„O, kaip gražu!“ - sušunkame šiek tiek per garsiai, kai vaikas po nosimi pakiša primargintą popieriaus lapą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vaiko piešinys nėra tik „gaminys“, pareikalavęs kūrybinių jėgų ir žinių. Piešinys yra tarsi langelis į vaiko vidinį pasaulį, vaiko sielos veidrodis.
Piešimas - viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Piešti patinka visiems vaikams, o piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys yra projektyvus.
Kaip vertinti vaiko piešinius?
Kai vaikas atneša piešinį, nepulkite vertinti ir žavėtis. Kur kas geriau išpasakoti, ką jūs piešinyje matote, kokius jausmus jums sukelia viena ar kita detalė, paklausti, ką veikia nupiešti herojai, kodėl jie tokie susirūpinę, paklausti, ar būna, kad vaikas jaučiasi panašiai kaip ir jo herojai ir t.t.
Psichologai įspėja, kad nuolat giriamas vaikas gali prarasti džiaugsmą daryti tai, ką daro, be to, jausdamas, kad mama ar tėtis aklai žavisi jo darbais, gali piešti tik dėl to, kad sulauktų jų reakcijos, suteiktų jiems malonumą pats galbūt jį prarasdamas.
Piešimas - ne tik pramoga
Yra tėvelių, kurie labiau už „pasyvią“ veiklą palinkus virš stalo vertina aktyvius sporto žaidimus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad piešiant treniruojasi ir kūnas, ir protas.
„Piešiant lavėja smulkioji ir stambioji motorika, koordinuojami akių ir rankos judesiai, vaikas pradeda geriau suvokti savo kūną, mokosi jį kontroliuoti. Pirštukų, delniuko judesiai padeda vystyti kalbą“, - primena psichologė Jurga Dapkevičienė.
Piešinių raidos etapai
Jau 1,5 m. pyplys, pakėlęs po stalu nusiridenusį tėčio šratinuką, juo smagiai „pereina“ sienomis, baldų gobelenu, vadinasi, jau geba ir paimti, ir išlaikyti, ir šiek tiek kontroliuoti pieštuką. Dvimetis geriau kontroliuoja judesius, piešia zigzagus, linijas, brūkšnius, kabliukus į visas puses, tai jau pareikalauja pastangų. Ilgainiui linijos „minkštėja“, apvalėja ir lapas prisipildo „kamuolinių debesų“.
Tačiau maždaug iki trejų metų mažieji dailininkai nemąsto, ką, kaip ir kodėl piešia. Jie tiesiog griebia visa, kas po ranka, ir brėžia, sukioja, mėto, keverzoja.
Galvakojų atsiradimas
Apie trečiuosius gyvenimo metus iš „kamuolinių debesų“, t. y. erdvėje be tvarkos besiriaičiojančių skritulių, išdygsta kojos. Tai rodo, kad vaikas jau kur kas geriau orientuojasi erdvėje, nes „kojos“ dažniausiai piešiamos ne bet kur ir ne bet kaip - du pagaliukus vaikas prikabina skritulio apačioje, jie nukreipti žemyn. Galvakojis „pastatomas“ ant žemės.
Pamažu didelė galva mažėja, atsiranda naujas pagaliukas, prie kurio pripiešiamos kojos ir rankos. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikas pradeda tikslingai kažką keverzoti lape, tyrinėja, kas pavyko.
Keturmetis-penkiametis jau turi idėją ir mielai pasakoja, ką nori, ketina nupiešti. Tokio amžiaus vaikai pradeda vaizduoti aplinką.
Namas - saugumo simbolis
Apie penktuosius gyvenimo metus vaikų piešiniuose paprastai atsiranda namas. Tai vienas dažniausių vaikų piešinių objektų, kuriam piešinių tyrinėtojai teikia ypatingą reikšmę ir sieja su fiziniu kūnu, socialiniu jausmu, šeimos gyvenimu, saugumo pojūčiu.
Pavyzdžiui, teigiama, kad uždari namelio langai ir mažos durelės rodo, kad vaikas uždaras, atviri dideli langai, priešingai, reiškia atvirumą, svetingumą, norą bendrauti. Kuo daugiau langų - tuo smalsiau vaikas žvelgia į pasaulį ir t.t.
Ką reiškia spalvos ir simboliai?
Yra teorija, teigianti, kad vaiko piešiniai yra atspindys to, kas vyksta jo kūne. Štai iki trejų metų aktyviausiai vystosi smegenys, todėl šio laikotarpio vaikų piešiniuose vyrauja skrituliai be jokių detalių. Apie šeštuosius metus, kai pradeda kristi pieniniai dantukai, piešiniuose atsiranda danties ar jo šaknies formą primenančių objektų.
Vaiko piešiniuose gali atsirasti ir gana retų simbolių, pavyzdžiui, ausys.
Jei vaikutis piešia gelsvos spalvos namuką su dideliais langeliais, durytėmis ir kaminu, iš kurio rūksta baltas dūmelis, mama laiminga, nes yra skaičiusi, kad taip piešiantys vaikai jaučiasi laimingi, saugūs ir patenkinti.
Mamos vaiko piešinyje dažniausiai išsigąsta tamsių spalvų (ypač juodos), grėsmingų figūrų, figūrų be rankų ir kojų (teigiama, kad tai rodo menkavertiškumą, negebėjimą susidoroti su patikėtomis užduotimis ir t. t.). Tačiau juodą, pilką, mėlyną spalvas vaikai tiesiog mėgsta, nes piešiant ant balto popieriaus lapo jos sukuria stiprų kontrasto, ryškumo įspūdį.
Taip pat teigiama, kad tamsias spalvas piešiniuose naudojantys vaikai yra drąsūs, pasitikintys savimi, gebantys prisitaikyti prie įvairių likimo staigmenų.
Specialistai iš tiesų pataria atidžiau stebėti vaiką, jei mėgęs spalvų įvairovę jis staiga pradėjo naudoti tik tamsias spalvas, piešia labai spausdamas pieštuką, „drasko“ juo popierių, jei kurį laiką piešiniuose kartojasi tos pačios geometrinės figūros, t. y. vaikas yra tarsi „užstrigęs“, o šiuos neįprastus pokyčius lydi keistas elgesys, nemiga, agresija ir kt.
„Tačiau diagnozuoti ar spręsti apie vaiko savijautą tik pagal piešinį yra neprofesionalu, - įspėja psichologė. Geriausias būdas pažinti, sužinoti daugiau - rinkti piešinius ir sekti pokyčius. Pasikliaukite ir pirmu savo įspūdžiu.
Ką daryti, jei vaikas nepiešia?
Mamai neramu ir tada, jei piešimui išnaudodavęs kiekvieną laisvą minutę, vaikas staiga liovėsi tai daryti. „Taip nutiko greičiausiai dėl to, jog nustojo pasitikėti savimi, kai kažkas pasakė: „Negražu!“, „Su ta juoda viską sugadinai.“ O gal numušė ūpą mokydami, kaip piešti, neleido to daryti savaip.
Jei suaugęs parodo, kaip nupiešti šunį, vargu ar galime tikėtis, kad vaikas entuziastingai pats puls jį piešti, juk mato, kad mamos ar auklėtojos piešinys tikroviškesnis. Nupiešdami už vaiką ar jį pataisydami, mes ne paraginame piešti, o priešingai, stabdome, - įspėja tėvus psichologė.
Įprastai besivystančio vaiko nereikia mokyti piešti. Verčiau pakalbinti, paklausti: „Kas tau sakė, kad nemoki, negali nupiešti šuns arba namo? Manai, aš esu namų piešimo ekspertas? Juk namų yra įvairių ir kiekvienas gali jį nupiešti tokį, kokį nori! Aš, pavyzdžiui, norėčiau nupiešti namą su… apskritais langais, o tu?“
Jei vaikas išvis nepiešia, neverskite. Tikėtina, kad tam tiesiog neatėjo metas. Tačiau piešimas yra puiki saviraiškos priemonė, todėl visada verta pabandyti paraginti vaiką netiesiogiai, pavyzdžiui, pieškite patys!
Piešinių albumas - prisiminimų lobynas
Smagu visai šeimai vakarais patogiai įsitaisius ant sofos ar sukritus ant grindų perversti nuotraukų albumus: stebėti, kaip paaugo ir pasikeitė vaikai, prisiminti svarbiausius įvykius ir net kokio skonio buvo šešto jubiliejaus tortas. Ne mažiau (o gal netgi daugiau) prasmingi būtų… piešinių albumai.
Jie pasakotų, kaip keitėsi vaiko jausmai. Nepraleiskite progos pradėti kolekciją nuo pirmųjų vaiko keverzonių. Kad būtų iškalbingesnė, paprašykite vaiko sugalvoti pavadinimą - jį, metus ir savo įžvalgas, pastabas užrašykite kitoje piešinio pusėje.
Piešimas kaip terapija
Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Dailės terapija visuomet padeda geriau ir tiksliau suvokti visko kas vyksta ir atsitinka prasmingumą, žmogaus rezervus, kurie slypi jo vidinio pasaulio erdvėje, ir kuriuos iš išorės taip nelengva pamatyti.
Dailė - geras būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suvoktus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Kai vaikas turi sunkumų mokydamasis, bendraudamas, žaisdamas, jam sunku suprasti ir išreikšti savo mintis, adekvačiai elgtis. Dailė tampa priemone leidžiančia išreikšti mintis ir jausmus simboliais. Dailės terapijos metu vaikas užmezga dialogą su pačiu savimi. Jausmai ir išgyvenimai pateikiami sau ir kitiems suprantama forma.
Kada kreiptis į specialistą?
Sunerimti reikėtų tik tuomet, kai vaiko piešinių raida tikrai labai vėluoja. Pastebėjus, kad vaiko piešiniai labai ryškiai skiriasi nuo jo bendraamžių, reikėtų pasidomėti, kaip vaikui sekasi kitose srityse - kaip vystosi jo kalba, emocijos, kokios vaiko žinios, savarankiškumo įgūdžiai, kaip jam sekasi bendrauti su kitais vaikais. Gali būti, kad vaikas tiesiog nemėgsta piešti, tačiau jei yra problemų ir kitose srityse, reikėtų kreiptis į vaikų psichologą ar psichiatrą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Geriausi Vaikiški Planšetiniai Kompiuteriai: Išsamios Apžvalgos ir Neįtikėtini Palyginimai
- Neįtikėtina Editos Čekuolienės Gyvenimo ir Kovos Kelionė, Kuri Įkvėps Tave!