Kraujuojančios dantenos - ne tik nemalonus, bet ir varginantis reiškinys, į kurį nevalia numoti ranka. Dantų uždegimas vaikui yra rimta problema, su kuria susiduria daugelis tėvų. Ši būklė gali sukelti daug nepatogumų ir diskomforto jūsų vaikui, todėl svarbu žinoti, kaip ją atpažinti ir gydyti.
Dantenų Kraujavimo Priežastys
Dantenų kraujavimo priežastys gali būti labai įvairios - nuo nepakankamos ar netinkamos dantų priežiūros iki itin rimtų ligų, tokių kaip periodontitas. Jei tai nutinka retai, pavyzdžiui, valantis dantis, - nieko baisaus. Tokio dantenų kraujavimo priežastis gali būti pernelyg kietas dantų šepetėlis ar dantų valymas netaisyklingais judesiais, kai pažeidžiamos dantenos.
Pakraujuoti gali ir dėl nekokybiškų plombų, kabančių jų kraštų, netvarkingų protezų, dėl ant dantų susikaupusių apnašų. Dantenos gali kraujuoti ir tuomet, kai trūksta vitaminų, nusilpsta organizmo imuninė sistema (ypač pavasarį), sergant kraujo, kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar vartojant kai kuriuos medikamentus. Pasak specialistės, su dantenų kraujavimu dažnai susiduriama ir lytinio brendimo, nėštumo ar menopauzės periodo metu, nes burnos ertmės būklė priklauso nuo tam tikro gyvenimo periodo.
Gingivitas ir Periodontitas
Gingivitas - dantenų uždegimas. Esant gingivitui, dantenos parausta, paburksta, jas palietus, dažnai ima kraujuoti, kartais, bet ne visuomet, dantenas gali skaudėti. Jautrios dantenos net ir švelniai valant dantis kraujuoja. Dažnas pacientas, pastebėjęs tokį kraujavimą, išsigąsta ir visiškai nebevalo dantų, manydamas, kad reikia palaukti, kol dantenų jautrumas praeis.
Dantų apnašos, kurios sukelia gingivitą, kaupiasi toliau, dar labiau pablogindamos padėtį, o, laiku negydomas, gingivitas dažnai pereina į sunkesnę ligą - periodontitą. Tai lėtai progresuojantis priedančio audinių uždegimas, kuris iš dantenų plinta į gilesnius periodonto audinius. Procesas, prasidėjęs uždegimu, vėliau sukelia audinių distrofiją - ima „tirpti“ žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, o dantys atrodo išilgėję. Ligai įsisenėjus dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta.
Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja insulto, infarkto rizika, sergantiesiems periodontitu negali būti atliekamos chirurginės procedūros. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius. Periodontito galima išvengti stropiai prižiūrint dantis.
Apnašų Susidarymas
Svarbu žinoti, kad dantenų uždegimą sukelia apnašos, kuriose gausu iš seilių patekusių bakterijų. Jos prilimpa prie danties paviršiaus ir dauginasi. Šį procesą skatina prasta burnos higiena, netinkama mityba, saldus maistas ir gėrimas. Jeigu apnašos tinkamai nepašalinamos kasdienio dantų valymo metu, rūgštys pažeidžia dantenas.
Kaip teisingai valyti dantis?
Todėl labai svarbu valyti dantis bent du kartus per dieną, reikalui esant, naudoti specialią dantų pastą. Svarbiausia - labai gerai išsivalyti vakare, prieš miegą, nes miegant išsiskiria mažiau seilių, o savaiminis burnos apsivalymas sulėtėja. Taip pat vertėtų bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą ar odontologą, kad apžiūrėtų burnos ertmę, pašalintų apnašas, nuvalytų dantų akmenis ir paaiškintų, kaip tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, nes, pasak gydytojos, tikrai ne kiekvienas šitai sugeba.
Specialistė rekomenduoja kasdien keletą minučių paskirti dantenų masažui. Reikėtų nepamiršti pavalgius išgerti vaisių ar uogų arbatos, keletą kartų per dieną burną skalauti šalavijų ar ąžuolo žievės nuoviru. Taip pat svarbu pavalgius išsivalyti dantis. Tai apsaugos ne tik nuo galimo dantenų uždegimo, bet ir nuo ėduonies. Tačiau suvalgę vaisių, daržovių ar išgėrę sulčių bent valandą dantų nevalykite. Leiskite seilėms neutralizuoti vaisių rūgštis, kurios veikia dantų emalį.
Gydytoja dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį. Jis turėtų būti minkštas arba bent jau pusiau minkštas. Ypač svarbūs judesiai valant dantis. Valant geriausia atlikti daug sukamųjų vibruojamųjų judesių ir stengtis šepetėliu iš visų pusių pasiekti visus dantų paviršius. Nederėtų pamiršti ir tarpdančių siūlo - priemonės, kurią tiesiog būtina naudoti kiekvieną vakarą po dantų valymo, o ypač tiems, kurių tarpai tarp dantų yra maži ir toks dantų susigrūdimas kliudo gerai išvalyti kiekvieną dantį.
Taip pat būtina pašalinti apnašas nuo liežuvio. Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, ką ir kaip valgome. Kraujuojant dantenoms, gerkite daug šaltalankio sulčių, o pusryčiams suvalgykite šaltalankio uogienės su duona. Keletą kartų per dieną įtrinkite dantenas bičių pikio tinktūra, valykite dantis pasta su bičių pikiu.
Galima dažną dantenų kraujavimą gydyti aliejumi. Rytais valgomąjį šaukštą saulėgrąžų aliejaus „pakramtykite“ 15 minučių, po to aliejų išspjaukite, keletą kartų paskalaukite burną vandeniu ir pavalykite dantis dantų šepetėliu. Veiksminga, pasak odontologės, įtrinti dantenas vitamino E tirpalu.
Vaikų Dantų Priežiūra
Dėl to Lietuvoje vaikų burnos būklė vis dar labai bloga, nes kas antras dar trejų metų nesulaukęs vaikas jau turi sugedusį pieninį dantį, o tarp ikimokyklinukų dantų ėduonimi serga daugiau nei 94 procentai vaikų. Vaikų burnos sveikata turėtų rūpintis visi sveikatos priežiūros specialistai, pradedant šeimos gydytojais, kurie nukreiptų pacientus pas odontologą dar nesant problemoms, informuotų tėvus, kad ir pieninius dantis reikia gydyti.
Valstybiniu lygmeniu turėtų atsirasti periodiniai privalomi vizitai pas burnos higienistą, taip pat tėveliai turėtų būtų apmokomi, kaip kokybiškai prižiūrėti vaikų dantis. Privalomos kasmetinės pažymos apie vaikų burnos būklę jau užtikrina, kad vaikas bent kartą per metus apsilankys pas odontologą, bet dalis pacientų, kuriems reikia gydymo, antrąsyk taip ir nebepasirodo. Didžiausią atsakomybę dėl vaikų burnos sveikatos turi prisiimti tėvai.
Ne veltui dantų ėduonis vadinamas neteisingos elgsenos liga. Tėvai privalo vaikams iki 7 metų du kartus per dieną kokybiškai išvalyti dantis esant poreikiui ar matant, kad vaikui pačiam vis dar nepavyksta to atlikti kokybiškai. Ši amžiaus riba gali būti ir pailginama. Skandinavijos šalyse tėvai vaikams dantis valo iki 10 metų.
Pagrindinės Vaikų Dantų Ligų Priežastys
- Bakterinės apnašos, kurios nėra nuvalomos nuo danties paviršiaus.
- Netaisyklinga mityba.
- Retais atvejais gali būti tam tikra dantų anatomija, seilių sudėtis ar kitokie veiksniai.
Labiausiai paplitęs dantų ėduonis, tačiau dėl pieninių dantų anatomijos ir struktūros ypatumų jis dažnai pereina į pulpitą (minkštosios danties dalies - pulpos, dar kitaip nervo) uždegimą. Atšilus orams ir prasidėjus dviračių, paspirtukų sezonui dažnos yra ir dantų traumos. Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų įvykti išdygus pirmam dantukui.
Kaip Įpratinti Vaiką Valytis Dantis?
Rekomenduojama burnos ertmės švara pradėti rūpintis nuo pat gimimo, dar kūdikiui neturint nė vieno danties. Švariu marlės gabaliuku turi būti valomos ir masažuojamos dantenos. Taip kūdikis pripranta, kad atliekami tam tikri judesiai burnoje, ir išdygus pirmam dantukui būna mažiau pokyčių.
Dažniausios Vaikų Dantų Priežiūros Klaidos
- Netaisyklingas ir nekokybiškas dantų valymas. Pirma taisyklė: vaikui dantis išvalyti būtina.
- Turime matyti, ką valome. Jei vaikas muistosi, judina galvą, sučiaupia lūpas ar sukanda dantis, šepetėlį, kokybiško dantų išvalymo nelabai galima tikėtis.
- Dantų pastos su fluoru naudojimas. Europos vaikų odontologų akademija rekomenduoja jau išdygus pirmam dantukui naudoti pastą, turinčią fluoridų.
- Taisyklinga mityba, ribojanti užkandžiavimus ir saldumynus. Vakare po dantų valymo reikia įprasti nieko nevalgyti, o gerti tiktai vandenį.
Priemonės Dantims Prižiūrėti
Dantų šepetėlis turėtų atitikti vaiko amžių ir rankos dydį, šereliai turėtų būti sintetiniai, minkšti. Dantų šepetėlį būtina keisti kas 3 mėnesius, taip pat persirgus ligomis ar kai šepetėlio šereliai išsiklaipo į šonus. Vyresniems vaikams galima naudoti apnašas dažančias tabletes, kad vizualiai matytųsi, kur dar jų likę, ir pakartotinai išvalyti dantis. Juos reikėtų valyti du kartus per dieną po dvi minutes.
Ką Daryti, Jei Vaikams Pradeda Kraujuoti Dantenos?
Dantenų uždegimas susiformuoja, kai prie danties, ypač kaklelio, susikaupia apnašos. Tuomet prilietus šepetėliu dantenos gali kraujuoti. Tėvai to neretai išsigąsta ir nebevalo vaikui dantų. Reikėtų nebijoti kraujuojančių dantenų. Kelias dienas dantenos gali kraujuoti, bet galiausiai uždegimas praeis, nes nebeliks apnašų.
Ar Tėvai Patys Gali Ištraukti Klibantį Pieninį Dantį?
Tėvai gali padėti vaikui ištraukti klibantį dantį. Tai reiktų daryti su švaria marle, suėmus dantį ties jo kakleliu, arčiausiai dantenų. Pašalinus dantį ypatingos priežiūros nereikia. Jei atrodo, kad labai kraujuoja, galima duoti sukąsti švarios marlės skiautelę ir palaikyti keletą minučių. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į odontologą, kad pašalintų pieninį dantį ir greičiau užleistų jo vietą nuolatiniam dantukui.
Nuskausminimas Gydant Vaikus
Esant gilesniems dantų ėduonies pažeidimams visada taikomas vietinis nuskausminimas. Pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, turi pulpą - kraujagyslių ir nervo pluoštą, kuriuos dirginant keliamas skausminis atsakas. Todėl norint, kad procedūros būtų maksimaliai kontroliuojamos, būtina jas atlikti be skausmo. Prieš suleidžiant vietinį anestetiką į audinius gleivinė patepama nujautrinančiu geliu.
Saldumynai Vaikų Mityboje
Namuose turėtų būti tam tikri susitarimai. Saikas vartojant saldumynus naudingas ne tik dantims, bet ir bendrai sveikatai, emocijų valdymui. Skatiname tėvelius įvesti taisyklę vartoti saldumynus tik kartą per savaitę, pavyzdžiui, šeštadieniais. Siūlome pasigaminti „saldainių banką“ - dėžutę, į kurią bus dedami visi per savaitę gaunami saldėsiai, ir tuomet sutartą dieną po pusryčių leidžiama pradėti puotą.
Buteliuko Kariesas
Tai daugybinis dantų ėduonis, dažniausiai pažeidžiantis viršutinio žandikaulio pieninius priekinius dantis. Jis prasideda ankstyvojoje vaikystėje, kai kūdikiai prieš užmiegant, taip pat ir naktį maitinami krūtimi ar iš buteliuko saldžiais gėrimais, o dantys nėra valomi.
Spalvotos Plombos
Spalvotos plombos yra puikūs užpildai gydant pieninių dantų pažeidimus. Vaikus jie vilioja spalvų gama. Dažnai pacientai ateina jau sugalvoję, kokios spalvos plombos norės, tuomet tai būna didelė motyvacija stengtis ir bendradarbiauti jį gydant. Stipriai ėduonies pažeisti krūminiai dantys gali būti atkuriami ir standartiniais nerūdijančiojo plieno vainikėliais, taip stengiantis užtikrinti, kad dantis kaip įmanoma ilgiau tarnautų burnoje ir sulauktų fiziologinės kaitos.
Kada Reikalingos Kabės?
Dantų dygimo ir padėties netikslumus pastebėję vaikų odontologai visada pacientus siunčia pas gydytoją ortodontą. Specialistas pataria, kokį gydymo metodą taikyti - ar tiesinti dantis išimamaisiais aparatais (plokštelėmis), ar naudoti fiksuotus breketus. Esant mažai paciento motyvacijai ir neužtikrinant kokybiško dantų valymo ortodontinis gydymas turėtų būti nukeliamas, nes priešingu atveju po jo galime turėti tiesius, tačiau iš visų paviršių ėduonies pažeistus dantis.
Mitai Apie Pieninius Dantis
- Vis dar paplitęs mitas, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie vis tiek iškris.
- Kai kas mano, kad fluoras yra nuodas, tačiau dantų pastoje esantis fluoras yra vienintelis mikroelementas, apsaugantis dantis nuo ėduonies pažeidimų.
Dantenų Uždegimas
Dantenų uždegimas, dar vadinamas gingivitu, yra dažna burnos ertmės liga. Šią būklę sukelia bakterijos, besikaupiančios ant dantų paviršiaus ir sukeliančios aplinkinių audinių uždegimą. Nors iš pradžių ši problema gali atrodyti nedidelė, negydomas dantenų uždegimas gali progresuoti į rimtesnes būkles ir sukelti ne tik diskomfortą, bet ir dantų praradimą ar net sistemines sveikatos problemas.
Pagrindinės Dantenų Uždegimo Priežastys
- Nepakankama burnos higiena - netinkamas ar nepakankamas dantų valymas, dėl kurio kaupiasi bakterinė dantų apnaša.
- Dantų akmenys - sukietėjusios bakterinės apnašos, kurių neįmanoma pašalinti įprastu dantų valymu.
- Hormoniniai pokyčiai - nėštumo, laktacijos, menstruacijų, menopauzės laikotarpiu ar vartojant hormoninius kontraceptikus.
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie vaistai nuo hipertenzijos, prieštraukuliniai, imunosupresantai gali sukelti dantenų hiperplaziją ar uždegimą.
- Rūkymas - mažina dantenų kraujotaką, silpnina imunitetą ir maskuoja uždegimo požymius.
- Netinkama mityba - vitamino C, D, baltymų, kalcio, fosforo ir kitų mikroelementų trūkumas.
- Mechaniniai dirgikliai - netinkamai pritaikyti dantų protezai, plombos, breketai ar kitos restauracijos.
- Stresas - silpnina imunitetą ir didina uždegimą visuose kūno audiniuose.
- Genetiniai veiksniai - kai kurių žmonių imuninės sistemos reakcija į bakterijas yra intensyvesnė.
Kada Dantenų Uždegimas Dažniausiai Pasireiškia?
- Paaugliai - dėl hormoninių pokyčių brendimo metu.
- Nėščiosios - dėl hormoninių svyravimų (vadinamasis nėščiųjų gingivitas).
- Menopauzę išgyvenančios moterys - dėl estrogeno lygio mažėjimo.
- Vyresnio amžiaus asmenys - dėl silpnėjančios imuniteto sistemos, dažnesnių sisteminių ligų ir galimo rankų motorikos sutrikimo, apsunkinančio tinkamą burnos higieną.
- Asmenys su dantų restauracijomis ar protezais - dėl sudėtingesnės burnos higienos.
- Breketų nešiotojai - dėl sunkumų palaikant tinkamą burnos higieną.
- Asmenys, patiriantys didelį stresą - dėl nusilpusios imuniteto sistemos.
- Cukriniu diabetu sergantys pacientai - dėl silpnesnio imuniteto ir blogesnės kraujotakos.
Dantenų Uždegimo Diagnostika
Nors kai kuriuos pradinius dantenų uždegimo požymius galima pastebėti ir savarankiškai, tikslią diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas specialistas - odontologas ar burnos higienistas.
Rekomenduojama kreiptis į odontologą ar burnos higienistą, jei:
- Dantenos kraujuoja reguliariai, net ir švelniai valant dantis
- Dantenos yra paraudusios, patinusios ar skausmingos
- Atsirado nemalonus burnos kvapas, kuris neišnyksta ir po dantų valymo
- Pastebėjote dantenų atsitraukimą ar dantys atrodo „pailgėję”
- Jaučiate diskomfortą ar skausmą kramtant
- Pastebėjote pūlinius ar išskyras iš dantenų
- Ankščiau diagnozuotas gingivitas nepraeina nepaisant geresnės burnos higienos
- Turite sisteminių ligų, galinčių paveikti dantenų sveikatą (cukrinis diabetas, autoimuninės ligos)
Efektyvūs Dantenų Uždegimo Gydymo Būdai
Profesionali burnos higiena - tai pirmasis ir svarbiausias gingivito gydymo žingsnis.
Profesionalūs gydymo būdai:
- Pašalina minkštas ir kietas apnašas nuo dantų paviršių
- Atlieka profesionalų dantų valymą (skeilingą) ultragarsiniais ir rankiniais instrumentais
- Pašalina dantų akmenis virš ir po dantenomis
- Nušveičia ir nupoliruoja dantų paviršius, sumažindamas naujų apnašų kaupimąsi
Antibakteriniai preparatai:
- Chlorheksidinas - veiksmingiausias antibakterinis skalavimo skystis, skiriamas trumpalaikiam naudojimui (2-3 savaitėms) dėl galimų šalutinių poveikių (dantų spalvos pakitimų, skonio pojūčio sutrikimų)
- Specialūs geliai ar tepalai su antibakterinėmis medžiagomis, kuriuos ant pažeistų dantenų tepą specialistas
- Antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai su jodu, fenoliais, ketvirtiniais amonio junginiais
Medikamentinis gydymas - skiriamas specialiais atvejais:
- Antibiotikai - skiriami tik sunkiais, komplikuotais atvejais, kai uždegimas plinta į aplinkinius audinius
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai - laikinai malšina skausmą ir uždegimą
- Imunomoduliatoriai - padeda stiprinti vietinį imunitetą
Odontologinis gydymas - šalinamos predisponuojančios priežastys:
- Netinkamų plombų ar protezų koregavimas
- Karieso gydymas
- Dantenų kontūro korekcija
- Dantų padėties korekcija (esant poreikiui)
Namų Priežiūra ir Gydymas:
- Dantų valymas minkštu šepetėliu bent 2 kartus per dieną, po 2-3 minutes
- Tarpdančių valymas siūlu ar tarpdančių šepetėliais kartą per dieną
- Liežuvio valymas specialiu valikliu
- Burnos skalavimas antibakteriniu skysčiu po dantų valymo (pagal odontologo rekomendacijas)
Dantenų Uždegimo Prevencija
Tinkamai prižiūrint burnos higieną ir laikantis sveikos gyvensenos principų, dantenų uždegimą dažniausiai galima visiškai išvengti.
Kasdienė burnos higiena:
- Dantų valymas - valykite dantis ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, po 2-3 minutes, naudodami fluorido pastą ir minkštą šepetėlį. Elektrinis dantų šepetėlis dažnai yra efektyvesnis nei įprastas.
- Tarpdančių valymas - naudokite tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius (tinka platesniems tarpams) kartą per dieną.
- Liežuvio valymas - valykite liežuvį specialiu valikliu ar šepetėlio nugarėle kiekvieną kartą valydami dantis, taip sumažinsite bendrą bakterijų kiekį.
- Burnos skalavimas - naudokite terapinį skalavimo skystį pagal odontologo rekomendacijas, ypač jei esate rizikos grupėje.
Reguliarūs vizitai pas odontologą:
- Profilaktiniai patikrinimai - lankykitės pas odontologą bent kartą per 6 mėnesius, net jei nejuntate jokių problemų.
- Profesionali burnos higiena - atlikite ne rečiau kaip kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo individualios rizikos.
- Individualizuota burnos higienos programa - pasitarkite su burnos higienistu dėl jums tinkamiausių priemonių ir technikos.
Gyvensenos koregavimas:
- Subalansuota mityba - ribokite rafinuotų angliavandenių ir cukraus vartojimą, vartokite pakankamai vaisių ir daržovių, ypač turtingų vitaminu C (citrusiniai vaisiai, pomidorai, paprikos).
- Rūkymo atsisakymas - rūkymas stipriai didina dantenų ligų riziką ir maskuoja ankstyvus uždegimo požymius.
- Alkoholio vartojimo ribojimas - per didelis alkoholio kiekis išsausina burną ir didina uždegimo riziką.
- Streso valdymas - lėtinis stresas silpnina imunitetą ir didina uždegimines reakcijas.
- Pakankamas hidratavimas - gerkite pakankamai vandens, kad užtikrintumėte gerą seilių gamybą.
Patarimai rizikos grupėms:
- Nėščioms moterims - dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa jautresnės bakterijoms, todėl ypač svarbi kruopšti burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą.
- Sergantiems cukriniu diabetu - kontroliuokite gliukozės kiekį kraujyje ir dažniau lankykitės pas odontologą, nes esate didesnės rizikos grupėje.
- Vyresnio amžiaus žmonėms - jei dėl rankų motorikos sutrikimų sunku valyti dantis, naudokite elektrinį dantų šepetėlį ar specialius rankenas.
- Ortodontinių aparatų nešiotojams - naudokite specialius ortodontinius šepetėlius ir tarpdančių valiklius.
- Protezų nešiotojams - valykite protezus kasdien specialiomis priemonėmis ir reguliariai lankykitės pas specialistą dėl protezų pritaikymo.
Atkreipkite dėmesį, kad kraujuojančių dantenų nereikėtų vengti valyti - tai yra dažna klaida. Kruopštus, bet švelnus valymasis būtent tose vietose, kur dantenos kraujuoja, padeda pašalinti bakterijas ir sumažina uždegimą.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Kaip pranešti tėvams apie nėštumą: Patarimai ir idėjos
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Geriausios knygos apie nėštumą: viskas, ką reikia žinoti pasiruošimui naujam gyvenimo etapui!
- Kaip Pedagogai Efektyviai Bendradarbiauja Su Tėvais Vaikų Darželyje – Patarimai Ir Strategijos
- Neįtikėtinos Biblijos Pasakos Vaikams: Įspūdinga Kelionė Po Šventąjį Raštą