Graikų mitologija - tai ne tik pasakojimai apie dievus ir herojus, bet ir bandymas paaiškinti pasaulio atsiradimą, gamtos reiškinius ir žmogaus likimą. Ši mitologija, turtinga simbolių ir alegorijų, darė didelę įtaką Vakarų kultūrai ir menui.
Afroditė: Meilės ir Grožio Deivė
Afroditės kultas sietas su jūra yra kildinamas iš Azijos. Ji, kaip ir finikiečių Astartė, įkūnijo kuriamąsias gamtos jėgas, pripildė kosmosą galinga visa persmelkiančia meile. Žmonės ją įsivaizdavo kaip derlingumo, amžino pavasario ir gyvybės deivę tai išreikšdami epitetais: sodų Afroditė, laukų Afroditė ir pan. Visur ją lydi horos ir charitės, nimfos; ją supa anemonės, narcizai, rožės, mirtos, lelijos.
Kaip ir Astartė bei Babilono-Asirijos Ištar, Egipto Izidė yra lydima laukinių žvėrių: vilkų, lokių, liūtų. Juos ji sutramdo ir perteikia meilės aistrą. Tuo ji priartėja prie Kibelės. Afroditė laikyta ir santuokos deive (simbolis - vėžlys). Ji padeda mylintiems ir baudžia meilės nepripažįstančius (Ipolitas, Narcizas). Ji įkvėpė nedorą meilę Pasifajai ir Mirai, o Hipsipilei ir lemnietėms davė bjaurų kvapą.
Vėliau dangiškoji Afroditė (Uranija) buvo priešpastatoma liaudiškajai (Pandemos), kurią Platonas „Puotoje“ laiko vulgaria ir visiems prieinama (simbolis - ožys). Tokia ji nėra siejama su dangumi - tai tik Dionės ir Dzeuso dukra. Pagrindinė Afroditės garbinimo vieta buvo Kipras, kur jungėsi graikiškieji ir azijietiškieji papročiai. Afroditės šventyklos stovėjo graikų uostuose, salose. Daugybė jų buvo Korinte, Bojonijoje, Mesenijoje, Kretos Pafe, Kiteroje. Finikiečiai atnešė Afroditės kultą į Siciliją, kur nuo Eriko kalno ji gavo epitetą Erikinė. Romėnai Afroditę tapatino su Venera, iki tol buvusia sodų, pavasario, žydinčios gamtos deive. Valdant Cezariui ir Augustui Venerą paskelbė romėnų tautos ir Julijų giminės pramote (mat Julijai kilo iš Enėjo, Lukrecijus). Balandžio mėnesį moterys švęsdavo Veneros šventę.
Erotas: Meilės Dievas
Graikų meilės dievas. Klasikinėje poezijoje Erotas yra Dzeuso (Euripido „Ipolite“) arba Afroditės ir Arėjo (Simonidas) sūnus. Platonas Sokrato lūpomis jį laiko skurdo (Penijos) ir turto (Poroso) vaiku, gimusiu tą pačią dieną kaip ir Afroditė - paveldėjęs iš tėvų aistrą turtui, ryžtingumą ir likęs benamiu („Puota“). Ciceronas „De nature diarom“ (Apie dievų prigimtį) mini, kad Erotas llaikomas Artemidės ir Hermio, Afroditės ir Arėjo ir t.t. sūnumi.
Vėliau Graikijoje imta skirti senąjį Erotą, kosminės meilės ir vaisingumo jėgos simbolį, nuo Afroditės pagimdyto jauno meilės dievo. Su Erotu dažnai tapatintas Potas (aistra), šalia jo charitės, mūzos ir pan. Pas romėnus Erotą atitinka Amoras ir Kupidonas. Helenizmo eroje Erotas yra gudrus ir žiaurus berniukas, įsakinėjantis savo motinai, dažnai vaizduojamas su sparnais, lanku ir strėline bei šaudantis į žmones ir dievus. Jam nepavaldžios tik Artemidė, Atėnė iir Hestija. Taip atsirado sakmė apie Eroto ir Psichėjos meilę, kai Erotą kamuoja žmogaus sielos personifikacija - Psichėja, žmones vedanti į gėrį, o per Erotą ir į palaimą. Pagrindinė šventykla Erotui buvo Bojotijoje, kur stovėjo archaiška Eroto formos neapdirbtas akmuo. TTen buvo ir Praksitelio bei Lisipo sukurtos statulos, kuriose Erotas yra žavus jaunikaitis.
Atėnė: Išminties ir Karo Deivė
Atėnė, su kovos šauksmu ir kratydama ietį, išsiveržė iš nemirtingos Dzeuso galvos, kad net dangus ir motina žemė sudrebėjo. Jūros sujudo ir pasišiaušė purpurinėmis bangomis. Kaip griausmavaldis, Dzeusas baugino graikų pasaulį. Nuo žaibo žūdavo kiekvienas, išdrįsęs jam nepaklusti.
Atėnė pašėlusi karo deivė. Ji net gimsta su šarvais ir ginklais. Atėnė globoja Graikijos didvyrius, duoda jiems išmintingų patarimų ir gelbsti nuo pavojų. Ji saugo miestus, tvirtoves ir jų sienas, teikia išmintį ir žinias, moko žmones meno ir amatų. Graikijos merginos garbina Atėnę už tai, kad ji moko jas rankdarbių. Niekas iš mirtingųjų ir deivių negali pranokti Atėnės mokėjimu austi.
Pasak mitų, Medūza iš pradžių buvusi graži moteris, o Poseidonas ją išprievartavo Atėnės šventykloje. Sužinojusi šventyklos išniekinimo įvykį, Atėnė bausdama pakeitė Medūzą, kad jos išvaizda atitiktų jos seserų gorgonių. Medūzos plaukai pavirto gyvatėmis ir nuo jos žvilgsnio visi gyvieji pavirsdavo akmeniu. Ji buvo ištremta už Hiperborėjos žemių.
Homero mėgstamiausias Atėnės epitetas buvo ‘Glaukopis’. Dabarties tai galėtų reikšti arba ‘su pelėdos akimis’ arba, kas labiau tikėtina, jūros žalsvumo deivės akių spalvą. Žalsva spalva tradiciškai priskiriama ir Veneros planetai (dangiškajai akiai) - tiek pas actekus, tiek šumerų. Viduramžiais alchemikams Veneros vardas buvo sinonimas žaliai spalvai.
Dzeusas: Dievų ir Žmonių Tėvas
Graikų mitologijoje Dzeusas - Krono ir Rėjos sūnus, vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų. Galingesnės už jį buvo tik likimas personifikacijos, jo dukterys deivės moiros. Dzeuso simboliai: žaibas, skeptras ir erelis. Dzeusas vienintelis visiškai laisvas (eleutheros), nors ir negali pakeisti tvarkos nei gamtos, nei idėjų pasauly. Dar daugiau, jo buvimas - pasaulio vieningumo laidas.
Dzeusas - dievų ir žmonių tėvas, „valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas“. Taip iškilmingai garbina Dzeusą choras mergaičių, ieškančių išsigelbėjimo prie Dzeuso aukuro Eschilo dramoje. Žemiškieji valdovai manė, kad jų valdžia kilusi iš Dzeuso, ir jie patys dažniausiai stengdavosi kildinti save iš jo arba skleidė legendą, kad jų karališkasis skeptras - Dzeuso dovana.
Arėjas: Karo Dievas
Arėjas - Dzeuso ir Heros sūnus, Afroditės vyras. Tai karo dievas. Žmonės, kuriuos globoja Arėjas, yra karšto būdo, aistringi. Jeigu myli, myli aistringai, visiškai atsiduoda partneriui. Jei kažkas juos įskaudina, gali būti labai kerštingi. Arėjas buvo garbinamas daugiausia Trakijoje. Nors poezijoje ir mituose Arėjas dažnai minimas ir yra svarbus, jo kultas buvo menkai išvystytas.
Nuožmaus Arėjo širdį džiugina vien žiaurūs mūšiai. Žvangant ginklams, šaukiant ir dejuojant besikaunantiems, tarsi siaubūnas skrajoja jis žvilgančiais šarvais, su milžinišku skydu. Paskui Arėją skrieja jo sūnūs Deimas ir Fobas - siaubas ir baimė, o greta jų nesantaikos deivė Eridė ir žmogžudystes sėjanti deivė Enija. Triumfuoja Arėjas, kai iš nukauto jo siaubingu kalaviju kario krūtinės pliūpteli ant žemės karštas kraujas. Nesidairydamas kerta jis dešinėn ir kairėn; aplink žiaurųjį dievą auga kalnai kūnų.
Poseidonas: Jūrų Dievas
Gražus, kaip ir pats Dzeusas, skrieja Poseidonas bekraštėmis jūromis, o aplink jo karietą žaidžia delfinai, spiečiasi iš gelmių išnirusios žuvys. O kai mosteli Poseidonas savo grėsmingu tridančiu, nelyginant kalnai iškyla jūros bangos, pasidabinusios baltomis putų keteromis, ir siaučia baisi audra. Triukšmingai daužosi jūros bangos į pakrantės uolas ir drebina žemę. Bet štai ištiesia Poseidonas savo tridantį virš bangų, ir jos nurimsta.
Atėnė ir Poseidonas varžėsi dėl Atėnų miesto, Atėnė nugalėjo. Jie abu sutarė, kad kiekvienas jų duos Atėnų gyventojams po vieną dovaną, ir jie turės psirinkti, kuri dovana jiems yra geresnė. Poseidonas trenkė į žemę savo tridančiu ir ten pasirodė versmė, vanduo buvo sūrus ir nelabai naudingas. Atėnė jiem pasiūlė alyvmedį. Atėnų gyventojai (ar jų karalius Kekropsas) priėmė alyvmedį ir tuo pačiu pripažino Atėne kaip miesto globėją. Tai primena susidurimą tarp gyventojų ir imigrantų mikėniečių laikais. Įdomu paminėti, jog Atėnai buvo reikšminga jėga jūroje, viena kartą jie laimėjo mūšyje prieš persų laivyną prie Salamio salos.
Poseidonas visada vaizduojamas kaip raumeningas pagyvenęs vyras su ilga barzda, rankoje tridantis. Poseidono karieta traukiama jūros arklių. Taip pat siejamas su delfinais.
Persefonė: Mirusiųjų Karalystės Valdovė
Persefonė yra mirusiųjų karalystės valdovė turinti chtoninės mitologijos bruožų. Iš pradžių Kora buvo garbinama kaip derlingumo deivė (galėjo būti tapatinama su Demetra). Olimpo dievų sistemoje laikoma Demetros ir Dzeuso dukra. Atėnuose ji kartu su Demetra vadintos Tesmoforomis, įstatymų kūrėjomis, kurios globoja ir santuoką (Tesmoforijos buvo švenčiamos rudenį). Todėl ji trečdalį laiko turi praleisti požemyje pas Hadą (sunaikinusi šio mylimąsias Kokitidę ir Mintę), o kitą laiką - pas motiną, kuri džiaugdamasi dukra grąžina žemei derlingumą ir žeria savo dovanas žmonėm.
Pasak Vergilijaus, ji iš kiekvieno mirusiojo išraunanti plaukų sruogą ir taip nutraukianti paskutinius jo ryšius su gyvųjų pasauliu. Vėliau ji tapatinama su kitomis žemės ir mirusiųjų pasaulio deivėmis: Hekate, Gaja, Rėja, Izide.
Kiti Dievai ir Deivės
- Hera - santuokos ir vyriausia deivė. Ji saugo moterystės šventumą, todėl mituose pasakojama, kaip jos pačios vedybiniam gyvenimui nuolat gresia pavojus; taip mituose stengiamasi gyviau ir visapusiškiau mums įrodyti, kaip Hera saugo šeimos židinį: Hera - vedybinės ištikimybės pavyzdys.
- Hermis - keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir dievų.
- Hefaistas - kalvių, amatininkų ir ugnies dievas.
- Apolonas - šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko, menų, pranašyščių dievas.
- Artemidė - medžioklės ir laukinių žvėrių deivė.
- Demetra - žemdirbystės deivė.
- Dionisas - vyno ir ekstazės dievas.
- Hadas - požeminio pasaulio valdovas.
- Hestija - šeimos židinio deivė.
Olimpo Dievai
Dvylika olimpiečių arba Olimpo dievai graikų mitologijoje, buvo vyriausi graikų panteono dievai, gyvenę Olimpo kalno viršūnėje. Iš viso 14 skirtingų dievų buvo vadinami olimpiečiais, tačiau ant Olimpo niekada nebūdavo daugiau kaip 12 dievų vienu metu. Dešimt dievų nuolatos būdavo ant Olimpo. Likę keturi - nebuvo nuolatiniai Olimpo dievai. Hestija užimdavo Dioniso vietą, kai šis būdavo nusileidęs pas žmones, Demetra 6 mėn. per metus palikdavo Olimpą, kad susitikti su savo dukterimi Persefone, kuri buvo Hado karalystėje. Hadas buvo vienas iš vyriausių graikų dievų, bet jis gyveno požeminiame pasaulyje ir ryšys su Olimpu buvo netiesioginis.
Šie dievai išsikovojo vietą Olimpo viršūnėje Dzeuso dėka, nes jie vienaip ar kitaip buvo susiję su juo giminystės ryšiais - Dzeusas, Hera, Poseidonas, Demetra, Hestija ir Hadas buvo susieti brolystės ryšiais ir kovėsi su titanais; kiti olimpiečiai buvo Dzeuso ir įvairių moterų vaikai.
Dešimt nuolatinių Olimpo dievų:
- Dzeusas, vyriausias, dangaus ir griaustinio dievas;
- Hera, santuokos ir vyriausia deivė;
- Poseidonas, jūrų dievas;
- Arėjas, karo dievas;
- Hermis, keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir dievų;
- Hefaistas, kalvių, amatininkų ir ugnies dievas;
- Afroditė, meilės ir grožio deivė;
- Atėnė, išminties, strategijos ir karo deivė;
- Apolonas, šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko, menų, pranašyščių;
- Artemidė, medžioklės ir laukinių žvėrių.
Kiti keturi Olimpo dievai:
- Hestija, šeimos židinio deivė;
- Demetra, žemdirbystės deivė;
- Dionisas, vyno ir ekstazės dievas;
- Hadas, požeminio pasaulio valdovas.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina Istorija: Transeksualus Vyras Pagimdė – Kas Turi Žinoti Visuomenė?
- Šokiruojanti Istorija: Vaikas Paduoda Tėvus Į Teismą Dėl Gimimo – Sužinokite Detales!
- Beata Nicholson atvirai apie penktąjį nėštumą, motinystės džiaugsmus ir gyvenimo stebuklus
- Vaikų Darželių Sistema Anglijoje: Viskas Apie Finansavimą ir Lietuvių Sėkmės Istorijas!
- Geriausi Makaronų Receptai Kūdikiams ir Vaikams – Skanu, Sveika ir Lengva Paruošti!