas pritarė neriboti embrionų skaičiaus, leisti juos šaldyti, taip pat pasisakė už spermos ir lytinių ląstelių donorystę. Gydytojo ginekologo išsilavinimą turintis politikas ir liberalesnį įstatymo projektą palaikantys jo kolegos tvirtina, kad šis palankesnis bevaikėms poroms. Esą jei pagalbinio apvaisinimo metu sukuriama daugiau embrionų, nei jų galima perkelti į gimdą, likę nepanaudoti embrionai bus laikomi lytinių ląstelių banke. Nepavykus pirmajai pagalbinio apvaisinimo procedūrai, kitai būtų naudojami saugojami embrionai.

Gydytojo išsilavinimą turintis kunigas, profesorius, daktaras Andrius Narbekovas tikina, kad Bažnyčia nėra prieš pagalbinį apvaisinimą. A. Narbekovo teigimu, dvasininkai, kaip ir visa visuomenė, yra suinteresuoti, kad pagaliau būtų priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

Onkohematologinių Ligonių Asociacijos Nuomonė

Onkohematologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė norėtų, kad Seimas priimtų liberalesnį įstatymo variantą. I. Drėgvienę ypač džiugina, kad įstatymų leidėjai linkę leisti užšaldyti lytines ląsteles. Pasak I. Drėgvienės, poroms turi būtų suteikta galimybė rinktis nevaisingumo gydymo būdą, atsižvelgiant į savo religinius, kultūrinius įsitikinimus.

Pradininkės Lietuvoje - Gydytojos Gražinos Bogdanskienės Įžvalgos

Pagalbinio apvaisinimo šalyje pradininkė, iš Panevėžio kilusi vilnietė gydytoja Gražina Bogdanskienė yra termino „dirbtinis apvaisinimas“ autorė. Per tą laiką nevaisingumo gydymo srityje Lietuvoje įvyko didžiulė pažanga. Tačiau ir padaugėjo nevaisingų porų. G. Bogdanskienė pastebi, kad problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja, blogėja vyrų reprodukcinė sveikata.

Pasak G. Bogdanskienės, dabar padėti galima ir vyrams, kurių spermoje visiškai nėra spermatozoidų. Tačiau pagalbinis apvaisinimas ne kiekvienam prieinamas dėl kainos. Nuolat medicinos mokslo naujovėmis besidominti G. Boganskienė nebėra tokia lytinių ląstelių donorystės šalininkė, kokia buvo anksčiau.

G. Bogdanskienei įdomu, pagal kokius kriterijus įstatymų leidėjai atrinks moteris, kurioms pirmiausia turi būti apmokamos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Santariškių Klinikų Perspektyvos

Jeigu bus priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, lietuviai dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo galės kreiptis ne tik į privačias gydymo įstaigas, bet ir į Santariškių klinikas. Klinikų ryšiams su visuomene atstovės Gitanos Letukienės teigimu, centre neseniai pradėtas taikyti naujas Lietuvoje nevaisingų šeimų tyrimo metodas - preimplantacinis genomo skenavimas (PGS).

G. Letukienės teigimu, nekantriai laukiama Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris leistų centrui teikti nemokamas paslaugas (nevaisingumo diagnostika bei pagalbinio apvaisinimo gydymas būtų kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis).

Katalikų Bažnyčios Pozicija

Ruošiantis priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, diskusijose aktyviai dalyvavo Katalikų bažnyčios atstovai. Ir dabar, įsigaliojus įstatymui, Bažnyčia laikosi nuostatos, kad ne visos įteisintos procedūros yra etiškos.

Bažnyčios požiūriu, dirbtiniam apvaisinimui galima pritarti, jei įvykdomos trys sąlygos: apvaisinimui turi būti naudojamos sutuoktinių poros lytinės ląstelės, apvaisinimas turi įvykti moters organizme, gyvybės užmezgimas neturėtų būti atsietas nuo santuokinio akto.

Dirbtinis Apvaisinimas Nėra Nevaisingumo Gydymas

Taigi, norint gydyti nevaisingumą, reikėtų šalinti priežastis, sukeliančias nevaisingumą. Moteriai, ruošiamai pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai, naudojama hormonų terapija. Hormonai stimuliuoja kiaušides, kad jos subrandintų daugiau kiaušialąsčių nei normalaus ciklo metu.

Embrionų Šaldymas Ir Etiniai Dilemos

Tada prasideda šiuo metu Lietuvoje taikomas procesas: apvaisinamos visos surinktos kiaušialąstės, du trys embrionai įkeliami į gimdą, o likę užšaldomi. Tai yra labai rimta problema. Kai užšaldomos kiaušialąstės, jei įsodinti embrionai gimdoje neįsitvirtino, nebereikia moteriai skirti hormonų.

Pagal dabartinę tvarką, užšaldyti embrionai turi būti saugomi neterminuotai, jų negalima sunaikinti. Aš ne kartą susidūriau su poromis, sprendžiančiomis moralinį klausimą: ką daryti su užšaldytais embrionais?

Klinikų Verslo Modelis Ir Embrionų Donorystė

Tačiau klinikos, kuriose, kaip sakoma, gydomas nevaisingumas, šiuo keliu dažniausiai neina, nes juo eiti neapsimoka. Juk dabar jau kalbama apie embrionų donorystę, ir tai yra papildomos pajamos toms klinikoms, kurios tuo užsiima. Vaizdžiai tariant, procedūra, kuri baigiasi vieno arba dviejų vaikelių gimimu, yra susijusi su didelio skaičiaus embrionų sunaikinimu.

Donorystės Aspektai Ir Ateities Iššūkiai

Kokie tai donorai? Be to, yra buvę kuriozinių situacijų, kai vyriškomis lytinėmis ląstelėmis taupymo sumetimais apvaisinimo kliniką aprūpindavo vienos gydytojos vyras. Kita problema gali kilti tolesnėje perspektyvoje. Kai taip - iš vadinamųjų donorų - gimę vaikai užauga, atsiranda kraujomaišos galimybė.

Pagalbinio Apvaisinimo Kainos

Vaistai kainuoja nuo 500 iki 1,5-2 tūkst. eurų. Apvaisinimo procedūra - nuo 1,4 iki 2,5 tūkst. eurų.

Nevaisingumo Gydymo Metodai

Endometriozės lokalizacija gali būti įvairi. Pagalbinio apvaisinimo prireikia esant kiaušidžių nepraeinamumui. Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) - spermos sušvirkštimas į gimdą. Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje. Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra - intracitoplazminė spermatozoidų injekcija.

žymės:

Panašus: