Kaip Teisingai Matuoti Kūdikio Temperatūrą

Rudens ir žiemos metu vaikai dažnai serga virusinėmis ligomis, kurias gali lydėti karščiavimas. Karščiuojant svarbu teisingai išmatuoti kūno temperatūrą. Tačiau ar mokame temperatūrą matuoti tinkamai? Ar žinome, kada tai daryti? Kokį termometrą pasirinkti? Galiausiai - kokia temperatūra yra signalas, kad laikas kreiptis į medikus? Gerti vaistus? Į visus šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.

Skirtingi matavimo būdai

Pasak vaikų gydytojos Indrės Plėštytės-Būtienės, nors ilgą laiką populiariausias temperatūros matavimo metodas buvo dedant termometrą į pažastį po drabužiais, būdų įvertinti kūno temperatūrą atsiranda vis daugiau. Nustatyti ją galima ir naudojant kaktos, burnos, taip pat ausies, tiesiosios žarnos termometrus.

Temperatūrą vaikams galima matuoti keliose vietose - pažastyje, burnoje, ausyje, tiesiojoje žarnoje bei kaktoje. Tiksliausia būtų matuoti vidinę kūno temperatūrą ausyje ar tiesiojoje žarnoje, kur temperatūra yra pastoviausia bei mažiausiai įtakojama išorinių veiksnių. „Matuoti išangėje arba ausies būgnelyje - geriausia, tuomet matuojama vidinė, ne išorinė organizmo temperatūra, jai mažiausią įtaką daro aplinka, todėl temperatūra čia - pastoviausia. Ausies būgnelyje kylanti temperatūra apskritai pastebima greičiausiai“, - tikino I.Plėštytė-Būtienė.

Matavimui burnoje reikia tinkamai pasiruošti - labai svarbu matuojant temperatūrą nekalbėti, susičiaupti, kvėpuoti pro nosį. O tai dažnai gana sudėtinga, ypač vaikams, kuriems išbūti ramiai kelias minutes neretai tampa tikru iššūkiu.

Gydytoja sako, kad vis daugiau tėvų vaikams temperatūrą ima matuoti bekontakčiais, infraraudonųjų spindulių termometrais - jie pažangesni, greitesni, higieniški. Jais matuojama temperatūra ne tik kūno temperatūrą, bet ir aplinkos, maisto, vandens temperatūrą (diapazonas - nuo 0 iki 100 °C). Be to, bekontakčiai termometrai patys nusistato matavimo atstumą, ir jei atstumas per didelis, termometras nematuoja.

Tačiau pasirinkę tokį būdą, esą turėtų žinoti, kad matuojant kaktą, prieš tai reiktų tinkamai pasiruošti. „Tėvams atrodo, kad užtenka priglausti termometrą prie kaktos, paspausti mygtuką ir temperatūra jau pamatuota. Tačiau tuomet jie atlekia pas gydytojus ir tikina, kad „termometras nesąmones rodo“ - termometras išmatuoja plaukų, antakių ar net oro temperatūrą. Kakta yra ta vieta, kuri greitai sušyla, greitai atšąla, todėl tokiu būdu matuojant temperatūra skirsis priklausomai nuo to, ar vaikas grįžo iš lauko, ar buvo namuose, be to, temperatūra bus kitokia, jei vaikas gulėjo prie radiatoriaus. Termometras taip pat rodys skirtingą temperatūrą, jei termometras buvo laikomas prie lango ir jei ant pagalvės", - pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.

Bekontakčiai termometrai

Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Bekontakčiu termometru temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų. Bekontakčiu termometru patogu matuoti temperatūrą vaikui miegant. Termometras Gentle Temp 720 turi garso išjungimo bei ekrano apšvietimo funkciją. Todėl temperatūrą vaikui išmatuosime tyliai, jo neprižadindami.

Kad labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru parodo 2021 m. atliktas bei publikuotas tyrimas, kuriame įvardinami 3 svarbiausi faktoriai kuo tikslesniam temperatūros išmatavimui: matavimo atstumas, matavimo kampas (matuoti statmenai) bei aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tuomet gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai. Tai yra nustatyti, ar vaikas karčiuoja ar ne apskritai, o ne vertinimui, kiek jis tiksliai turi temperatūros.

Idealios temperatūros nėra

Pasak pašnekovės, taip pat svarbu žinoti, kad priklausomai nuo matavimo būdo skirtingose kūno vietose skiriasi ir pati temperatūra, jos normos. Tarkime, matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje ji bus aukštesnė nei tuo pat metu matuojant pažastyje, burnoje.

„Vieno tikslaus skaičiaus, kokia turi būti ideali temperatūra, nėra. Matuojat išorinę temperatūrą, normali laikoma iki 37 laipsnių, tačiau matuojant vidinę ji bus maždaug 0,4-0,5 laipsnio aukštesnė už išorinę. Todėl visuomet sakau - nebijokite temperatūros, daug svarbiau - vidinė vaiko būklė, kaip jis jaučiasi“, - sakė gydytoja.

I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad temperatūra nėra vienintelis infekcijos požymis, kartais vaikas gali prastai jaustis, nors temperatūros ir neturėti, ir priešingai - termometras rodys 37,8 laipsnius, tačiau vaikas bus linksmas, žvalus, judrus.

„Jei temperatūra nevargina nereikia skubėti jos „numušti“, nereikia skubėti gydyti vaiko, ką daugelis bando daryto. Reikėtų žinoti, kad kūdikiams vaistus gydytojai įprastai išrašo, jei jų temperatūra siekia 38 laipsnius, suaugusiems - 38,5. Kita kalba, jei temperatūra vargina, jei skauda galvą, gerklę, tuomet vaiko kankinti nereiktų ir geriausia prieš miegą, ją sumažinti vaistais“, - kalbėjo I.Plėštytė-Būtienė.

Kokia temperatūra vaikui yra normali?

Kūno temperatūra priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje ir kada ji yra matuojama. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja. Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Asmens amžius taip pat turi įtakos kūno temperatūrai. Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra - pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių.

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, jog pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) dėl nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

Štai normali ausies temperatūra:

• Kūdikiai: 36,4-37,5 °C
• Vaikai: 36,1-37,5 °C
• Paaugliai / suaugusieji: 35,9-37,5 °C

Gydytojai normalios temperatūros amplitudę piešia gana plačią - nuo 35,2 iki 37,4 laipsnių.

Ligą išduoda ne temperatūra, o prasta savijauta

Kita vertus, reiktų žinoti, kad dažniausiai temperatūra praėjus kelioms dienoms pati ima kristi - taip organizmas kovoja su virusu.

„Karščiavimas yra skirstomas į subfebrilų (iki 38 laipsnių) ir febrilų (38 laipsniai ir daugiau). Subfebrilus dažniausiai užsitęsia po infekcijų, virusinių susirgimų, jei sergama kokia nors lėtine liga. Todėl aiškaus atsakymo į klausimą, kokia temperatūra jau laikoma karščiavimu, nėra - tai labai individualu“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.

Medikės teigimu, kai kyla klausimas, ar temperatūra pavojinga, svarbu atkreipti dėmesį į konkretų vaiką, konkretų atvejį - temperatūrai kylant padažnėja ir kvėpavimas, todėl jei vaikas turi, pavyzdžiui, širdies ydą, greitesnis širdies plakimas vaikui gali turėti neigiamą poveikį, todėl temperatūrai kilti neturėtų būti leidžiama. Kita vertus, esą būna, kad vaikas gerai jaučiasi, yra linksmas, judrus, nors termometras rodo 39 laipsnius - tokiu atveju nebūtinai reikia įjungti avarinę šviesą.

Daugelis per greitai griebiasi vaistų, net tuomet, kai tam nėra būtinybės „Viskas priklauso nuo vaiko, nuo jo amžiaus. Net jei temperatūra aukšta, tačiau ji nebekyla, jei nėra febrilinių traukulių, o netrukus ir žandai ėmė rausti, vadinasi, išsiplėtė kraujagyslės ir galima laukti, dar negerti vaistų“, - sakė ji.

Apskritai I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi, kad daugelis per greitai griebiasi vaistų, net tuomet, kai tam nėra būtinybės. Esą neretai tėvai skuba mažuosius vežti tiesiai į ligoninės perimamąjį, net tuomet, jei naktį vaikui temperatūra pakilo iki 37,2 laipsnių.

„Būna, kad vaikui nėra jokių peršalimo požymių, jis net nesijautė blogai. Tuomet paklausiu tėvų - tai kodėl jūs tuomet matuojate temperatūrą? O jie atsako: „Bijome, kad nesusirgtų. Tokia panika dažnai bereikalinga - temperatūra toli gražu nėra pagrindinis infekcijos požymis“, - pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.

Pakelti temperatūrą gali ir maistas, ir per šilti drabužiai

Labai svarbu žinoti ir tai, kad temperatūra gali pakilti arba nukristi dėl daugelio veiksnių, tam įtakos turi ne tik temperatūros matavimo būdas, bet ir laikas, kada matuojama, maistas, kurį valgome, net tai, kaip apsirengę esame.

„Tarkime, vaikas suvalgė kokios nors aštresnės sriubos - temperatūra gali šoktelti iki 37,2 laipsnių, tas pats gali nutikti, jei jis per šiltai prirengtas, jei jam tiesiog per karšta, tačiau tai nebus infekcijos požymis. Labai svarbu tuos dalykus atskirti“, - sakė gydytoja.

Reiktų žinoti, kad temperatūra visuomet šiek tiek pakyla antroje dienos pusėje, todėl ryte ji veikiausiai bus žemesnė nei dienos pabaigoje, taip pat apie 0,5 laipsnio moterims ji gali pakilti ir antroje mėnesinių pusėje (po ovuliacijos), nėštumo metu.

Temperatūros svyravimams įtakos gali turėti ir stresas, įvairių vaistų, alkoholio, kofeino turinčių produktų vartojimas, taip pat - nemiga, fizinis krūvis - po aktyvios veiklos temperatūra visuomet šiek tiek pakyla.

„Visuomet turime pagalvoti apie aplinkybes, geriausia, jei prieš matuojant temperatūrą vaikas nusiramintų, šiek tiek pagulėtų, ypač jei temperatūra matuojama pažastyje, arba matuojama kakta. Taip pat patarimas - atidžiai skaityti termometrų instrukcijas - svarbu žinoti, kaip tinkamai matuoti su konkrečiu termometru, o ne eksperimentuoti. Dažniausia klaida - skaitmeninius termometrus žmonės laiko per trumpai, net jei jie supypsi, laikyti reikėtų penkias minutes. Dar viena dažna klaida - matuojama drėgnoje pažastyje arba priteptoje įvairių kosmetikos priemonių - tuomet skaičiai nėra tikslūs. Kita vertus, termometras šiaip sau nesugalvos rodyti 39 laipsnių temperatūros, jei ši bus normali“, - pasakojo gydytoja.

I.Plėštytė-Būtienė papasakojo ir apie vadinamos „sveikos“ temperatūros amplitudę, kuri neretai gali svyruoti tiek į vieną, tiek į kitą pusę nuo vadinamosios normos 36,7.

„Jei įprasta temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, pirmiausia reiktų atlikti tyrimus. Kartais aukštesnė temperatūra pakyla nuo dažno antibiotikų vartojimo, kai išsivysto grybelinė žarnyno infekcija. Tačiau, jei tyrimai nieko blogo nerodo, jei nėra jokių uždegimų - iki 37 laipsnių jaudintis nevertėtų. Panašiai ir su įprastai per žema temperatūra, iki 36 laipsnių viskas gerai, o nukritus žemiau organizmui taps vėsu. Karščiavimas yra pagalba imuninei sistemai, tam, kad virusai žūtų. Tačiau kai kurių imuninė sistema pasirenka virusus ne sudeginti, o atšaldyti, tikėdamasi, kad taip jie žus“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.

Gydytojos teigimu, norint dar tikslesnių rezultatų, temperatūrą vertėtų matuoti kaskart toje pačioje vietoje tuo pačiu prietaisu. Taip pat rekomenduojama, kad namuose atskirą termometrą turėtų kiekvienas šeimos narys, o jei matuojama vidinė temperatūra burnoje ar tiesiojoje žarnoje - tokiu atveju atskiri termometrai tiesiog privalomi dėl higienos.

Ką reikėtų žinoti apie vaikų temperatūros matavimą?

• Pasvarstykite, dėl kokios priežasties vaikelis galimai karščiuoja? Galbūt jis per daug prirengtas? Galbūt aplinka labai karšta? O gal vaikelis perkaito saulėje?
• Prieš matuodami temperatūrą pasistenkite, kad ir pats vaikas, ir termometras pabūtų toje pačioje aplinkoje bent 15-20 minučių.
• Prieš matuodami temperatūrą leiskite vaikui pabūti ramiau - tegul jis nebėgioja, nesportuoja, neatlieka jokios fizinės veiklos.
• Nepatariama prieš temperatūros matavimą vaiko maudyti karštoje vonioje ar duše.
• Temperatūros matavimo metu vaikas neturi nei kalbėti, nei valgyti, nei gerti, nei verkti.
• Mažylis matavimo metu turėtų nejudėti. Tai ypač svarbu, kai matuojama bekontakčiu termometru. Kūdikis turėtų gulėti, o didesnis vaikas - ramiai stovėti.
• Prieš temperatūros matavimą nauju termometru būtina perskaityti jo naudojimo instrukciją.
• Bekontakčiu termometru turi būti matuojamas švarus, nesuprakaitavęs, kremu neteptas odos plotas. Geriausiai tinka kakta arba smilkininė sritis. Nuo matuojamo plotelio turi būti patraukti plaukai.
• Kiti termometrai gali būti naudojami pažastyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje. Jie turi būti naudojami tik pagal paskirtį.
• Geriausia temperatūrą pamatuoti bent kelis kartus ir išvesti vidurkį. Skaičiai tarpusavyje neturėtų skirtis daugiau nei keliomis dešimtosiomis laipsnio, kitaip gali būti įtariama, kad matavimas atliekamas netaisyklingai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:

• Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis;
• Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna;
• Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.

Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui:

• Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi;
• Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas;
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti;
• Prasideda traukuliai;
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.

Kaip numušti temperatūrą vaikui

Vaikų kūno temperatūra paprastai mažinama tuomet, kai ji viršija 38,5 - 39 laipsnius Celsijaus arba tuomet, kai vaikas jaučia diskomfortą. Dažniausiai karščiavimo ir skausmo mažinimui vartojamas paracetamolis arba ibuprofenas (pavyzdžiui, Ibustar geriamoji suspensija vaikams). Šie vaistai negali būti vartojami vienu metu, tačiau, gydytojui leidus, jie gali būti vartojami pakaitomis tam tikrais laiko intervalais.

Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.

Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.

Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.

Vaistai dozuojami pagal vaikų svorį ir tik specialiai tam skirtomis priemonėmis - taurelėmis, švirkštais, matavimo šaukšteliais. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų vaiko sveikatai.

Gyvsidabrio termometrai

Nuo 2009 metų uždrausta importuoti, gaminti ir parduoti gyvsidabrio turinčius matavimo prietaisus (termometrus, barometrus, manometrus, kraujo spaudimo matuoklius). Kai suduš paskutiniai gyvsidabrio termometrai, juos pamatyti galėsime nebent Medicinos muziejuose. Močiutės sako, kad vis tik gyvsidabriniai termometrai triksliausiai rodė, o elektroniniai rodo su paklaida.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus:

• Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
• Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
• Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
• Neįtikėtinos draugystės apyrankių idėjos vaikams – sužinok, kodėl jos tokios ypatingos!
• Saugus Vaiko Fondas: Atidengtos Geriausios Taupymo Strategijos ir Tikri Atsiliepimai!